Turbūt atsimenate mano labai seną filmuką, kur rodžiau Jono Kazimiero 1653 m. lietuvišką šilingą su veidrodiniu trejetu. Nuo to laiko mačiau tokį dar porą kartų, o ir savo kolekcijoje tokį turiu. Tiesa, moneta vis dar neaprašyta numizmatinėje literatūroje. E. Ivanausko kataloge galite pamatyti dar visokių įdomybių 1652-1653 m. lietuviškų šilingų datose, o atrandama dar įdomesnių egzempliorių. Ačiū kolegai Pavelui, kuris atsiuntė štai tokios monetos nuotrauką. Matote, datoje dvejetas apverstas. Man moneta pasirodė labai įdomi. Tokią monetą matau pirmą kartą, neradau jos aprašymo ir mano nagrinėtoje numizmatinėje literatūroje. Norėčiau paklausti Jūsų, gal kas nors tokį matėte ar turite savo kolekcijose? Parašykite aptarime po video, prašau. Būtų įdomu sužinoti žinomų monetos egzempliorių skaičių. Štai dar vienas pavyzdys, kaip įdėmiai peržiūrint monetų legendas galima rasti naujų, dar neaprašytų variantų ir tuo pačiu turtinti Lietuvos numizmatiką. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Year: 2025
1652 m lietuviškas dvidenaris
Sukurti šį filmuką paskatino Baltosios Rusios ieškotojų su metalo ieškikliais forume užvakar pasirodžiusi žinutė, kur pateiktos labai gražaus lietuviško 1652 m. Jono Kazimiero Vilniuje kaldinto dvidenario nuotraukos, o žmogus klausia, kokia tai moneta ir kiek verta. Ir, jei pažiūrėti atsakymus, visi vienbalsiai aiškina, kad tai lietuviškas šilingas (kas nėra tiesa), retas, o jo kainą apibrėžia maždaug nuo 100 iki 250 ne Baltosios Rusios pinigų diapazone, kai 100 būtų tik aukciono startas. Tiesa, vienas kolega rašo, kad kartais ši moneta vadinama dvidenariu. Ir aišku, iš kur tokios žinios. Senuosiuose lenkų kataloguose ši moneta vadinama šilingu. Štai duodama nuoroda į E. Kopickį katalogą, Nr. 3578 ir retumas R5. Tačiau lietuvių numizmatai vertina šį nominalo pavadinimą kaip dar vieną klaidą, kurių ir taip apstu Kopicki kataloge, aprašant lietuviškas monetas. Jiems pritaria ir dabartiniai lenkų numizmatai, jei atsiverstumėte rimtus lenkų aukcionus, čia jau rasite dvidenario pavadinimą. Pavyzdžiui, Damjano Marcyniako aukciono archyve rasite 2018-2019 metais praėjusias keturias tokias monetas,visos jos buvo pavadintos Vilniaus dvidenariais ir jų kainos buvo nuo 52 iki 187 eurų. Pažvelkime į monetą iš forumo iš arčiau. Monetos reverse matome skaičių 360. Ir E. Ivanausko ir E. Remeco nuomone, tai ir pasako mums, kad moneta turi dvidenario nominalą. Apie tai galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ (mano filmuką apie šią knygą, matyt, jau matėte). E. Remecas pabrėžia, kad moneta su skaičiumi 360 turėjo rodyti jos santykį su taleriu (pagal analogiją ant 1652 m. šeštoko matome skaičių 15, ant tų pačių metų trečioko – 30, ant pusantroko – 60, o ant labai reto tų metų grašio skaičius 09, kas turėtų reikšti 90). Pagal LDK galiojusią ordinaciją vienas grašis buvo lygus 3 šilingams. Vadinasi, taleris turėjo būti lygus 270 šilingų.Monetoje esantis skaičius 360 reiškia, kad jos vertė sudaro ¾ šilingo vertės arba 1/4 grašio vertės. Pagal lietuvišką pėdą grašis buvo lygus 8 denarams, taigi ši moneta – lietuviškas dvidenaris. Tai patvirtina jos išvaizda, primenanti lietuviškus Žygimanto Vazos dvidenarius, tik vietoje romėniško II čia skaičius 360. Nuo šilingų ši moneta skiriasi mažesniu svoriu ir skersmeniu, taip pat neturi, kaip šilingai, legendos su žodžiu „Solidvs“. O lenkai klydo savo kataloguose, nes dvidenaris buvo išskirtinai LDK moneta, jų nekaldino nei viena Lenkijos monetų kalykla. Jei šeštadienį ateisite į Vilniaus kolekcionierių klubą Karolinos viešbutyje, konkrečiai šią monetą pamatysite ir ant mano stalo. Būsiu ten nuo 8 iki 11,30 val. Geras kolega, išvykęs iš karo drąskomos Ukrainos, paliko ją man ir paprašė jai surasti gerus namus, kol jis pats ieško laikinos vietos prisiglausti nekariaujančioje Europos dalyje. Ateikite ir pamatysite šią retą monetą gyvai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1668 m lietuviška boratinka
