Šią knygą galite nusipirkti pusgrasis.com parduotuvėje.
Month: January 2025
Knyga. Dz. Huletski, G. Bagdonas. Lithuanian Coins 1495-1536
Šiandieną pakalbėsiu apie mūsų knygą – lietuviškų 1495-1536 m. monetų katalogą. Neabejoju, kad Jūs savo kolekcijose rasite ir į knygą neįtrauktų monetų atmainų. Labai prašau tokių nuotraukas arba skenus atsiųsti man į elektroninį paštą ( gdrs.bagdonas@gmail.com ) ir ateityje jas galėsime įtraukti į naujus katalogo leidimus su Jūsų, kaip monetų savininko, pavarde. Beje, knygos pabaigoje mes dėkojame už atsiųstas monetų nuotraukas ar skenus net 79 kolekcininkams iš viso pasaulio. Nuotraukas gavome ne tik iš Lietuvos, Baltosios Rusios, Lenkijos ar Rusijos – buvusių LDK žemių, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos ir t.t. Ačiū Jums dar kartą.
Aleksandro monetos -„renesansinės“ ar gotikinės pirmesnės?
O šiuo video aš Jus kviečiu diskusijai. Baltosios Rusios numizmatai jau kuris laikas bando patvirtinti hipotezę, kad „renesansinio“ šrifto lietuviškos Aleksandro monetos kaldintos anksčiau, nei gotikinio. Su pranešimais šia tema supažindina numizmatinę visuomenę Baltojoje Rusioje vykstančiose konferencijose, čia matote iškarpą iš jų pranešimo 2019 m. spalį Baltojoje Rusioje vykusioje konferencijoje,nuoroda į jį po video. Šiemetinės konferencijos pranešimus galite matyti Youtube. Nuoroda taip pat po video. Autoriai toliau plėtoja tą pačią temą, remiasi kaip ikonografiniais pastebėjimais, taip ir savo matematiniais skaičiavimais, nagrinėja trijų lobių sudėtis. Ir daro vienintelę išvadą, kad „renesansinio“ šrifto lietuviškos Aleksandro monetos kaldintos anksčiau, nei gotikinio. Tiesą sakant, manes tai neįtikina. Nagrinėjant kolegų medžiagą, kyla dar daugiau klausimų. Ar šį šriftą tikrai galima vadinti „renesansiniu“? Todėl aš ir uždėjau kabutes ant žodžio. Ar ne per mažai lobių nagrinėjo kolegos, kad daryti tokias išvadas? Ar „mišraus“ tipo Aleksandro pusgrašių kaldinimo nagrinėjimas neįrodo priešingai? Juk ganėtinai trumpą laiko tarpą buvo plačiai kaldinamos monetos su daug skirtingų gotikinių aversų ir mažai skirtingų„„renesansinių“ reversų, o monetos su „renesansiniais“ aversais ir gotikiniais reversais yra labai retos. O visai neretas kalybos brokas, kai ant vienos monetos pusės matomas veidrodinis kitos pusės vaizdas (apie tai yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje ir po video) taip pat prieštarautų kolegų teorijai. Ar neįrodo priešingai Aleksandro denarai su vos matoma, lyg nutrinta A raide ( apie tokius taip pat yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje ir po video)? Žodžiu, man klausimų daug daugiau, nei atsakymų, ir kol kas kolegų nuomonei tikrai nenoriu pritarti. Bet padiskutuokime. Norėčiau po video perskaityti, ką manote Jūs. Gal Jūs turite argumentų, kurių dar niekas nenagrinėjo arba galite dar labiau pagrįsti kurį nors kolegų nagrinėtą aspektą? Bent man klausimas dar atviras, todėl laukčiau Jūsų nuomonių. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
1564 m pusgrašis „su karūna“
