Sukurti šį filmuką paskatino Baltosios Rusios ieškotojų su metalo ieškikliais forume užvakar pasirodžiusi žinutė, kur pateiktos labai gražaus lietuviško 1652 m. Jono Kazimiero Vilniuje kaldinto dvidenario nuotraukos, o žmogus klausia, kokia tai moneta ir kiek verta. Ir, jei pažiūrėti atsakymus, visi vienbalsiai aiškina, kad tai lietuviškas šilingas (kas nėra tiesa), retas, o jo kainą apibrėžia maždaug nuo 100 iki 250 ne Baltosios Rusios pinigų diapazone, kai 100 būtų tik aukciono startas. Tiesa, vienas kolega rašo, kad kartais ši moneta vadinama dvidenariu. Ir aišku, iš kur tokios žinios. Senuosiuose lenkų kataloguose ši moneta vadinama šilingu. Štai duodama nuoroda į E. Kopickį katalogą, Nr. 3578 ir retumas R5. Tačiau lietuvių numizmatai vertina šį nominalo pavadinimą kaip dar vieną klaidą, kurių ir taip apstu Kopicki kataloge, aprašant lietuviškas monetas. Jiems pritaria ir dabartiniai lenkų numizmatai, jei atsiverstumėte rimtus lenkų aukcionus, čia jau rasite dvidenario pavadinimą. Pavyzdžiui, Damjano Marcyniako aukciono archyve rasite 2018-2019 metais praėjusias keturias tokias monetas,visos jos buvo pavadintos Vilniaus dvidenariais ir jų kainos buvo nuo 52 iki 187 eurų. Pažvelkime į monetą iš forumo iš arčiau. Monetos reverse matome skaičių 360. Ir E. Ivanausko ir E. Remeco nuomone, tai ir pasako mums, kad moneta turi dvidenario nominalą. Apie tai galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ (mano filmuką apie šią knygą, matyt, jau matėte). E. Remecas pabrėžia, kad moneta su skaičiumi 360 turėjo rodyti jos santykį su taleriu (pagal analogiją ant 1652 m. šeštoko matome skaičių 15, ant tų pačių metų trečioko – 30, ant pusantroko – 60, o ant labai reto tų metų grašio skaičius 09, kas turėtų reikšti 90). Pagal LDK galiojusią ordinaciją vienas grašis buvo lygus 3 šilingams. Vadinasi, taleris turėjo būti lygus 270 šilingų.Monetoje esantis skaičius 360 reiškia, kad jos vertė sudaro ¾ šilingo vertės arba 1/4 grašio vertės. Pagal lietuvišką pėdą grašis buvo lygus 8 denarams, taigi ši moneta – lietuviškas dvidenaris. Tai patvirtina jos išvaizda, primenanti lietuviškus Žygimanto Vazos dvidenarius, tik vietoje romėniško II čia skaičius 360. Nuo šilingų ši moneta skiriasi mažesniu svoriu ir skersmeniu, taip pat neturi, kaip šilingai, legendos su žodžiu „Solidvs“. O lenkai klydo savo kataloguose, nes dvidenaris buvo išskirtinai LDK moneta, jų nekaldino nei viena Lenkijos monetų kalykla. Jei šeštadienį ateisite į Vilniaus kolekcionierių klubą Karolinos viešbutyje, konkrečiai šią monetą pamatysite ir ant mano stalo. Būsiu ten nuo 8 iki 11,30 val. Geras kolega, išvykęs iš karo drąskomos Ukrainos, paliko ją man ir paprašė jai surasti gerus namus, kol jis pats ieško laikinos vietos prisiglausti nekariaujančioje Europos dalyje. Ateikite ir pamatysite šią retą monetą gyvai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.