Perskaitę mano naujo video pavadinimą Jūs pasakysite, kad tokios monetos nėra ir būsite visai teisūs. Tačiau su tuo nenori sutikti kolekcionieriai, kurių credo, matyt, priešintis sveikam protui. Štai ir vakar vienas iš tokių kolegų man įrodinėjo, kad tokia moneta egzistuoja, remdamasis ne kuo kitu, o lenkišku interneto katalogu. Taip ten visame gražume pavaizduota tokia moneta, jai suteiktas R7 retumas. Manau, jog tie, kas domitės variniais Jono Kazimiero šilingais, seniai turite Cezarijaus Volskio šių monetų katalogą. Juo tikrai galima pasitikėti labiausiai. Ir šioje knygoje rasite, kad 1668 m. lietuviškos boratinkos nebuvo kaldinamos, o tai, kas kolekcionieriams panašu į 1668 m. data, turi paaiškinimą. Apie šią knygą yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Beje, jei pradedantieji kolekcionieriai dar neturi šios knygos, siūlau jiems lenkakalbiuose ar rusakalbiuose numizmatų forumuose paieškoti forumiečio heniek151, tai ir yra ponas Cezarijus, kreiptis tiesiogiai į jį, taip ir autografą ant knygos gausite, ir kaina bus mažesnė. O p. Cezarijus dar prieš 10 metų forumuose išdėstė, ką jis mano 1668 m. boratinkų tema. Štai jo mintys apie tai, kad tai tiesiog 1665 m. monetos su keistu penketu. Vat tokiu, pažiūrėkite, čia žmogus kreipiasi viename forume, taip pat galvodamas, kad data gali būti 1668. Ir šios monetos su keistu penketu, kuris, jei moneta nutrinta, tikrai gali būti supainiotas su aštuonetu, nėra retos. Pažiūrėkite į įdomiausią vietą iš arčiau. Taip, galbūt šitas penketas taisytas iš ketverto, bet tai jokiu būdu ne aštuonetas. Čia dar viena tokia pati moneta. Irgi žmonės bandė ją parduoti kaip 1668 m. monetą, tačiau tie, kas skaitė C. Volskio knygą, jau žino, kame reikalas. Autorius pažymėjo, kad būna ir daug padirbinių su data 1668, tačiau juos lengva atskirti nuo originalių monetų. Štai nepaprastai gražus to laiko padirbinys su data 1668. Atkreipkite dėmesį į kovarnį po Vyčiu, Ujazdovo kalyklos ženklą. Kaip matote, ir aprašyme akcentuojama, kad tai padirbinys, o aukcione jis išėjo už 186 eurų sumą. O čia namudinis 1668 m. data turintis boratinkos padirbinys. Jį Rusijoje šiemet bandyta parduoti už mažiau nei 1 eurą, bet pirkėjų, kaip matote, neatsirado. Pažiūrėkime į monetą iš arčiau. Atvaizdai grubūs, matosi, kad raižytojas nesirūpino ypatingu panašumu į originalią monetą. Gal tik Vyčio siluetas panašesnis. Na, dabar gal niekas neseks pasakų apie originalius 1668 m. lietuviškus šilingus? O lenkišką internetinį katalogą, tai jau kartoju kelintą kartą, vertinkite labai ir labai atsargiai. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
1661 m sidabrinis lietuviškas šilingas
Situacija ta pati, kaip ir keliuose mano ankstesniuose video: tokios originalios monetos nėra ir nebuvo, tačiau lenkų kataloge jos piešinys puikuojasi su R8 retumu. Už tai yra tikrai daug to meto 1652 m. lietuviškų šilingų padirbinių su data 1661, kurie parduodami aukcionuose su nuoroda į šį katalogą. Ir žiopliai pirkėjai moka kaip už tikrą pinigą…. Žodžiu, atsipalaiduokite ir pažiūrėkite parinktus paveikslėlius, skambant muzikai. O dėl įdomumo paskutinį parodysiu padirbinį su data 1668. Kadaise dar mačiau tokį patį su data 1956, bet dabar nepavyko rasti jo paveiksliuko. Smagaus žiūrėjimo, o išvadas pasidarykite patys.