Vos tik šiandien baigėsi šis aukcionas, pasipylė kolekcionierių skambučiai su klausimu, kodėl moneta išėjo taip brangiai. Kadangi aukcioną sekiau jau anksčiau, atsakyti buvo nesunku, tačiau kiekvienam klausiusiam juokais papriekaištavau, kodėl jie neįdėmiai žiūrėjo mano ankstesnį filmuką apie retus Žygimanto Augusto pusgrašius. Nuoroda į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Pažiūrėkite į monetos aversą. Taip, Erelis su karūna. Tai ne tiek reta, kiek kultinė ir kolekcionierių ieškoma moneta, stabiliai laikanti labai aukštą kainą. Jos, palyginus, neretai pasirodo aukcionuose, bet visada išeina labai brangiai. Pažiūrėkim lenkiško WCN aukciono archyvą. Matote keturis praėjimus, ir galutinės kainos nuo 1700 iki 2800 zlotų. Ir, pastebėkit, praėjimai seni, vėliausias 2017 metais. O štai pernykštis vasario mėn,. praėjimas. Irgi lenkų aukcione. Moneta, ir tikrai nekolekcinio stovio, išėjo už 562 eurus. Brangu. Todėl, mielieji, matydami 1564 m. pusgrašį, nepatingėkite jį apversti ir pažiūrėti į Erelį. O gal Jums pasiseks ir jis bus su karūna… Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1570m. dvidenarių Platinos ir Kerleino spaudų skirtumai
Visi, kas yra susidūrę su Žygimanto Augusto 1570 m. lietuviškais dvidenariais, žino, kad spaudus jiems raižė du meistrai – Albrechtas Kerleinas ir Petras Platina. Ir kad Platinos raižytais spaudais kaldintos monetos yra retesnės ir brangesnės. Tačiau, kai ateina laikas atpažinti tokias monetas, ieškoma pagalbos. Ir į mane bent kartą į savaitę kreipiasi kolegos, prašydami padėti. Todėl sukūriau šį filmuką.
Abėcėlė. Kirvis ant 1562 1565 m pusgrašių
Šiandieną pakalbėsime apie kirvio atvaizdą ant lietuviškų pusgrašių. Dažnai manes pradedantieji kolekcionieriai klausia, kur jį rasti. Todėl ir šis video bus skirtas jiems, aš nesigilinsiu į daugelį kitų monetų detalių ir katalogo numerius. Jei norėsite, visas mano paminėtas monetas rasite Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Taigi, prieš Jus lenkiškas Tarlų giminės herbas – Kirvis. Vienas iš seniausių Lenkijos karalystėje ir plačiai paplitęs. 1555 metais kilmingas Žygimanto Augusto dvariškis Gabrielius Tarla tapo Vilniaus monetų kalyklos valdytoju ir nuo 1562 metų iki jo mirties 1565 metais jo herbas – Kirvis pradėtas kaldinti ant masiškiausios LDK monetos – pusgrašio. Pažiūrėkite šį paveiksliuką. Kairėje – 1562 m. pusgrašiai be Kirvio. Jie skirtingi, vis kitoks Vyčio atvaizdas. Matote, ant viršutinės monetos žirgo uodega nuleista. Mūsų temoje ši moneta nebus nagrinėjama – Kirvio atvaizdas būna tik ant monetų su pakelta žirgo uodega. Tokių – kaip apatinė kairėje. Kuri irgi be Kirvio, bet tokias monetas turėtumėme panagrinėti atidžiau. Dešinėje matote monetą su dažniausiai pasitaikančiu Kirvio atvaizdu ties 6 valanda reverso legendoje. Kirvį Jūsų patogumui čia ir kitur pažymėjau raudonai. Šios monetos yra retesnės už monetas be Kirvio, dėl to labiau ieškomos kolekcionierių. Monetų yra nemaža atmainų, jos skiriasi averso bei reverso legendomis, pasikartosiu, visa tai rasite Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Mes gi akcentuosime patį Kirvio atvaizdą. Įdomu, kad yra įvairių retų Kirvio pozicijos atmainų. Kairėje matote apverstą Kirvį ties 6 valanda, dešinėje Kirvis ties 12 valanda, mačiau ir paverstą Kirvį ties 12 valanda su horizontaliu kotu ant 1562 m. monetos. 