Tiesiog negalėjau nesukurti filmuko apie šį aukcioną. Kaip jau matote iš Stack’s Bowers Galleries aukciono reklamos, numizmatiniame aukcione pradėta pardavinėti visų laikų brangiausia numizmatinė kolekcija, kada nors išstatyta aukcione. O kodėl ir kaip, čia ir paaiškinsiu. Ir tai susiję su žymaus danų verslininko, sviesto karaliaus, ir ne mažiau žymaus numizmato, Larso Emilio Bruuno (1852-1923) vardu. Kolekcija, kurią kruopščiai surinko šis klestintis Danijos sviesto prekybininkas, pradėjęs vaikystėje XIX a. šeštajame dešimtmetyje ir vėlesniais dešimtmečiais, iš esmės išliko nepakitusi, kitaip nei jo amžininkų, kurios jau seniai buvo išsklaidytos. Iš dalies dėl unikalaus ir labai savito jo valios testamento L. E. Bruuno kolekcija šimtmetį buvo saugoma kaip Danijos karališkosios monetų ir medalių kolekcijos rezervas. Pirmą kartą jis rado prieglobstį tarp Frederiksborgo pilies, buvusios karališkosios rezidencijos, sienų, o po to atsidūrė Danmarks Nationalbank (Danijos centrinis bankas) Kopenhagoje. Didžiausios pasaulyje skandinaviškų monetų kolekcijos surinkimas pareikalavo atkaklumo, atsidavimo, laiko ir, svarbiausia, didelių finansinių išteklių. Larsas Emilis Bruunas, aukščiausios kokybės daniško sviesto konservavimo, konservavimo ir eksporto lyderis, įkūrė pasaulinę įmonę, kuri paskatino jį pasiekti didžiulius turtus. Jo turtas leido jam karštai užsiimti savo pomėgiu, dalyvauti numizmatikos bendruomenėje, dalyvauti aukcionuose ir sukaupti išskirtinę specializuotą biblioteką. Dideli Bruuno turtai, gauti iš jo sviesto imperijos ir sumanių nekilnojamojo turto įmonių, padėjo įsigyti ne tik atskiras monetas, bet ir visas kolekcijas. Nuo 2011 m. beveik 20 000 kruopščiai sutvarkytų daiktų, sutalpintų keturiose pagal užsakymą pagamintose spintelėse (kaip ir pono Bruuno mirties metu 1923 m.), buvo saugiai saugomi slaptoje vietoje, apdrausta 500 000 000 Danijos kronų (apie 50,70 milijonų USD). Pasaulis laukė, kol L. E. Bruun kolekcija, pasirengusi transformuotis iš Danijos nacionalinio lobio į tarptautinį stebuklą, išniro iš šimtmečio snaudulio ir užėmė vertingiausios kada nors aukcioną perėjusios pasaulio monetų ir medalių kolekcijos vietą. Labai sujaudintas niokojimo, kurį matė per Pirmąjį pasaulinį karą, ir bijodamas naujo karo ar Kopenhagos bombardavimo, L. E. Bruunas paliko griežtus nurodymus savo testamente savo kolekcijai: „100 metų po mano mirties kolekcija bus naudojama kaip rezervas Karališkajai monetų ir medalių kolekcijai Kopenhagoje ta prasme, kad jei ji būtų iš esmės sunaikinta gaisro arba prarasta dėl vagystės ar kito tokio įvykio, mano kolekcija bus pasiūlyta valstybei kaip dovana. Tačiau jei praeis kitas šimtmetis, kai nacionalinė kolekcija liks nepaliesta, „ji bus parduota viešame aukcione, o pajamos atiteks asmenims, kurie yra tiesioginiai mano palikuonys“. 2023-11-21 tas momentas atėjo, nes įsigaliojo galutinė testamento nuostata. Aukcionui buvo išstatyta beveik 20 000 monetų, medalių ir popierinių valiutos vienetų iš Danijos ir susijusių teritorijų, Norvegijos, Švedijos, taip pat viduramžių monetų iš epochos, kai Anglijoje valdė Danijos karaliai. Ir pasirinkta pasaulyje garsi Stack’s Bowers Galleries kompanija, organizuojanti numizmatinius aukcionus. Per kelis metus ji savo aukcionuose išstatys L. E. Bruuno kolekciją, ir jos eksponatus gales įsigyti tam pasirengę numizmatai. Ir štai užvakar, rugsėjo 14 d., Stack’s Bowers Galleries išstatė pirmas 287 monetas iš šios kolekcijos. Ir šiandien mes šnekėsime apie pirmą, aukščiausiai paveikslėlyje matomą monetą, danišką 1496 m. noblį, kuris aukcione išėjo už 1 200 000 eurų kainą.
Month: January 2025
Nemaloni istorija apie monetos pirkimą.
