Month: May 2025

Posted on by — Leave a comment

Puikūs grašiai gegužės 18 dienos, šio sekmadienio Numision aukcione

Beje, pastebėjau, kad mano paskutinius filmukus žiūri ženkliai daugiau ne mano Youtube kanalo prenumeratorių. Jei Jums patinka tai, ką aš darau https://www.youtube.com/channel/UCwEPpYSqc_8AVX6ObayWn6w , labai prašau užsiprenumeruoti šį kanalą. Tai padės jo sklaidai pagal Youtube algoritmą.

Negaliu praleisti Jums neparodęs gegužės 18 d., šio sekmadienio, lenkiško Numision aukciono lietuviškų 1535-1536 m. grašių pasiūlos. Beje, šiame aukcione yra išstatyta ir daugiau puikios LDK numizmatinės medžiagos, visiems, renkantiems LDK monetas rekomenduoju ją pažiūrėti, tačiau žinote, kad man svarbiausi yra Žygimanto Senojo lietuviški grašiai, todėl šiame filmuke apsistosime tik ties jais. Matote, aukcione išstatytos net 5 tokios monetos. Gero stovio, o kai kurios tikrai retos. Lotų aprašymuose jos nėra apibūdintos pagal mūsų katalogą, todėl padėdamas tiems, kas renka šias monetas pagal mūsų knygą, norėčiau Jums pateikti šių monetų mūsų katalogo numerius. Pirmoji moneta. Išstatyta nuo 139 eurų pradinės kainos ir kol kas dar nėra statymų. 1535 m. lietuviškas grašis. 2 Erelis ir 4-B Vytis, po Vyčiu nėra A raidės. Tai G7 C1 mūsų knygos 294-295 psl. Reta moneta, mes jai suteikėme III retumą. Atkreipkite dėmesį į netikslumą mūsų knygoje: po tokios monetos paveikslėliu stovi užrašas G7 C, nors turėtų būti G7 C1. Antroji moneta. Išstatyta nuo 162 eurų pradinės kainos ir kol kas dar nėra statymų. 1535 m. lietuviškas grašis. 3 Erelis ir 5 Vytis, po Vyčiu S raidė. G9 A mūsų knygos 294-295 psl. Manome, kad tai labai reta moneta, mes jai suteikėme II retumą. Trečioji moneta. Taip pat išstatyta nuo 162 eurų pradinės kainos ir kol kas dar nėra statymų. 1536 m. lietuviškas grašis. 5-O Erelis ir 8-J Vytis, po Vyčiu I raidė. Interpunkcijos – kryžiukai – išduoda, kad tai tų metų vasaros, birželio ar liepos moneta, iš paskutiniųjų kaldintų. G54 H mūsų knygos 370-371 psl. Mes šiai monetai suteikėme V retumą. Ketvirtoji moneta. Išstatyta nuo mažesnės, 139 eurų pradinės kainos ir kol kas dar nėra statymų, tačiau mano manymu, moneta ženkliai retesnė už tik ką nagrinėtą. 1536 m. lietuviškas grašis. 5-K Erelis ir 8-B Vytis, nėra raidės po Vyčiu, G27 B mūsų knygos 324-325 psl. Manome, kad tai reta moneta, mes jai suteikėme III retumą. Penktoji, paskutinė moneta. Išstatyta nuo 162 eurų pradinės kainos ir kol kas dar nėra statymų. 1536 m. lietuviškas grašis. 5-0 Erelis ir 8-D Vytis, po Vyčiu M raidė. G47 B mūsų knygos 356-357 psl. Mes šiai monetai suteikėme IV retumą. Ne be reikalo akcentuoju pradines lotų kainas. Jos pakankamai didelės, kad atbaidytų atsitiktinius pirkėjus, tačiau, manau, tai tik padės tiems, kas tikslingai renka lietuviškus 1535-1536 m. grašius. Dabar, žinodami šių monetų mūsų katalogo numerius, galėsite geriau pasirinkti Jūsų kolekcijai trūkstamas monetas. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on by — Leave a comment