1563 m. žinomas ir veidrodinis Kirvio atvaizdas ties 6 valanda. Visos šios monetos yra labai retos ir labai brangios. Tarp kolekcionierių turi milžinišką pasisekimą. Tuo įdomiau tokių ieškoti ir didesnis džiaugsmas suradus. Jei tarp 1562 m. pusgrašių monetos su Kirviu yra retesnės, 1565 m. atvirkščiai – retesnės ir labiau ieškomos monetos be Kirvio. Tokią matote mano paveikslėlio dešinėje. Gabrielius Tarla mirė 1565 m. pavasarį ir kurį laiką buvo kaldinamos monetos be jo herbo. Irgi siūlau į tai atkreipti dėmesį – jei pamatysite tokią, nepraeikite pro šalį. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
Abėcėlė. Įdomūs Žygimanto Augusto pusgrašiai
Šiandieną nusprendžiau apžvelgti įdomesnius Žygimanto Augusto pusgrašius ir tuo daugiau negrįžti prie jų temos. Tai nėra mano mėgstamiausios LDK monetos, bet jų įdomių variantų įvairovė prašosi sukurti video ir apie juos. Taigi, praeisime pamečiui nuo 1545 iki 1566 metų, aš parodysiu man įdomesnius variantus, o daugiau apie juos galėsite paskaityti Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Pasinaudosiu internete rastais paveiksliukais, dauguma jų iš lenkiško wcn.pl aukciono, kurio vadovai mielai su mumis bendrauja rašant mūsų knygas. Įdomiausias monetų vietas Jūsų patogumui pažymėsiu spalvomis. Pradėsime nuo 1545 metų. Matote, dešinė moneta be datos. Valdovo vardas, o, reiškia, ir aversas yra Vyčio pusėje. Šių metų monetos yra labai retos ir vertinamos. Retos yra ir 1546 metų monetos. Kairėje matote monetą su klaida legendoje MGNI vietoje MAGNI. Siūlau į albumą pasidėti visas 1545 ir 1546 metų monetas, kurios tik pasitaikys – jos retesnės ir brangesnės, lyginant su daugelio kitų metų pusgrašiais. 1547 metai. Apie jų pusgrašius yra mano video. Nuoroda po šiuo video ir kadro viršuje dešinėje po I raide. O paveikslėlyje kairėje pusgrašis su veidrodine N raide, dešinėje – su 1546 m. pavyzdžio Vyčiu. Tai moneta, kurią apžvelgiau ankstesniame video. Tarp 1548 m. man įdomių monetų nematau, o štai 1549 m. moneta su taisymu datoje – devintukas taisytas iš aštuntuko. Bet koks taisymas ar klaidos legendoje suteikia papildomą vertę ir kainą monetai. Tik, aišku reikia išmokti tai atskirti nuo dvigubo smūgio – broko, kuris mažina monetos kainą. Bet apie tai irgi yra mano video. Tarp 1550-1552 metų monetų irgi nematau man įdomių. Bet verta parodyti 1553 ir 1554 metų pusgrašius. Tiesiog tai reti metai, gražios monetos ir labai vertinamos kolekcionierių. Nepraeikite pro šalį, jei tokias pamatysite. 1555 metų monetos irgi manes nesudomino, o štai 1556 m. moneta su klaida MANI vietoje MAGNI. Apie 1557 metų pusgrašius yra mano video. Čia reikia išmokti atskirti ir atkreipti dėmesį į Jorgo Bėmo raižytais spaudais kaldintas monetas. Jų nuotraukos paveikslėlio viršuje. Jos ir retesnės ir labiau vertinamos kolekcionierių. 1558 metų pusgrašis. Čia reverse matote datos taisymą, aštuntukas taisytas iš penketuko, o averse A raidės atspaustos perverstu V puansonu, be vidinio brūkšnelio raidėje. Ši ypatybė matoma nuo pat pusgrašių kaldinimo pradžios ir tęsiaisi iki 1565 metų, bet irgi atkreipkite į tai dėmesį, šios monetos taip pat yra labiau vertinamos. 1559 metų moneta. Klaida reverso legendoje MAGI vietoje MAGNI, o averse matome vėlgi apverstas V vietoje A, apie ką tik ką šnekėjome. 1559 galima užtikti ir santrumpą DVCA vietoj įprastinio DVCAT reverso legendoje. Tokios monetos irgi retos. 