Smulki LDK moneta išėjo už beveik 4000 eurų
Šiandien ukrainiečių aukcione moneta,apie kurią paskutinę savaitę daug šnekėjo visa numizmatų bendruomenė,besidominti LDK monetomis,išėjo už 180000 grivnų,tai yra 3971.96 euras šios dienos kursu.Buvo virš 100 statymų,susidomėjusių šia moneta tikrai buvo labai daug. Impozantiška kaina,juolab,neaišku net,koks šios monetos nominalas. O ir monetos matmenys šokinėja.Priminsiu, nesename filmuke pasakojau apie 2 tokias vienaspaudes monetas,jų skersmuo 20 mm,vieno svoris 1,40 g, kito–1,09 g.Manau, kad prieš apžvelgiant įdomiausius numizmatų pastebėjimus apie šią monetą,verta prisiminti mano filmuką.Pažiūrėkime jį. Taigi, filmuke matėte, kad ši moneta aprašyta 2019 m.E.Ivanausko kaip nedatuotas portretinis lietuviškas 1618 m.pusantrokas.Šitokios monetos nuotrauka buvo išspausdinta A. Gureckio Vazų pusantrokų katalogo 2019 m.leidime.Šalia nuotraukos užrašas,pavadintas „Vilniaus mįslė“ ir labai įdomus tekstas.Pabandysiu jį išversti. „Prieš kelias dienas man buvo atsiųsta tokios keistos monetos nuotrauka.Šia nuotrauka pasidalinęs E. Ivanauskas ją apibūdino kaip vienintelį žinomą egzempliorių iš privačios kolekcijos.Apibūdinamas kaip pusantrokas su portretu.Na, ką su tuo daryti? Ką mes tikrai žinome?Moneta sukurta po 1618 m.ATR herbas iš tikrųjų panašus į tą,kuris buvo ant pusantrokų.Legenda vis dėlto šiek tiek nestandartinė pusantrokams – MONETA (3) NO M D L Šiek tiek, nes buvo panaši formuluotė,bet nepamenu,ar iš tų metų.Tačiau aversas man labai primena portretus iš trečiokų ar galbūt ankstesnių grašių.Deja, monetos parametrų nežinau,todėl buvo galima daryti prielaidą,kad moneta turėjo būti pusantrokas ar trečiokas(čia spėju, trečiokų monetų kaldinimas buvo atnaujintas Krokuvoje 1618 m.).P.S.Iš pradžių moneta neturėjo pakliūti į katalogą,bet jaunuolis (Remigiušas) mane supykdė,ir, kaip paaiškėjo,man liko laisvas puslapis.“ Taip buvo rašoma 2019 m. katalogo leidime.2022 m. šios knygos leidime nei monetos atvaizdo,nei aprašymo jau neberasime. Šia tema įdomiai pasisakyta internetiniame bloge,skirtame pusantrokams. Jo vaizdą ir matote.Nuorodą į jį galite rasti po šiuo video.Irgi išversiu. „ Adamas (čia kalbama apie A. Gureckį) paskelbė,bet nežinojo, ką apie tai galvoti.Dėl parametrų trūkumo ir gana prastos būklės jo nebuvo galima priskirti pusantrokams.Gal tai buvo kokia XIX amžiaus variacija?Minėta moneta nebuvo įtraukta į autoriaus Vazų pusantrokų katalogą 2022 m. Visai nenuostabu. Juk stengiamės (akh,man teko garbė būti bendraautoriumi) atskirti numizmatinę fantastiką nuo tiesos ir buvo sunku ką nors pasakyti 100% užtikrintai.Monetos buvo valcuojamos–bent jau aš taip manau.Jos kilę iš tos pačios spaudų poros.Matosi, kad jos susidėvėję, todėl turėjo matyti apyvartą.Jei tai ne kažkokia apgaulė, prisipažįstu, kad nežinau atsakymo į klausimą, kodėl/kaip buvo pagaminta 1 spaudų pora, kai ant cilindro nesunkiai telpa 8? Turiu keletą spėjimų…“ Čia aš pridėsiu, kad išnagrinėjus 3 žinomą monetą, kurios atvaizdas yra ir E.Ivanausko knygoje ir A.Gureckio kataloge,matosi, kad ji taip pat vienaspaudė apkalbėtoms 2.Reiškia, turime 3 vienaspaudes valcuotas monetas. Grįžkime prie minėto blogo.Ten labai įdomus postscriptum. Pacituosiu jį išvertęs į lietuvių kalbą. P.P.S.„Diskusijoje feisbuke pasigirsta specialistų balsai,kurių negalima ignoruoti. S. Stube pasisako už tai, kad taip buvo bandoma kaldinti grašius.Nors pusė su portretu yra„grynas“grašis,antrąją pusę buvo galima greitai pridėti.3 po skydu turėjo reikšti ne 3 pusgrašius,o 3 šilingus.