Apie du litus su Smetona

Praeitą savaitę daugelis numizmatinių feisbuko grupių aptarinėjo išskirtinį Lietuvos numizmatikos įvykį – šeštadienį lietuviškame Numisbalt aukcione buvo parduota 1938 m. bandomoji 2 litų moneta su Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos atvaizdu. Daug kas spėliojo, už kokią kainą moneta išeis aukcione. Na, tai mano filmuke pamatysite vėliau. Matote, moneta sidabrinė, slabuota, turi PCGS SP62 įvertinimą. SP- sutrumpintas angliškas žodis Specimen, reiškiantis tiesiog bandinį. Šitokią monetą atrasite 2013 m. E. Česnulio ir E. Ivanausko kataloge ir ten pamatysite aprašytus net 7 šios monetos variantus. Jūsų patogumui sudariau tokią lentelę, kurioje pamatysite visų 7 monetos variantų skirtumus, kas norite, galite ją išsisaugoti, nukopijuodami iš monitoriaus ekrano. Matote, jog kataloge aprašyti 5 sidabriniai, Ag680 (atsimenate, jog 1925 m. 2 litai nukaldinti iš Ag500 sidabro) ir 2 variniai monetos variantai. Dviejų sidabrinių monetų averse yra Gediminaičių stulpai, kitų variantų aversuose – Vytis. Trejopas gurtas: ir lygus, ir rantytas ir su užrašu LIETUVA. Visų 7 variantų retumas kataloge RRRR, 4 R raidės ir vietoje kainos yra brūkšnys. Taigi, monetų kainą geriausiai parodys aukcionas. Taigi, Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga buvo rengtasi į apyvartą išleisti sidabrines 2 litų monetas su A. Smetonos atvaizdu. Gipsinius modelius 2 litų monetoms parengė skulptorius Juozas Zikaras, kūręs ir visas ankstesnes prieškario Lietuvos monetas. Monetų spaudai buvo pagaminti Briuselyje. Atsiverskime D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygą „Pinigai Lietuvoje“. Turbūt pastebėjote, kad savo filmukuose ne kartą ją citavau, padės ji mums ir šį kartą. Knygos 387 psl. skaitome, kad „su A. Smetonos portretu norėta išleisti 2 litų monetą 1938 m. (tam būtų buvęs pritaikytas Monetų įstatymo pakeitimas, pakėlęs šio nominalo prabą iki 680), tačiau Belgijos monetų kalykloje buvo nukaldintos tik 23 mm skersmens skirtingų metalų bandomosios monetos su skirtingais aversais (Vytis ir Gediminaičių stulpai). Dalis bandinių turi įrašą gurte „LIETUVA “, kuris, kitaip nei kitose Lietuvos monetose, išdėstytas vertikaliai. Išbandytas ir kitas averso ir reverso ašių santykis.“ Monetinis, o ne medalinis, kaip ant kitų Lietuvos Respublikos monetų. (Tą puikiai galite matyti ant slabuotos monetos aukcione). Šios monetos taip ir liko bandomosiomis. Kodėl 2 litų moneta su A. Smetonos atvaizdu taip ir nebuvo išleista į apyvartą, iki šiandien nėra žinoma. Na, ir atėjo laikas pažiūrėti, kaip šiai monetai sekėsi aukcione. Matote, aukcione buvo išstatyta 8PR4-4 moneta pagal E. Ivanauską, reiškia, sidabrinė, averse Vytis ir lygus gurtas. Pradinė monetos kaina buvo 10 000 eurų ir aukcione ji išėjo už 15 500 eurų be aukciono mokesčio. Šiame aukcione jis yra 20% nuo galutinės loto kainos ir sudarys 3100 eurų. Taigi, bendra monetos kaina su aukciono mokesčiais bus 18 600 eurų. Dar kartą pažvelkite į monetos paveikslėlį. Matote, slabo etiketė yra toje pusėje, kur matomas A. Smetonos biustas, o kadangi averso/reverso santykis yra monetinis (averso ir reverso viršūs į skirtingas puses), mes matome, kad slabe į viršų nukreiptas A. Smetonos biustas. Tai būtų buvę teisinga , jei mes kalbėtumėme apie monarchijos monetą. Ant jų monetos aversas – pusė su valdovo atvaizdu. Tačiau dabar mes šnekame apie Lietuvos Respublikos monetą, ir čia monetos aversas – pusė su valstybės herbu ir pavadinimu. Na, aukciono šeimininkai negalėjo monetos parodyti kitaip, jie turėjo taikytis prie slabo, bet čia aš parodau, kaip būtų monetą eksponuoti teisingiau. Kairėje paprastai vaizduojamas monetos aversas, „geroji pusė“, dešinėje – monetos reversas arba „antra pusė“, kurioje šiuo atveju yra A. Smetonos portretas. Štai taip, žiūrėdami į aukcione išstatytą monetą, prisiminėme ir numizmatikos abėcėlę. Ir dar: jei netyčia savo namuose rastumėte 2 litų monetą su A. Smetonos atvaizdu – žinokite, kad Jūsų rankose tikras lobis! Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on by — Leave a comment