Turbūt atsimenate mano seną filmuką pavadinimu „Kur pirkti auksines monetas“.Ten aš pasakojau, kad saugiausia brangias monetas (tai galiotų ne tik auksinėms, bet visoms brangioms monetoms, kurios gali būti padirbinėjamos) pirkti iš laiko patikrintų dilerių arba žinomuose aukcionuose,kur visada būsite tikras,kad,jei kas ne taip, galėsite grąžinti monetą ir atgauti pinigus.Taip,ten tikriausiai bus brangiau,bet papildomą kainą mokate už saugumą ir užtikrintumą. Ir štai prieš kiek laiko viename kolekcininkų feisbuko puslapyje skaitėme tokią žinutę. Žmogus gailisi, kad skelbiu.lt internetinėje prekyvietėje įsigijo atseit Nyderlandų auksinę 10 guldenų 19 a.pabaigos monetą.Monetą gavus paaiškėjo,kad monetos praba neatitinka nurodytos originalios monetos aukso prabos.Iš pradžių manau,kad skelbiu.lt –ne ta vieta, kur pirkti brangius daiktus,kurie gali būti padirbinėjami.Arba prieš perkant reikia juos labai ir labai kruopščiai patikrinti.Iš pradžių pažiūrėkite į šios monetos išorinį vaizdą.Juokaudamas galėčiau pasakyti,kad monetos reljefas daugiau panašus į šokoladinės monetos folijos reljefą,o ir tokie monetos lauke esantys taškai tikrai neprideda užtikrintumo dėl monetos originalumo.Taigi,dar viena pamoka:prieš pirkdami, žinokite, kaip moneta turi atrodyti.Jei kyla bent menkiausios abejonės,tiesiog nepirkite,nors kaina ir gali būti labai gera. Šios pamokos iliustravimui šalia mūsų nagrinėjamos monetos(ji kairėje)pridedu originalios tokios monetos vaizdą,iš karto matosi,kuri iš šių dviejų moneta tikra.Taigi,prieš perkant tokią monetą,išnagrinėkite tikrai originalios monetos vaizdą, atkreipdami dėmesį į smulkias detales.Ir ne tik monetos blizgesys čia apsprendžia tikrumą.Matote, galima rasti tikrai blizgių ir tikrai neoriginalių tokių monetų. Tokios monetos,jos tikrai ne auksinės,o tik padengtos plona aukso plėvele, pardavinėjamos ir po eurą ir po pusantro,tačiau šis prekeivis nustatė 30 eurų kaina ir dar prašo 11,5 euro už siuntimą,matyt, galvodamas, kad pritrauks pirkėją,neskaičiuojantį pinigų.Originalią monetą paprasčiausia pamatyti internetiniame Numista kataloge. Beje,šis katalogas jau pakeitė mano pamatytą padirbto lenkiško Aleksandro pusgrašio iš praeito filmuko nuotrauką. Sureagavo iš karto po mano praeito filmuko apie tai.Ačiū jiems už operatyvumą.Grįžtame prie mūsų monetos.Čia galite pasididinti monetos vaizdą,perskaityti, kad monetos svoris 6,729 g. ir aukso praba 900.Beje,jei perkate monetą iš rankų Vilniuje,kartu su pardavėju galite Vilniuje užsukti į UAB „Florinus“ būstinę Šeimyniškių g. 26,ir pageidautina,kad tai atliktumėte prieš sandorį. Jei perkate monetą iš rankų kitame mieste,prieš tai sužinokite,kas tokią paslaugą teikia Jūsų mieste arba atvažiuokite į Vilnių.Manau, tai kainuos pigiau nei suma,kurią vėjais išleistumėte sumokėję už monetą jei išaiškėtų, kad tai padirbinys ir nepavyktų susitarti su pardavėju dėl jau įvykusio sandorio anuliavimo. Mūsų atveju pirkėjas patikrino monetos prabą čia jau po sandorio. Atsimenate, praeitame filmuke aš pasakojau, kad UAB „Florinus“ būstinėje lengva patikrinti metalo prabą rentgeno – fluorescentiniu metodu,procesas trunka gal dvi minutes ir kainuoja mažiau 5 eurų ir aparatas nepažeidžia metalo paviršiaus.Kaip matote, aparatas parodė,jog mūsų nagrinėjamos monetos aukso praba– 778 vietoj deklaruojamų šiai monetai 900,reiškia,ji tikrai negali būti originali.Ir turėkite omenyje,kad šis aparatas parodo tik lydinio paviršiaus prabą.Reiškia, tai gali būti bet koks tikrą monetos svorį atitinkantis lydinys,padengtas 778 prabos auksu.Na,ir pirkėjui po tokių žinių beliko kreiptis į pardavėją dėl sandorio anuliavimo.O čia jau daug priklauso nuo pardavėjo sąžiningumo o kartais ir nuo daugelio kitų niuansų.Žodžiu,kad nebūtų papildomo galvos skausmo,dar prieš sandorį atlikite tai,apie ką pasakojau šiame filmuke,nepulkite stačia galva,pamatę gundančią kainą. Ir iliustruoti tai noriu jau matytu vaizdu iš Lietuvos prabavimo rūmų pateikto įspėjimo..Lietuvos prabavimo rūmų Akredituotai prabavimo ir įspaudavimo laboratorijai Druskininkuose pateikti tirti 3 pripažinto gamintojo logotipu pažymėti 100 g geltonos spalvos metalo luitai, deklaruoti kaip investicinio aukso (aukso grynuolio) luitai.Atlikus pateiktų luitų tyrimą,nustatyta, kad luitų viršutinis,pakankamai storas geltonos spalvos metalo sluoksnis pagamintas iš grynojo aukso lydinio, kurio praba ne mažesnė nei 999 ir atitinka standartinę 999 aukso lydinių prabą, tačiau luitų vidus užpildytas pilkos spalvos metalo užpildu–volframu,kuris pagal tankį identiškas auksui. Grynojo aukso masė luite tesiekia tik 20-25 g.Ištirti luitai – investicinio aukso klastotės.Klastojimo požymius galima pastebėti tik išėmus luitus iš pakuotės.Linkiu Jums būti apdairiems.Ir tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Kaip palikti du milijonus dolerių anūkams?