1560 metų moneta. Matote averso legendoje santrumpą DV vietoje DVX. Tokią galite užtikti ir kitų metų pusgrašiuose, bet visos šios monetos taip pat bus retesnės. Ir, be abejo, 1560 metų pusgrašių išskirtinė ypatybė – interpunkcija ties 12 valanda kaip averso, taip ir reverso legendoje. Jei tai ne įprastinis trilapiukas, o rozetė, kaip matote mano paveikslėlyje arba kryžius (deja, šiandien ant greitųjų tokios monetos paveikslėlio neradau), tokios monetos irgi yra retos ir vertinamos kolekcionierių. Čia vėl matote DV averso legendoje, šįkart ant 1561 metų pusgrašio. Dar vienas 1561 metų pusgrašis. Šįkart reverso legendoje MAGN vietoje įprastinio MAGNI. Taip pat reta moneta. Apie kirvį ant 1562 metų pusgrašių taip pat matėte mano video. Retas ir vertingas 1563 m. pusgrašis su ilgesne averso legenda, raidėmis D G po valdovo vardo ir LIT reverso legendos pabaigoje. Klaida DVCT vietoje DVCAT, praleista žodyje A raidė ant 1563 metų pusgrašio. Labai retas ir kolekcionierių ieškomas 1564 m. pusgrašis su karūnuotu Ereliu. 1565 metų moneta be kirvio reverso legendoje. Apie jas irgi yra mano video. 1565 metų pusgrašis su klaida DVCT vietoje DVCAT, praleista žodyje A raide. Na, ir, aišku, apžvalgą baigsiu 1566 metų lietuvišku pusgrašiu. Jie kaldinti jau ne Vilniuje, o Tykocine, Lenkijoje. Skiriamasis bruožas – pasaga su kryžiumi po data. Tai herbas Jastrzębiec (Krokuvos vaivados Stanislovo Myškovskio, valdžiusio Tykocino monetų kalyklą, ženklas) . Šie pusgrašiai taip pat turi įvairių atmainų. Tokią būtų įdomesnių Žygimanto Augusto pusgrašių apžvalga. Iš jos lengva suprasti, į kokias monetų detales reikia atkreipti dėmesį, renkant pusgrašius. Sėkmės tiems iš Jūsų, kurie nuspręsite rinkti šias monetas. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
Kiek gali kainuoti lietuviška boratinka?
Prieš porą dienų kolega, matyt, įkvėptas lapkričio 23 d. Numision aukciono rezultatų (apie jį – filmuko pabaigoje) paklausė, kiek gali kainuoti labai gero stovio lietuviška boratinka. Kai pasakiau, kad 100-200 eurų, nepatikėjo. Todėl šiame filmuke parinksiu 15 pavyzdžių iš pastarųjų 4 metų aukcionų, kai boratinkos kartu su aukciono mokesčiais kainavo daugiau, nei 100 eurų ir Jums parodysiu su savo komentarais apie monetas. Pradedame? 2022 m. lapkričio 23 d. Vujčickio aukcionų namų aukcione ši 1665 m. Kaune kaldinta boratinka iš Darjušo Maržentos kolekcijos išėjo už 103 eurus. 2022 m. lapkričio 4 d. lietuviškame Numisbalt aukcione ši 1666 m. Vilniuje kaldinta boratinka išėjo už 106 eurus. Kaip matote, moneta slabuota, turi NGC AU53 BN TOP POP įvertinimą. Tiems, kas mažiau susiduria su monetų vertinimais, priminsiu, kad BN apibrėžia monetos spalvą. Tai rudos spalvos tonuotė, žymima ant sertifikuotų monetų etikečių. 2024 m. rugpjūčio 31 d. tame pačiame lietuviškame Numisbalt aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta lietuviška boratinka išėjo taip pat už 106 eurus. 2024 m. spalio 19 d. Poznanės aukcionų namų aukcione šis 1666 m. boratinkos to meto padirbinys, skirtas monetų apyvartai, bet nepaprastai gražus ir talentingai išraižytas, išėjo už 118 eurų. 2023 m. kovo 24 d. Poznanės aukcionų namų aukcione ši 1665 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 119 eurų. Čia įdomus praėjimas. Aiškiai matomas kalybos brokas – dvigubas smūgis. 