100 dukatų monetos kainos rekordas. 2025 m. 

https://www.youtube.com/watch?v=8OyDWkxt1Sg

Šiandien vėl šnekėsime apie mūsų seną pažįstamą – Abiejų Tautų Respublikos Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų auksinę monetą. Ši beveik 350 g. svorio auksinė grožybė per paskutinius 17 metų jau 3 kartą pasirodė aukcione (atkreipsiu Jūsų dėmesį – ta pati konkreti moneta), apie ją aš sukūriau tikrai ne vieną filmuką. Galite prisiminti paskutinį, kuriame pasakojau, kad moneta išstatyta Oslo Myntgalleri aukcione nuo 15 000 000 norvegiškų kronų kainos, nuorodą į jį rasite po video. Monetos istorijos šiame filmuke nepasakosiu, kas norite, atsidarykite seną mano filmuką, ten aš ją pasakojau tikrai smulkiai. Ir kiekvieną kartą aukcione moneta mušė brangiausios ATR monetos kainos rekordus. Ne išimtis ir šis kartas. Ir šnekėsime apie vakar ( o ne gegužės 12 d., kaip pasakojau ankstesniame filmuke ir kaip buvo aukciono anonsuota iš pat pradžių) įvykusį aukcioną. Matote, aukcione buvo net 39 statymai ir galutinė monetos kaina pasiekė 19 200 000 Norvegijos kronų be aukciono mokesčių. Šie sudarė dar 20 % nuo galutinės kainos, t.y. 3 840 000 Norvegijos kronų, o monetos kaina su mokesčiais pakilo iki 23 040 000 Norvegijos kronų, kas būtų 1 974 902 eurai vakar dienos kursu. Ir vėl naujas ATR monetos kainos rekordas. Čia vieta priminti, kad 2008 m. ta pati moneta aukcione pasiekė 928 180 eurų kainą be aukciono mokesčių, o 2018 m. jos kaina aukcione buvo 1 505 167 eurai be aukciono mokesčių. Tokios nelygios kainos todėl, kad tada moneta buvo parduodama JAV aukcionuose ir tai kaina, galutinę sumą konvertavus į eurus pagal to meto kursą. Tai taip pat buvo to meto ATR monetos kainos rekordai. O dabar paskaičiuokime, garbingieji kurmiai (citata iš mano vaikystės animacinio filmuko apie Coliukę). 2018 m. aukcione aukciono mokesčiai irgi buvo 20 % nuo galutinės kainos, jie sudarė 360 000 JAV dolerių, ir galutinė monetos kaina su mokesčiais pasiekė 1 806 200 eurų. Vakar gi, priminsiu, galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo 1 974 902 eurai. Taigi, per 7 metus moneta pabrango 168 702 eurais arba 9,34 %. Žiūrint šiuo aspektu, 2018 m. investicija į monetą davė ne tokią jau ir didelę naudą. Gal šiumetė investicija pirkėjui atsipirks labiau? Aš manau, kad ši moneta dar ne kartą pasirodys aukcione mūsų amžiuje ir bus įdomu sekti jos tolesnes kainas. Savo ankstesniame filmuke apie šį aukcioną aš minėjau ir dar dvi ATR monetas, kurių galutinės kainos mus gali dominti. Taigi, 1621 m. 10 talerių sidabrinė moneta išėjo už 1 950 000 Norvegijos kronų, kas būtų 167 147 eurai be aukciono mokesčių, su aukciono mokesčiais kaina sudarė 2 340 000 Norvegijos kronų arba 200 576 eurus, o 1628 m. 1 taleris aukcione parduotas už 40 000 Norvegijos kronų arba 3429 eurus be aukciono mokesčių pagal šios dienos kursą. Tai tiesiog Jūsų žiniai, manau, kad šias arba tokias monetas irgi dar matysime aukcionuose ir su šiais skaičiais galėsite palyginti ateities kainas. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on by — Leave a comment