Feisbuke į akis pakliuvo nuotrauka, kuria negaliu nepasidalinti su Jumis. Prieš akis – 1980-10-07 laikraščio „Pasaulinės monetų naujienos“ puslapis, kuriame sensacija – už 100 dukatų monetą sumokėta net 120 000 dolerių. Ir pateikta mums gerai žinomos Žygimanto Vazos monetos nuotrauka. Tokios pačios, kokia, jau žinote iš mano filmukų, 2018 metais aukcione išėjo už 2 milijonus 100 tūkstančių su aukciono mokesčiais arba 1 800 000 be jų. Aišku, ir JAV doleris per 38 metus atpigo, bet per 120 000 USD 1980 metais vis vien ne 2 100 000 2018-aisiais. Vat ir proga palikti du milijonus savo anūkams, laikant monetą seife. O tokių progų artimiausiu metu pasitaikys ne viena. Matėte mano filmuką, kad šį savaitgalį aukcione bus parduota ši unikali 80 dukatų moneta. Seksime aukcioną ir Jus būtinai informuosiu apie galutinę monetos kainą. O dabar pažiūrėkite į šį aukcione išstatytą lietuvišką 1595 metų portugalą. Portugalu vadinama 10 dukatų moneta. Moneta, kaip rašoma loto aprašyme, kaldinta Vilniuje, taigi, tai lietuviškos numizmatikos dalis. Pradinė kaina 60 000 dolerių. Kaip matote, moneta slabuota PCGS. Ir aukcionas įvyks sausio 16 d. Labai įdomus monetos reversas, parodantis Žygimanto Vazos siekius į Švedijos sostą. Matote Švedijos, Lenkijos herbus ir, aišku, lietuvišką Vytį. Apie šio aukciono rezultatus taip pat Jus informuosiu, bet gal kas nors norėsite savo anūkams palikti šią lietuvišką monetą? Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Milžiniška lietuviško aukso kaina.
Vakar Niujorke įvyko žymios JAV Stack’s Bowers Galerijos organizuotas Abiejų Tautų Respublikos retenybių iš Anthony J. Taraszka kolekcijos aukcionas. Viskas vyko kaip iš pypkės, 31 lotas buvo parduotas per 52 minutes. Na, o mums įdomiausia tarp lotų buvusių LDK tematikos monetų galutinė kaina. Įdomu, kad dalis monetų išėjo žemesnėmis kainomis, nei iš pradžių planavo aukcionieriai. Gal dalis jų grįžo į Lietuvą? Na, bet vis tiek kainos milžiniškos, pažiūrėkite patys. Iš pradžių pažiūrėkime sidabrines monetas, susijusias su LDK. Dalholme 1573 m. Jono Chodkevičiaus kaldinta viena markė (galite paieškoti mano kanale, yra atskiras video apie šias monetas). Planuota, jog moneta išeis nuo 60 000 USD iki 100 000 USD. Monetos galutinė kaina 57 600 USD. Vilniuje kaldintas 1585 m. Stepono Batoro taleris. Sertifikuotas PCGS, AU-53. Planuota, jog moneta išeis nuo 135 000 USD iki 200 000 USD. Galutinė monetos kaina 132 000 USD. Lietuviškas 1586 m. Stepono Batoro dukatas. Irgi Sertifikuotas PCGS, MS-62. Planuota, jog moneta išeis nuo 145 000 USD iki 200 000 USD. Galutinė monetos kaina 156 000 USD , taigi į planuotas ribas kaina tilpo. Lietuviška 1618 m. Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta. Sertifikuota PCGS, AU details. Planuota, jog moneta išeis nuo 160 000 USD iki 250 000 USD. Galutinė monetos kaina 132 000 USD , Lietuviška 1622 m. Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta. Sertifikuota PCGS, AU details. Planuota, jog moneta išeis nuo 185 000 USD iki 300 000 USD. Galutinė monetos kaina 264 000 USD , Lietuviškas 1666 m. Jono Kazimiero dukatas. Irgi Sertifikuotas PCGS, AU-55. Planuota, jog moneta išeis nuo 135 000 USD iki 200 000 USD. Galutinė monetos kaina 102 000 USD Na, o brangiausiai šiame aukcione išėjo ne lietuviška moneta. Tai prūsiška Malborke kaldinta 1593 m. Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta. Sertifikuota PCGS, AU details. Planuota, jog moneta išeis nuo 250 000 USD iki 350 000 USD. Galutinė monetos kaina 360 000 USD , tai yra, net daugiau, nei planuota. Siūlau pasidaryti šių paveiksliukų su kainomis screenshotus. Neabejoju, kad dalis šių monetų po kiek metų vėl pasirodys aukcionuose. Tada bus labai įdomu palyginti kainų dinamiką. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Atsargiai, padirbtos auksinės monetos aukcione.