2022 m. gegužės 28 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši brokuota 1661 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo net už 121 eurą. Pripažinsiu – negaliu paaiškinti šios kainos. 2023 m. rugsėjo 23 d. Vujčickio aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta boratinka išėjo už 128 eurus. Matote, monetos aprašyme pateiktas C. Wolskio katalogo numeris ir R4 retumas. 2024 m. spalio 19 d. Poznanės aukcionų namų aukcione ši 1660 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 151 eurą. 2023 m. lapkričio 29 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta boratinka išėjo už 153 eurus. Aprašyme atkreipiamas dėmesys į DUC reverso legendoje. 2024 m. gegužės 14 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1664 m. Olivoje kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 156 eurus. Monetos aprašyme atkreipiamas dėmesys į klaidą legendoje – raidę O vietoje C santrumpoje DVC ir tai, kad tokia moneta neaprašyta numizmatinėje literatūroje. 2023 m. birželio 20 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 167 eurus. Įdomu, kad po valdovo biustu nėra kalyklos valdytojo Georgo fon Horno inicialų G. F. H., tai ir pažymėta monetos aprašyme. 2020 m. gruodžio 29 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1661 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 169 eurus. Matote, moneta slabuota, turi NGC MS62 BN irgi maksimalų įvertinimą. Priminsiu, visos monetų kainos šiame filmuke – su aukcionų mokesčiais. 2023 m. birželio 20 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta lietuviška boratinka kolekcijos išėjo už 180 eurų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į DUC reverso legendoje. 2021 m. spalio 23 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1664 m. Vilniuje kaldinta boratinka išėjo už 239 eurus. E. Ivanausko kataloge 3JK24-14, retumas RRRR, vietoje kataloginės kainos – brūkšnys. Matote, žemės iždininko Jurgio Jeronimo Kryšpino – Kiršenšteino monograma HKPL yra reverso legendoje. Na, ir moneta, kurios praėjimą pamačius jaunąjam kolegai ir kilo mintis manęs paklausti apie boratinkų kainas. Prieš kelias dienas, 2024 m. lapkričio 23 d. Numision aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 349 eurus. Kaip jau sakiau kažkuriame filmuke, gera kaina už gerą monetą. Matyt, šiais pavyzdžiais aš įrodžiau, kad retos arba ypač gero stovio boratinkos taip pat gali turėti labai solidžią kainą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1652 m. šilingas su apverstu dvejetu
Turbūt atsimenate mano labai seną filmuką, kur rodžiau Jono Kazimiero 1653 m. lietuvišką šilingą su veidrodiniu trejetu. Nuo to laiko mačiau tokį dar porą kartų, o ir savo kolekcijoje tokį turiu. Tiesa, moneta vis dar neaprašyta numizmatinėje literatūroje. E. Ivanausko kataloge galite pamatyti dar visokių įdomybių 1652-1653 m. lietuviškų šilingų datose, o atrandama dar įdomesnių egzempliorių. Ačiū kolegai Pavelui, kuris atsiuntė štai tokios monetos nuotrauką. Matote, datoje dvejetas apverstas. Man moneta pasirodė labai įdomi. Tokią monetą matau pirmą kartą, neradau jos aprašymo ir mano nagrinėtoje numizmatinėje literatūroje. Norėčiau paklausti Jūsų, gal kas nors tokį matėte ar turite savo kolekcijose? Parašykite aptarime po video, prašau. Būtų įdomu sužinoti žinomų monetos egzempliorių skaičių. Štai dar vienas pavyzdys, kaip įdėmiai peržiūrint monetų legendas galima rasti naujų, dar neaprašytų variantų ir tuo pačiu turtinti Lietuvos numizmatiką. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1652 m lietuviškas dvidenaris