Ne, tai ne 1528 metai

Atsimenate, praeitą mėnesį sukūriau filmuką apie pavasarinį Marčiniak aukcioną. Kas nematėte, nuorodą į jį rasite po šiuo filmuku. Tame filmuke daugiau dėmesio kreipiau į lietuviškus Žygimanto Senojo grašius, išstatytus aukcione, o pusgrašius tik paminėjau, pasakiau, kad tai neeilinės monetos, kad daugelis turite mūsų katalogus ir palieku Jums patiems vartant mūsų knygą nuspręsti, kurias iš tų monetų verta pirkti. Ir tai patiko ne visiems, žiūrėjusiems filmuką. Vakar gavau mesendžerio žinutę, kur vienas kolega kaltina mane neobjektyvumu, nekompetencija ir neprofesionalumu, įtaria suokalbį su aukciono rengėjais ir nešvarų žaidimą. Na, pripažinsiu, žinutė numušė nuotaiką, ir todėl atsiprašau kolegų Eimanto, Vlado, Andrejaus, Anatolijaus, Klaudijaus, Viliaus, Donato ir Edvino, kurių žinučių mesendžeryje po tokio netikėto šalto dušo vakar net neatsidariau ir jiems neatsakiau. Atsakysiu Jums artimiausiu metu, kai galėsiu. Tačiau supratau, kad turiu sukurti filmuką apie tą monetą, kurios pavyzdžiu kolega ir kaltino mane visokiais dalykais. Taigi, kalbama apie šį lietuvišką Žygimanto Senojo pusgrašį. Ir, aišku, jo data ne 1528, kaip parašyta loto pavadinime. Aš galvojau, jog tie, kas skaito mūsų katalogą, lengvai patys išsiaiškins, kokia tai moneta, ją lengvai galima rasti mūsų knygoje ir tikrai neturėjau minties slėpti tikruosius kalybos metus neva tikėdamasis, kad, atseit, kaip 1528 m. kalybos, ši moneta išeis brangiau aukcione ir tuo padėdamas aukciono šeimininkams. Atvirkščiai, neakcentuodamas klaidos aukcione norėjau padėti tiems, kas patys atpažino monetą ir galbūt norės ją įsigyti. Iš tiesų ši moneta taip pat labai reta ir jos kaina bus didelė, nors tai ir ne 1528 metai. Galbūt net ir didesnė, nei paprastesnių 1528 m. monetų. Matote, moneta išstatyta nuo 1 euro, iki aukciono dar liko daugiau nei 20 dienų ir tikrai dar turite laiko apsispręsti, ar pirkti šią monetą. O aplinkybės verčia, kad šią monetą mes išnagrinėtume įdėmiau. Ir iš anksto atsiprašau tų, kas skaito mūsų katalogą, patys identifikavo šią monetą ir galbūt nenorėjo, kad apie ją daugiau sužinotų neskaitantys mūsų katalogo – šiuo atveju tiesiog ginu savo vardą. Matote, monetos data labai įdomi. Toks įspūdis, kad meistras tikrai brutaliai taisė datą iš 1523 m. datos ( monetos su 10 Vyčiu ir 15 Ereliu pagal mūsų knygą žinomos ir tais metais) ir tiesiog ant trejeto datoje uždėjo dvitaškį. Na, tai yra tiesiog hipotezė, galimo trejeto beveik nesimato, todėl mes to ir neakcentavome savo kataloge. Tačiau dvitaškis matosi aiškiai, o už jo- ketvertas. Taigi, tai 1524 m. moneta. Atkreipkite dėmesį ir į reverso legendą. Matote- klaida LITANIE vietoje LITVANIE. Šių duomenų ir užteks, kad lengvai rastumėte monetą mūsų knygoje. Atsiverskite 245 knygos puslapį. Matote, aprašytos net 3 monetos su tokiu aversu. O pagal klaidą reverse lengvai randame, kad aukcione išstatyta H93 O moneta mūsų knygoje. Matyt aukciono šeimininkus suklaidino tas dvitaškis datoje, todėl jie ir parašė neteisingą datą pavadinime. O kad tai ne 1528 metai, dar patvirtins ir Vyčio atvaizdas. Nors ir 1524 ir 1528 metais buvo naudojamas tas pats, 10 Vytis pagal mūsų knygą, pavartykite mūsų knygos puslapius ir pažiūrėkite paveikslėlius, akcentuodami žvilgsnius į žirgo uodegą ant abiejų metų monetų. Skirtumas akivaizdus. Kai įgusite, vien pagal šį požymį galėsite atpažinti 1527 m. ir vėlesnes pusgrašio nominalo monetas. Taigi, toks gavosi filmukas apie šią 1524 m. monetą. H93 O mūsų kataloge, retą, mes jai suteikėme II retumą. Na, o kaltinimai mano galimu suokalbiu su aukciono šeimininkais tegul lieka ant kolegos, tai parašiusio, sąžinės. O šviesioji šio filmuko pusė – tai dar vienas pavyzdys, kad net tokiuose autoritetinguose, kaip Marčiniak aukcionas, nagrinėjant išstatytas monetas reikia lotų pavadinimus ir aprašymus patiems tikrinti pagal monetų katalogus, kad nesuklystumėte, aklai pasitikėdami aukcionų šeimininkais. Ir Aleksandro bei Žygimanto Senojo lietuviškos kalybos monetas geriausia nagrinėti su atverstu mūsų katalogu. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on by — Leave a comment