Tai bus dar vienas filmukas į temą, kad pradedantiesiems kolekcionieriams nerekomenduoju kolekcijos papildymo ieškoti Baltosios Rusios ir Ukrainos aukcionuose – lengvai galite prisipirkti dabartinių padirbinių. Eikite ten, kai išnagrinėsite daugybę protingų knygų ir pasitikėsite savo jėgomis. O tuo pačiu parodysiu dabartinių padirbinių pardavinėjimo mechanizmą. Čia matote, žmogus forume sukūrė tris postus. Tai privertė aukciono taisyklės, nes be aptarimo naujokams negalima išstatyti savo lotų. Kiekviename klausia, kokia čia moneta, ar ji reta, t.y. pateikia padirbinio fotografijas ir zonduoja aplinką. Gerai, kad forume yra specialistų, kurie kiekviename poste paaiškina, kad tai ne monetos, o nevykę jų padirbiniai, kuriuos lengva atskirti. Pažiūrėkime į šiuos padirbinius iš arčiau. Tai baisus Žygimanto Augusto Gdansko dukato padirbinys, kurį, mano akimis, neįmanoma supainioti su tikra moneta, švediškos ¼ dukato monetos padirbinys (aptarime forume buvo parodyta, kad šita pati moneta buvo išstatyta rimtame lenkų aukcione, atpažinta kaip padirbinys ir nuimta iš pardavimo) ir įdomaus bandomojo Stepono Batoro 1580 m. denaro padirbinys. Šią monetą galite rasti ir E. Kopickio kataloge kaip Kop 457. Visi trys padirbiniai skirtingo stiliaus. Visi trys padirbiniai geltonos auksinės spalvos, nors koks ten auksas, palikim padirbinėtojo sąžinei. O ir vertos jos tiek, kiek vertas metalas, iš kurio jos pagamintos, ne daugiau. Na, ir nežiūrint, kad forume monetos buvo atpažintos kaip padirbiniai, bent dvi iš jų įdėtos į pardavimą ir nuorodos duotos aptarime. Pažiūrėkite į šiuos paveiksliukus. Kad jos įdėtos į kopijų skyrelį, pamatysite viršuje kairėje, aš tai pažymėjau raudonai. Bet tie, kam sunkiau skaityti kirilica ir tiesiog neįdėmūs pradedantieji gali to nepastebėti. Juolab kainos nesikandžioja. 2500 grivnų yra 63,60 eur, o 3000 grivnų yra 76,30 eurų pagal kursą. Aprašyme nėra nuorodų į aptarimą forume, tik apačioje, aš irgi pažymėjau raudonai, parašyta, jog viena moneta yra imitacija, o kita nuimta iš užsienio aukciono. Tačiau aš traktuočiau, kad tai pavojingi pradedantiesiems lotai. Būkite labai ir labai atsargūs. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris dėl nepatyrimo prisipirko tokių kolekcionieriams pavojingų padirbinių ir tai visam laikui atmušė jo aistrą kolekcionuoti monetas. Prieš pirkdami skaitykite teisingas knygas ir domėkitės tema. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Aukcione sumokėta virš 700 000 eurų už monetą.
