Šiandien pakalbėsime apie galbūt didžiausią 16 a. finansinę aferą – Svidnicos pusgrašius. Pažiūrėkite į šias monetas ant mano stalo. Atkreipkite dėmesį į vidurinę monetą ir aplink esančias. Ar jos skiriasi? Matome karūną ir užrašą aplink ją. Dydis toks pats. O dabar monetas apverskime. Erelis. Iš pirmo žvilgsnio jos niekuo nesiskiria, tiesa? Ir jei taip atrodo mums, įsivaizduokite, kokios vienodos jos atrodė neraštingam 16 a. lenkų valstiečiui. O dabar pažiūrėkime monetų skenus. Ir čia matome skirtumus legendose. Viršutinė moneta – Svidnicos pusgrašis. Averse skaitome: LVDOVICVS REX H ET BO (Liudvikas, Vengrijos ir Bohemijos (dabartinės Čekijos) karalius), reverse: CIVITAS SWIDNIC 1523 (Svidnicos miesto 1523). Apatinė moneta – lenkiškas pusgrašis. Čia averse skaitome: MONETA SIGISMVNDI (Žygimanto moneta), reverse: REGIS POLONIE 1507 (Lenkijos karalystės 1507). Reiškia, monetos visai skirtingos. O buvo taip. Liudvikas II Jogailaitis, Jogailos proanūkis, Vengrijos ir Bohemijos karalius, Silezijos mieste Svidnicoje 1517 metais pradėjo kaldinti sidabrinius pusgrašius. Bet buvo sumanyta, kad moneta nuo pat pradžių būtų žemos sidabro kokybės. Svidnicos pusgrašis kopijavo Liudviko dėdės, Žygimanto Senojo lenkišką pusgrašį, tačiau turėjo 12 procentų mažiau sidabro. Ir, kaip matėme, skyrėsi tik legenda, o tai mažaraštei to meto visuomenei neturėjo jokio skirtumo. Svidnicos pusgrašius įveždavo į milžinišką Lenkijos ir LDK teritoriją, kur monetos įeidavo į vietinę apyvartą. Kadangi rinkoje šios monetos kotiravosi vienodai, Lenkijos ir LDK iždai prarasdavo dideles sumas, o Liudviko iždas turtėjo. 1526 m. Liudvikas mire, tačiau monetų kalyba tęsėsi. Kairėje – Žygimantas Senasis, dešinėje jo sūnėnas Liudvikas Jogailaitis. Žygimantas ne kartą prašė savo giminaitį Liudviką pakeisti monetos piešinius, tačiau šis nereagavo. Lenkijos ir LDK valdžia savo įsakais draudė naudoti šias monetas, tačiau tai irgi neturėjo pasisekimo. Todėl Seimo 1528 m. įsaku paprasčiausiai šie pusgrašiai buvo išperkami iš visuomenės 5 lietuviškų denarų kaina už vieną pusgrašį ir perlydomi monetų kalyklose. Šių monetų kalybą sustabdė tik Liudviko įpėdinis Bohemijos soste Ferdinandas Habsburgas 1529 metais. Įdomu, bet Svidnicos pusgrašiai irgi buvo padirbinėjami. Tuo užsiėmė Vokietijoje Ritbergo grafas Otonas (1516-1535). Šiai monetai buvo suteiktas ketvirčio šilingo nominalas. Taigi, matydami Svidnicos pusgrašius galime prisiminti didžiausią 16 a. finansinę aferą mūsų kraštuose. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.