Sukurti šį filmuką paskatino Baltosios Rusios ieškotojų su metalo ieškikliais forume užvakar pasirodžiusi žinutė, kur pateiktos labai gražaus lietuviško 1652 m. Jono Kazimiero Vilniuje kaldinto dvidenario nuotraukos, o žmogus klausia, kokia tai moneta ir kiek verta. Ir, jei pažiūrėti atsakymus, visi vienbalsiai aiškina, kad tai lietuviškas šilingas (kas nėra tiesa), retas, o jo kainą apibrėžia maždaug nuo 100 iki 250 ne Baltosios Rusios pinigų diapazone, kai 100 būtų tik aukciono startas. Tiesa, vienas kolega rašo, kad kartais ši moneta vadinama dvidenariu. Ir aišku, iš kur tokios žinios. Senuosiuose lenkų kataloguose ši moneta vadinama šilingu. Štai duodama nuoroda į E. Kopickį katalogą, Nr. 3578 ir retumas R5. Tačiau lietuvių numizmatai vertina šį nominalo pavadinimą kaip dar vieną klaidą, kurių ir taip apstu Kopicki kataloge, aprašant lietuviškas monetas. Jiems pritaria ir dabartiniai lenkų numizmatai, jei atsiverstumėte rimtus lenkų aukcionus, čia jau rasite dvidenario pavadinimą. Pavyzdžiui, Damjano Marcyniako aukciono archyve rasite 2018-2019 metais praėjusias keturias tokias monetas,visos jos buvo pavadintos Vilniaus dvidenariais ir jų kainos buvo nuo 52 iki 187 eurų. Pažvelkime į monetą iš forumo iš arčiau. Monetos reverse matome skaičių 360. Ir E. Ivanausko ir E. Remeco nuomone, tai ir pasako mums, kad moneta turi dvidenario nominalą. Apie tai galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ (mano filmuką apie šią knygą, matyt, jau matėte). E. Remecas pabrėžia, kad moneta su skaičiumi 360 turėjo rodyti jos santykį su taleriu (pagal analogiją ant 1652 m. šeštoko matome skaičių 15, ant tų pačių metų trečioko – 30, ant pusantroko – 60, o ant labai reto tų metų grašio skaičius 09, kas turėtų reikšti 90). Pagal LDK galiojusią ordinaciją vienas grašis buvo lygus 3 šilingams. Vadinasi, taleris turėjo būti lygus 270 šilingų.Monetoje esantis skaičius 360 reiškia, kad jos vertė sudaro ¾ šilingo vertės arba 1/4 grašio vertės. Pagal lietuvišką pėdą grašis buvo lygus 8 denarams, taigi ši moneta – lietuviškas dvidenaris. Tai patvirtina jos išvaizda, primenanti lietuviškus Žygimanto Vazos dvidenarius, tik vietoje romėniško II čia skaičius 360. Nuo šilingų ši moneta skiriasi mažesniu svoriu ir skersmeniu, taip pat neturi, kaip šilingai, legendos su žodžiu „Solidvs“. O lenkai klydo savo kataloguose, nes dvidenaris buvo išskirtinai LDK moneta, jų nekaldino nei viena Lenkijos monetų kalykla. Jei šeštadienį ateisite į Vilniaus kolekcionierių klubą Karolinos viešbutyje, konkrečiai šią monetą pamatysite ir ant mano stalo. Būsiu ten nuo 8 iki 11,30 val. Geras kolega, išvykęs iš karo drąskomos Ukrainos, paliko ją man ir paprašė jai surasti gerus namus, kol jis pats ieško laikinos vietos prisiglausti nekariaujančioje Europos dalyje. Ateikite ir pamatysite šią retą monetą gyvai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.