Prisimenate, viename iš ankstesnių filmukų pasakojau, kad Lenkijoje Michalo Niemčyko aukcionas rugsėjo 16 d. išstatė 50 dukatų vertės 1621 m. auksinę Žygimanto Vazos monetą ir žadėjau sukurti filmuką apie šio aukciono rezultatus. Nuorodą į ankstesnį mano filmuką rasite po video arba kadro viršuje dešinėje po i raide, o aš tęsiu savo pažadą. Kas lankotės numizmatiniuose lenkų resursuose, jau turbūt matėte – moneta su visais aukciono mokesčiais išėjo už 3 240 000 zlotų, kas yra daugiau nei 700 000 eurų. O resurse aukcjamonet.pl (rekomenduoju, tai irgi Michalo Niemčyko aukciono namų kūrinys ir šiame resurse galite pamatyti daug įdomaus) yra 100 brangiausiai Lenkijos aukcionuose parduotų monetų sąrašas. Kaip matote, pirmoje vietoje puikuojasi ši 50 dukatų moneta – ji pasiekė Lenkijos aukcionų pardavimo rekordą. Jos kaina beveik 3 kartus lenkia antroje vietoje esančią monetą. Įdomu, kad šiame sąraše aukštas 5 ir 6 vietas užima lietuviškos monetos – Žygimanto Vazos Vilniuje kaldinta 1621 m. 5 dukatų moneta, 2014 m. išėjusi už 936 000 zlotų ir 1622 m. irgi Vilniaus kalyklos 10 dukatų moneta, 2015 m. išėjusi už 852 000 zlotų. Norėdami pažiūrėti, kiek tai bus eurų, nepamirškite pažiūrėti to meto zloto/euro kursą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Arkikatedros požemiuose rastas medalionas.
Vakar Bažnytinio paveldo muziejuje įvyko spaudos konferencija, per kurią pristatyta žinia apie Vilniaus Arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Rastos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (beje, apie jo lietuviškas monetas tuoj išeis mūsų su Dzmitry Huletski knyga) ir jo sūnėno Žygimanto Augusto žmonų, karalienių Elžbietos ir Barboros karūnos, pomirtinės valdžios insignijos ir įkapių brangenybės. Su rastomis brangenybėmis galite susipažinti kad ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų feisbuko puslapyje, iš jo ir matomas paveikslėlis, kuriame nufotografuotas medalionas, priskiriamas karalienei Elžbietai, nuotr. aut. Vilniaus arkivyskupija / Aistė Karpytė. Na, o mums, besidomintiems numizmatika, visų pirma įdomu, iš kokios monetos padarytas šis medalionas. Ir ačiū mielai Daliai, vienoje iš feisbuko diskusijų davusiai mintį šiam filmukui. Atsimenate, karalienė Elžbieta mirė 1545 m. jauna, vos 19 metų, po jos mirties 1547 m. Žygimantas Augustas vedė Barborą. Kad tai karalienės Elžbietos įkapių dalis, pirmą kartą sužinojome iš aprašų, sudarytų 1931 m., pirmą kartą atradus valdovų laidojimo vietas Vilniaus Arkikatedroje. Valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – karalienių Elžbietos ir Barboros palaikai. Šiame filmuke karalienių nevadinsiu Elžbieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite, man tai atrodo nepagarbu, lygiai taip pat, kaip dabar neskanu skaityti, kai Kembridžo hercogienę Catherine geltonoji spauda kažkodėl nuolat vadina Kate Middleton. Kartu su valdovų palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos. Matote ir 1931 m. nuotrauką, kurioje atvaizduotas tas pats medalionas. Tikriausiai 1939 m., artėjant Antram pasauliniam karui, šios brangenybės buvo vėl paslėptos ir naujai atrastos jau šiais laikais. Apie jų atradimą yra atskira, beveik detektyvinė istorija, ją, jei įdomu, nesunkiai rasite internete. Bet tai ne šio filmuko tema. Pašnekėkime apie monetą – medaliono pagrindą. Tai gerai žinomas prūsiškas Torunėje kaldintas 1533 m. portugalas – 10 dukatų. Čia matote jį aprašytą vieno iš mūsų knygos leidimo rėmėjų – Numista internetiniame numizmatiniame kataloge. Monetos averse pavaizduotas Žygimanto Senojo biustas, monetos reverse- Žygimanto Augusto biustas. Monetos skersmuo – beveik 38 mm. svoris – 35 gramai. Tai didelė ir graži auksinė moneta. Žinomas ne vienas jos egzempliorius. Tokia moneta 2019 m. buvo parduota JAV Stack’s Bowers aukcione už 420 000 USD kainą (2019-01-09 Niujorko aukcionas, lotas Nr. 1223). Prie tokios monetos prilitavus ąselę ir sukurtas papuošalas, kurį nešiojo viena iš karalienių. Tačiau kuri? Ar 1931 m. mokslininkai, aprašę valdovų palaidojimo kriptos radinius, negalėjo suklysti ir medalioną priskirti ne tam asmeniui? Čia matote vokiečių tapytojo Luko Kranacho Jaunesniojo tapytą diptichą – karalienių Elžbietos ( soste buvo 1543 – 1545) ir Barboros (soste buvo 1547 – 1551) portretus. Karalienių veido bruožų tikroviškumas rodo, kad jie tapyti arba iš natūros, arba remiantis išsaugotais ir anksčiau tapytais portretais. Šis diptichas datuojamas 1551 m., todėl pilnai karalienė Barbora galėjo būti tapyta iš natūros. Pasižiūrėkime į jos portretą. Matome tikrai ne gražuolę, bet simpatingą moterį didelėmis tamsiomis akimis, taisyklingu veido ovalu, poilge tiesia nosimi ir maža burna. Akį traukia šviesi, alebastrinė veido spalva. Portretas veido gyvumu ir bruožų charakteringumu stipriai skiriasi nuo žinomų daugelio pomirtinių karalienės Barboros portretų. Tačiau man šiandien čia svarbiausia yra karalienės papuošalas. Padidinkime jo vaizdą. Ant aukso grandinės už ąselės kaba apvalus aukso spalvos papuošalas su matomu biustu į dešinę (heraldinę kairę). Nepaprastai panašu į Arkikatedros požemiuose rastą medalioną, ar ne? Ar gali būti, kad 1931 m. mokslininkai suklydo ir medalioną priskyrė ne tam asmeniui, o tai yra karalienės Barboros papuošalas ir mes šiandien matome papuošalą, įamžintą Luko Kranacho Jaunesniojo darbe? Bet kokiu atveju, viena iš karalienių tikrai nešiojo papuošalą, kurio vienoje pusėje buvo jos vyro, Žygimanto Augusto, o kitoje – jos uošvio, Žygimanto Senojo atvaizdai. Ir jis buvo pagamintas iš didelės auksinės monetos – 1533 m. prūsiško Torunės portugalo. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Apie lietuviškas sankcijas maskvėnams ir češuikas.