Man įdomiausios senosios lietuviškos monetos

Ačiū kolegai Aurimui už filmo temą. Kolega paklausė, o kokios man pačios įdomiausios senosios lietuviškos monetos? Aišku, išskyrus Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetas, apie kurias yra mūsų katalogas ir su kuriomis aš kasdien dirbu. Susimąsčiau, o po to išskyriau tris man labai įdomių lietuviškų monetų grupes, apie kurias ir norėčiau su Jumis pašnekėti. Pirmoje grupėje, kaip ir galite spėti iš paveikslėlio, ankstesniuose kataloguose nematytos ir tik dabar pradėtos aprašyti senosios LDK monetos. Prognozuoju, kad jų ateityje dar bus atrasta daugiau, įvairesnių ir tikrai nematytų tipų, o Jums primenu šias Jogailos monetas, aprašytas Dzmitry Huletski knygoje „Lithuanian Grand Ducal Coins Before 1401“. Apie jas pasakojau viename iš senesnių filmukų, pažiūrėkime jo ištrauką. Arba ši Kęstučiui galimai priskiriama moneta. Viena monetos pusė gerai žinoma ir tokias galima rasti ankstyvąsias LDK monetas aprašančiuose kataloguose, bet kita visai nematyta ir galime tik spėlioti, kas ten yra pavaizduota. Neaprašyta kol kas jokioje numizmatinėje literatūroje. Apie ją irgi kadaise padariau net kelis filmukus, pažiūrėkime vieno iš jų ištrauką. Antroji man įdomių lietuviškų 17 amžiaus monetų grupė. Pastaruoju metu, tobulėjant metalo detektoriams, vis daugiau atrandama smulkių monetų. Atsimenate, kiek pastaraisiais metais atrasta Stepono Batoro lietuviškų denarų? Kai kurie iš jų prieš dešimt metų buvo vadinami bandomosiomis monetomis, o dabar jau galime šnekėti apie jų skirtingas atmainas pagal legendas. Na, bet aš norėčiau pašnekėti apie paslaptingą, iki šiol lietuviškuose kataloguose neaprašytą monetą, kurią ir matote paveikslėlyje. Apie ją taip pat buvo mano filmukas, pažiūrėkite jo ištrauką. Trečioji grupė – lietuviškų monetų padirbiniai. Čia irgi yra labai įdomių monetų, pavyzdžiui, šis legendinis Jono Kazimiero lietuviško tymfo padirbinys . Apie jį irgi yra mano filmukas, pažiūrėkite ir jį. Taigi, tokios lietuviškos monetos man įdomiausios. Aišku, išskyrus Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetas, tarp kurių yra man dar įdomesnių, bet, kaip sakiau pradžioje, aš jų šiame filmuke buvau nusprendęs neminėti. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on by — Leave a comment

Apie auksinį lietuvišką 1990 m. vieną centą.

