Šiandieną pakalbėsime apie kolekcionierių folkloro legendomis apgaubtą paslaptingąjį 1578 m. Kuršo dvidenarį „be kablio“. Prieš akis matote keletą Kuršo ir Žiemgalos hercogystės 1578-1579 m. dvidenarių. Ant visų jų averso po valdovo Stepono Batoro monograma matote Kuršo ir Žiemgalos hercogo Gothardo Ketlerio herbą – kablį. Štai taip atrodytų įvairūs Ketlerių herbo variantai. Beje, pagal legendą su pavaizduotu prietaisu- kabliu pakabinti katilui – turi ryšį ir Ketlerių pavardė. Tačiau Stanisovo Sajausko ir Domininko Kaubrio 1992 m. LDK monetų kataloge galima pamatyti identišką, tik be kablio 1578 m. monetą, autorių prielaida galbūt kaldintą Vilniuje. Ir dabar kartas nuo karto kolekcionieriai pasigiria matę tokią monetą. Kaip yra iš tikrųjų? Iš tiesų tokia moneta egzistuoja. Ji yra labai reta, bet kartą į porą-trejetą metų pasirodo aptarimuose. Matote kelis jos egzempliorius iš įvairių kolekcionierių kolekcijų. Taip, visuose juose nematome kablio, labai charakteringas Vytis, toks pats, kaip nuotraukoje minėtame kataloge. Tačiau jos yra kaldintos Mintaujoje, Kurše, o ne Vilniuje, 1578 metais. Tai ne Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir ne Stepono Batoro moneta, nors jo monograma ir pavaizduota reverse – tai Kuršo ir Žiemgalos hercogo Gothardo Ketlerio moneta. Jos istorija prasidėjo 1578 m., kai Nuro miesto Lenkijoje seniūnas Jeronimas Filipovskis išsirūpino leidimą nukaldinti Mintaujoje, Kurše, monetų už 30 000 markių gryno sidabro. Ir šios monetos buvo kaldinamos du metus, buvo leidžiamos į Lietuvos rinką, bet nepasižymėjo kokybe ir buvo mažesnio svorio, nei lietuviški dvidenariai (0,46-0,63 g prieš 0,57-0,76 g.), Lietuvos kancleris Mykolas Radvila ir Lietuvos Seimas 1579 m. pasirūpino, kad jų kalyba būtų sustabdyta. Tokia būtų šios dienos istorija. Gero Jums kolekcionavimo.