Su kolega Knygų mugėje šnekėjome apie lietuvių- maskvėnų 1534-1537 m.karą,apie tai,kad lietuviams nesisekant,dalis jų kariuomenės iždo galėjo patekti maskvėnams į rankas ir iš lietuviškų monetų šie nusikalė savo češuikas,ar žvynelius, kaip tai skambėtų lietuviškai.Kolega pasidomėjo,o kas tos češuikos, ir sumaniau apie tai papasakoti šiame filmuke.Šias ypač mažas maskvėnų sidabrines monetas matote paveikslėlyje,galite palyginti su šalia palyginimui gulinčia 1 cento moneta. Maskvėnai dar nebuvo atradę Sibire esančių sidabro rūdos klodų,todėl sidabro žaliava pirmiausia buvo užsienio,iš vakarų ateinančios sidabrinės monetos. Žaliavos apdirbimas būdavo pradedamas išlydant monetas į luitus,juos preliminariai išvalant nuo priemaišų,kad būtų gautas 960 prabos sidabro mėginys.Luitai, gauti po perlydymo,apdorojami,ištempiami į vielą, kuri supjaustoma reikiamo ilgio fragmentais.Tada jie lyginami ir atkaitinami,kad būtų užtikrintas plastiškumas.Ruošiniai siunčiami į monetų kalyklą.Pats kalybos procesas vyko labai panašiai,kaip ir ankstyvųjų LDK monetų. Atsimenate, ruošinys patenka tarp dviejų spaudų,viršutinio ir apatinio, kuriuose yra veidrodiniai monetos averso ir reverso vaizdiniai ir mechaninio smūgio pagalba šie vaizdiniai atsispaudžia ant ruošinio. Galime kaip pavyzdį pasekti Ivano IV Žiauriojo,ar Rusčiojo,kaip jis dar buvo vadinamas(1533-1584),mūsiškio Vytauto Didžiojo 3 eilės proanūkio monetų kalybą.Beje, ir jo motina buvo Elena iš Glinskių giminės–dar viena pavardė,gerai žinoma iš LDK istorijos.Kiekvieno nominalo svoriui buvo taikomi standartai: 0,68 g kapeikai,0,34 g dengai ir 0,17 g poluškai. Maskvėnų monetų kalykla buvo atvira:kiekvienas,turėjęs sidabrinių užsienio monetų,sidabro dirbinių ar luitų,galėjo ten ateiti ir iš sidabro išlieti pinigų. Taip buvo užtikrintas tikslus maskvėnų monetų svoris ir grynumas– atnešusieji sidabrinius dirbinius tiksliai žinojo,koks tai metalas,kiek jis sveria ir kiek monetų iš jo galima pagaminti.Dėl to kalyklos meistrai negalėjo padaryti monetų lengvesnių ar pridėti pigesnių metalų, kad nukaldytų daugiau pinigų. Na,nebuvo LDK su maskvėnais draugais,todėl jau 15-16 amžiuose stebime veiksmą,panašų į dabartines vakarų sankcijas Rusijai.O kadangi sidabras į maskvėnų žemes iš Vakarų Europos keliavo per LDK žemes,jos valdovai galėjo tuo pasinaudoti,pablogėjus santykiams su maskvėnais.Apie tai įdomiai aprašyta Eugenijaus Ivanausko knygoje „Lietuvos monetų kalybos istorija nuo 1495 iki 1769 m.“, kurios paskutinio leidimo viršelį ir matote. Papasakosiu keletą istorijų iš knygos.Su monetų kalyba yra glaudžiai susijęs sidabro išvežimo į užsienį iš LDK teritorijos uždraudimas.Aišku, tai buvo svertas LDK valdovų rankose santykiuose su Maskva.Taip 1495 m. Maskvos pavaldinys možaiskietis Jakušas Malyškinas,važiavęs iš Vilniaus, sulaikytas Smolenske,ir Lietuvos valdovo dvariškis Petras Deržkovas iš jo atėmė 22 markes sidabro( o 1 markė lygi beveik 200 g.),pareikšdamas,kad uždrausta vežti sidabrą iš Lietuvos į Maskvą.Reikalas pasiekė valdovus. Maskvos valdovas Ivanas III 1495 m. gegužę ir rugpjūtį du kartus kreipėsi į Lietuvos Didįjį kunigaikštį Aleksandrą Jogailaitį,prašydamas sidabrą grąžinti maskvėnui ir panaikinti draudimą jį išvežti.Aleksandras Jogailaitis atsakė tik 1496 m. kovą.Nurodė, kad sidabrą maskvėnui pardavė Vilniaus pilietis,pažadėjo,jį suradus,išreikalauti atlyginimą maskvėnui už prarastą sidabrą ir pakartojo,jog sidabrą uždrausta išvežti į visas šalis.1497 m. Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį nepraleisti į Maskvą brangiųjų metalų. 