Mieli kolegos užpylė mane klausimais apie šį 1990 m. lietuvišką centą, išstatytą gegužės 11 d. lietuviškame Numisbalt aukcione. Iš pradžių jiems atsakinėjau, kad aš neturiu nuomonės, kaip neturiu nuomonės ir apie bitkoinų monetas, pokemonų monetas ar UAB„Monetų namai“ produkciją. Šie apvalūs monetas imituojantys skrituliukai man tiesiog neįdomūs. Bet kadangi klausimai nesiliovė, sumaniau sukurti filmuką apie šią monetą ir viską sudėlioti į lentynėles. Matote, aukciono aprašyme yra nuoroda į E. Česnulio ir E. Ivanausko 2013 m. katalogą, tai iš pradžių atsiverskime jį. Taip, šios knygos 937 ir 938 psl. yra aprašyti net keturi skirtingi bandomieji 1 cento variantai, kalti privačiose dirbtuvėse. Nr. 1AR1-1 – varinis, 1AR2-1 – vario-aliuminio lydinio, 1AR3-1 – nikelio su kažkokiu kitu metalu lydinio, 1AR4-1- aukso ir vario lydinio. Visų jų retumas RRRR, 4 R raidės, vietoje kainos yra brūkšnys. Daugiau informacijos apie šias monetas rasime Dalios Grimalauskaitės ir Eduardo Remeco 2016 m. knygoje „Lietuvos pinigai“. Atsiverskime ją. Knygos 464 psl. parašyta, kad Lietuvos piniginių ženklų projektų kūrimo konkurse, pasibaigusiame 1990 m. vasario 9 d., pirma vieta nebuvo skirta. Antrą vietą ir 700 rublių premiją už centų monetų projektus laimėjo skulptorius, medalininkas Petras Henrikas Garška. Buvo skirtos ir dvi trečiosios vietos. Buvo nuspręsta antrojo turo neskelbti, o iš premijuotų autorių bei kitų dailininkų suformuoti kūrybinę grupę išbaigtiems visų nominalų pinigų projektams parengti. Centų monetų projektus buvo pavesta sukurti P. H. Garškai. 1990 m. rugsėjį meistras pagamino varinius monetų pavyzdžius, kurie buvo pateikti K. Prunskienės pirmininkaujamai komisijai. Kiek vėliau pagamintus antro bandymo pavyzdžius meistras įvertino kaip netinkamus, todėl įrankius sunaikino, paliko nesunaikintas dvi monetas. P. H. Garškos liudijimu, varinių monetų pavyzdžių jis padarė apytiksliai po 10 vnt., 1991 m. dovanoms jis pagamino dar kelis 1 cento 1990 m. bronzinių monetų pavyzdžius, o 1999 m. – 1 cento 50 bronzinių, 5 sidabrines, 3 auksines monetas ir 50 centų bronzines monetas. Ruošinius meistras tekino staklėmis, štampavo namuose turėtu presu, balto metalo monetoms naudojo tik sidabro lydinio ruošinius. Dabar dalį įrankių – 1 cento reverso matricą ir masterspaudą, 1 cento averso masterspaudą, 50 centų averso ir reverso masterspaudus saugo Lietuvos Nacionalinis muziejus, kuriam autorius juos padovanojo. Šių monetų galima rasti ir Lietuvos numizmatinėse parduotuvėse ir interneto puslapiuose. Matote, MDL Coins interneto puslapis rodo išstatytą trijų skirtingų nominalų bandomųjų 1990 m. monetų, pagamintų iš trijų skirtingų metalų lydinių rinkinuką. Tarp jų matote ir tris skirtingas 1990 m. 1 cento nominalo monetas. Ehobbex pasiūloje irgi matote dvi skirtingas 1990 m. 1 cento nominalo monetas. Aprašymuose parašyta, kad viena pagaminta iš nikelio (remiantis P. H. Garškos liudijimu balto metalo moneta turėtų būti sidabrinė), kita – iš vario. Abiejų kaina, kaip matote, po 1100 eurų. Tiesą sakant, gegužės 11 d. Numisbalt aukcione, yra ir daugiau lietuviškų bandomųjų monetų, nors visus labiausiai domina auksinė moneta. Kaip matote, išstatytos trys skirtingų nominalų bandomosios lietuviškos monetos: auksinis 1 centas, žalvarinė 20 centų moneta (aukciono loto aprašyme atkreipiamas dėmesys, kad neaprašyta E. Česnulio ir E. Ivanausko kataloge) ir bronzinė 50 centų moneta. Ir vėl grįžkime prie aukcione išstatytos 1 cento auksinės monetos. Ją čia ir matote. Kiekvieno apsisprendimas, kaip ją vertinti, bet iš mano pateiktos medžiagos aišku, kad tai yra šiuolaikinės Lietuvos monetų kalybos istorijos dalelė. Ir aš ją vertinčiau būtent taip. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on by — Leave a comment