1506 m.pabaigoje pakartotas draudimas išvežti į užsienį sidabrą, alavą ir vašką,o 1507 m.draudžiamų išvežti strateginių prekių sąrašas papildytas švinu ir šarvais.1507 m.dėl aptariamų prekių išvežimo uždraudimo pasirašyta Lietuvos ir Livonijos miestų sutartis.Kaip matote,ir tada sankcijos nedraugiškoms valstybėms buvo tarptautinės. Grįžkime prie maskvėnų monetų.Apie jas nepaprastai daug rusakalbės medžiagos internete,labai nuodugnūs internetiniai katalogai,kuriuose nagrinėjami net atskirų spaudų skirtumai.Tai tikrai ne mano tema,ir aš nesiplėsiu šių monetų identifikavime pagal valdovus, jei norėsite, viską lengvai atrasite internete. Čia kaip tik ir matote vieną iš tokių puslapių, kur atrasite kiekvieno maskvėnų valdovo kaldintus žvynelius. Apie šių monetų kainas.Jos tikrai įvairios.Neretai aukcionuose parduodami dideli šių monetų lotai už tikrai nedidelę kainą,kaip ir šiuo atveju estų aukcione.Matote juos kairėje.Tačiau yra ir labai retų ir labai brangių monetų.Dešinėje matote, kaip viena retesnė Ivano IV moneta išėjo aukcione už 92 JAV dolerius.Nesunkiai rastumėte ir dar didesnių retesnių egzempliorių kainų,bet tai tikrai ne mano tema,o internete yra begalė Jums galinčios padėti medžiagos, jei susidomėtumėte šiomis monetomis.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Apie Kazimiero IV sūnus ir dukras.
Prašėte išsamiau papasakoti apie 16 amžiaus Jogailaičių Europą – tokią pirminę Europos sąjungą, paremtą Kazimiero Jogailaičio vaikų kraujo ryšiais. Puikų jos žemėlapį galite rasti www.šaltiniai.info – interaktyvioje lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazėje. Joje pateikiama ugdymo procesui būtina informacija, aktualizuojami ir susiejami kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltiniai; sudaromos galimybės giliau domėtis konkrečiomis temomis. Ir pradėkime nuo tėvų: Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės. Kazimieras IV Jogailaitis ( 1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo jauniausias Jogailos sūnus, gimęs, kai Jogailai buvo virš 70 metų. Lenkijos sostą užėmė po brolio mirties ir metus laiko trukusio tarpuvaldžio. Apie Lietuvos didžiojo Kunigaikščio sostą: Žygimantui I arba Žygimantui Kęstutaičiui mirus, Lietuvoje vėl prasidėjo neramumai ir ginčai dėl sosto. Kai Jogailos sūnus Kazimieras, 13 metų berniukas, lenkų lydimas atvyko į Vilnių, Lietuvos ponai be lenkų žinios atliko Kazimiero vainikavimosi Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu apeigas, uždėdami jam ant galvos Gedimino mitrą (vainiką). Paskelbus Kazimierą Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu be lenkų sutikimo ir prieš jų norą, visi buvę Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimieras buvo labai jaunas, kraštą už jį valdė ponai su Jonu Goštautu priešakyje. Protingo Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsigyveno tvarka ir santaika. Kazimieras, likdamas Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu, buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Tuo metu Kazimiero vyresnysis brolis, Lenkijos karalius Vladislovas, žuvo kovoje su turkais (1444 m.).(Beje, ši tema tabai mėgiama alternatyviosios istorijos gerbėjų; pagal juos, Vladislovas Varnietis iš gėdos dėl pralaimėjimo turkams išvyko į Portugalijos valdas, ten vedė ir jo sūnus buvo ne kas kitas, o Kristoforas Kolumbas. Apie tai pilna video Youtube) Bet grįžkime prie oficialioje istorijoje minimos Vladislovo Varniečio mirties. Būtent tuo pasinaudoję lenkai ir pasikvietė Kazimierą užimti Lenkijos sostą. Lietuviai ilgai nenorėjo sutikti su atnaujinamais ryšiais, bet pagaliau nusileido, ir Kazimieras išvyko į Krokuvą vainikuotis Lenkijos karaliumi – drauge pasilikdamas ir Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu. Su žmona Elžbieta Habsburgiete (Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukra) turėjo 13 vaikų, iš kurių 11 sulaukė pilnametystės. Apie juos ir pašnekėsime.
Lietuviškas Vytis ant vengriškų monetų.
Sukurti filmuką paskatino šis puikus vengriškas dukatas arba vengriškai forintas, už 4500 eurų tik ką išėjęs lenkų aukcione. Tai auksinė lenkų ir vengrų karaliaus, Jogailos sūnaus Vladislovo (Lenkijoje jis – Vladislovas III, Vengrijoje – Vladislovas I) moneta. Man – viena gražiausių monetų su Vyčiu. Beje, šios monetos buvo apyvartoje ir pas mus, Aleksandro dvaro sąskaitų knygose šios monetos vadinamos „aureos Hungaricales“, „floreni Hungaricales“. Pažiūrėkite dar kelis dukatus arba forintus. Matote – reversai skiriasi. Kitokios raidės abipus šv. Vladislovo atvaizdo, iš kurių galima nustatyti monetų kalyklą. Bet man svarbiausia – Vytis karaliaus herbe averse. Dabar turime pašnekėti apie karalių Vladislovą, vėliau pramintą Varniečiu. Įdomu, kad 1440 m. Lietuvoje be lenkų žinios Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu paskelbus jo brolį Kazimierą, tokį pat titulą nešiojo ir jo brolis Lenkijos karalius Vladislovas. Iš čia ir Vytis jo herbe. Istorijoje rasite, kad devyniolikmetis karalius Vladislovas žuvo 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos. Tiesa, jo kūnas taip ir nebuvo rastas. Galbūt tai turėjo įtakos romantiškai hipotezei, kad karalius, pralaimėjęs Varnos mūšį, iš gėdos negrįžo į Lenkiją, emigravo net į Portugaliją, ten vedė kilmingą senjorą, o jo sūnus – ne kas kitas, o visiems žinomas Kristupas Kolumbas…… Savo ankstesniame video apie lietuvišką heraldiką ant kitų kraštų monetų ( nuoroda į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video) aš probėgšmais pasakojau, kad Jogailos sūnus Vladislovas kaldino dviejų tipų denarus su Vyčiu. Juos ir matote mano paveikslėlyje. Kairėje- monetos reverse trys skydai: vengriškos keturios Arpadų juostos, lenkiškas Erelis ir lietuviškas Vytis. Dešinėje – monetos reverse tiktai skydas su Vyčiu. Šios monetos ne taip retai pasirodo aukcionuose, tačiau visada turi pasisekimą. Ir nenuostabu – jos yra svarbios kelių šalių numizmatams. Visų pirma Vengrijos numizmatams – nes tai vengriškos monetos, istoriškai menančios svarbų šalies kovų su turkais laikotarpį, Lenkijos numizmatams, nes Vladislovas buvo ir Lenkijos karalius, o ant monetų jo herbe matome ir Lenkijos herbą – Baltąjį Erelį ir Lietuvos numizmatams, nes ant jų matome ir lietuvišką Vytį. Dėl šių priežasčių, ką ir matote mano parinktuose paveikslėliuose, nors aukcionuose šie denarai nereti, jų kainos yra palyginus didelės, o labai gražaus stovio ar slabuotos monetos yra tikrai labai brangios. Tačiau grįžkime prie Vladislovo Varniečio dukato. Štai dar vienas, irgi skirtingas nuo anksčiau rodytų, pernai aukcione išėjo už 5000 eurų sumą. O Vengrijos bankas pernai išleido monetų seriją, skirtą karaliui Vladislovui I. Ją sudaro trys monetos: vario-nikelio 2000 forintų vertės moneta, auksinis 50000 forintų nominalo dukatas, sveriantis 3,491 gramo ir auksinis tokio paties nominalo dukato keturių dukatų vertės pjedfortas, sveriantis 13,964 gramo. Na, ir ant kiekvienos monetos karaliaus Vladislovo I herbas, o jame – lietuviškas Vytis. Čia galite pamatyyti pjedforto gurtą. Tikrai rimta ir nepaprastai graži moneta. Manau, Lietuvos kolekcionieriai, renkantys auksines monetas, dėl Vyčio ant šios monetos turėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.