Keistas atvejis Ukrainos muitinėje

Ukrainos numizmatų feisbuko puslapiai ūžia kaip avilys, aptarinėdami informaciją, kurią paskelbė Lvivo muitinės feisbuko puslapis. Išversiu ją į lietuvių kalbą. Tik numizmatai tegul nesipiktina, matosi, kad tekstą rašė tikrai ne numizmatikos specialistas, o aš versiu pažodžiui. Iš Romos imperijos – per Krakivecą: muitininkai konfiskavo senovinių monetų kolekciją, kuri gali turėti istorinę vertę Šiandien, balandžio 27 d., Krakiveco – Korčiovos kontrolės punkte, tikrindami lengvąjį automobilį „Renault“, kuriuo 35 metų Černivcų miesto gyventoja mėgino išvykti iš Ukrainos, muitinės pareigūnai rado 29 monetas iš geltono, balto metalo ir vario. Pilietės kuprinėje, tarp jos asmeninių daiktų, buvo rasta monetų, primenančių senovės kronas, frankus, dukatus, denarus, sestercijus ir kitus Senovės Romos ir Graikijos piniginius vienetus. Dėl šio fakto muitinės pareigūnai surašė administracinį protokolą, vadovaudamiesi BK 471 str. 3 dalimi (Prekių (išskyrus valiutines vertybes), kurias gabena piliečiai ir kurioms taikomi įstatymų nustatyti draudimai ir (ar) apribojimai įvežant į Ukrainos muitų teritoriją ar eksportuojant už šios teritorijos ribų, nedeklaravimas. Monetos, kurios gali turėti istorinę vertę, buvo laikinai paimtos ir išsiųstos ekspertizei. ✔️Priminsime, kad pagal galiojančius teisės aktus kultūros vertybėms priskiriamos retos monetos – vietinės ir užsienio, pagamintos iš tauriųjų ir netauriųjų metalų, pagamintos iki 1960 m., įskaitytinai. ✔️Kultūros vertybių išvežimo už Ukrainos muitų teritorijos ribų pagrindas yra Ukrainos kultūros ministerijos išduotas kultūros vertybių eksporto (laikino eksporto) teisės sertifikatas. Kultūros vertybių eksportas be šio sertifikato draudžiamas. ✔️Piliečių vykdomas kultūros vertybių išvežimas už Ukrainos muitų teritorijos ribų, neatsižvelgiant į jų bendrą sąskaitų faktūrų vertę, vykdomas remiantis aukščiau nurodyta pažyma ir privaloma raštiška deklaracija. ✔️Jubiliejinėms ir proginėms monetoms, kurios nėra mokėjimo priemonė ir pagamintos po 1960 m., nereikia leidimo eksportuoti (laikinai išvežti) už Ukrainos ribų. Toks griežtas muitinės įrašas feisbuke, tačiau čia ne viskas taip paprasta. Dabar, skambant linksmai muzikai, pažiūrėkite prie informacijos pridėtas monetų nuotraukas, o po to jas aptarsime. Taigi, galime drąsiai teigti, jog parodytos monetos, išskyrus kelias mažavertes originalias,- šiuolaikiniai padirbiniai, ir labai grubūs, lengvai atskiriami, kai kurie net mažai panašūs į originalus. Kelios originalios monetos tikrai niekingai mažavertės. Kodėl jas vežė per sieną? Mažai tikėtina, kad niekadėjai norėjo jas realizuoti užsienio numizmatinėse rinkose – per daug ryškūs padirbinių požymiai. Gal taip muitinė buvo paprasčiausiai trolinama – dabar daug darbo laiko ir pastangų užims kiekvienos iš 29 monetų ekspertizė. O greičiausiai tiesiog buvo tikrinamas muitininkų budrumas, ieškant galimų kontrabandos kelių. O ką apie tai galvojate Jūs? Parašykite po filmuku jo aptarime, padiskutuosime. Tiek šiandien. Neužkibkite ant sukčių kabliuko. Gero Jums kolekcionavimo.