“ Dabar turėčiau pacituoti p.S. Stube žodžius.Paveikslėlyje matote jo aukcionų namų logotipą.„Tai improvizuotas grašis. Jie savo archyvuose turėjo nenaudojamą grašio volelį.Tai buvo prieš keletą metų,kai apie 1614-15 m.vėl buvo pradėti kaldinti portretiniai grašiai.Lietuvoje šiuo laikotarpiu portretinių grašių nebuvo gaminama,tačiau, matyt,buvo pasiruošta išleisti 1615 m.grašį.Jie paėmė aversą iš monetų kalyklos archyvo,o reversą padarė iš neutralaus pusantroko.Ten nėra aprašytas joks nominalas,nes 3 gali reikšti 3 šilingus už grašį ir taip jie pakeitė grašio išvaizdą.“ Taigi net monetos nominalas yra mįslė.Dar kartą pasigrožėkite jos atvaizdu.Ir viena aišku, ši moneta šiandien ukrainiečių aukcione išėjo už 180 t. grivnų arba beveik 4000 eurų.Ir man žinomos 3 tokios pačios vienaspaudės monetos, 2 iš jų labai skirtingų svorių, greičiausiai nukaldintos valcavimo būdu ir turinčios buvimo apyvartoje pėdsakų.O ką apie šią monetą manote Jūs,parašykite savo nuomones aptarime po video, bus įdomu padiskutuoti.Ir tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Vėl apie menamą 1625 m šilingą su Vyčiu
Prieš porą dienų kolega atsiuntė šio, jo požiūriu , 1625 m. lietuviško šilingo su Vyčiu nuotrauką ir paprašė pakomentuoti. Na, matyt, aš per mažai ankstesniuose filmukuose akcentavau, kad 1625 m. šilingai su Vyčiu neegzistuoja, visi jie – 1623 m. su neteisingai perskaityta data. Kolega pavymui atsiuntė ir šią iškarpą iš E. Kopicki katalogo. Bet pažiūrėkite, ties data kataloge klaustukas. Reiškia, pilno įsitikinimo nebuvo. O ši pozicija, kaip dažnai būna lenkiškuose kataloguose, iš knygos į knygą keliauja iš 19 amžiaus, nuo grafo E. Guten- Čapskio laikų. Grafas rašė, kad tokią monetą mate Lvivo muziejuje. Prieš porą metų įdomumo dėlei Lvivo numizmatų paprašiau muziejų saugyklose paieškoti tokios monetos. Aišku, jie jos nerado. Tačiau 1625 m. šilingo su Vyčiu legenda gyva ir pastoviai numizmatų forumuose išlenda tokie klausimai, kaip matote čia. Šįsyk tai iš ukrainiečių forumo. Ir vėl remiamasi E. Kopicki katalogu. Pažiūrėkime, kas ten rašoma. Matote, tokiai monetai suteikiamas net R8 retumas, kas ir žavi ypač pradedančius numizmatus, ieškančius raritetų. O dar pasitelkus lakią vaizduotę nesunku pamatyti norimą datą ten, kur jos nėra. Ką kalbėti apie pradedančius kolekcionierius, jei žymi numizmatikos firma užslabavo, o žymus lenkų aukcionas pardavė tokią monetą. Ir pardavė nepigiai – už 263 eurus. Vėl pavadinime klaustukai po 1625 m. datos, minimas R8 retumas, tuo sukeliant ažiotažą. Ir ši moneta verta, kad pateikiamus paveikslėlius pažiūrėtumėme iš arčiau. Pažiūrėkite: NGC slabas, MS 63 greidas ir 1625 m. lietuviško šilingo pavadinimas. Jei pažiūrėsite į datą, ji nepilnai tilpo ant ruošinio ir tai yra klasikinis fantomo pavyzdys. Stebėtojas įjungia savo vaizduotę, žiūrėdamas į dalinį trejeto (taip, trejeto be viršutinės dalies) atvaizdą, labai nori pamatyti penketą ir penketo viršutine dalimi palaiko kažkokį monetos lauko defektą. Ir dar – atkreipkite dėmesį į rozetę ties reverso 6 val. po Vadvičiumi. Ji- gėlės žiedo formos ir kitokia, nei E. Kopicki kataloge, kur aprašoma neva 1625 m. moneta. Ten, kaip matote – kryžius. Tokios monetos aprašytos pas St. Sajauską, bet E. Ivanausko kataloge iki šiol nebuvo. Tačiau jos pasitaiko. Aš turiu bent keletą 1623 m. šilingų su kryžiumi. Pažiūrėkite. Visų jų datose trejetas labai ryškus, su išreikšta viršutine dalimi. Ant slabuotos monetos irgi buvo toks trejetas, tik nesimatė jo viršutinės dallies. Taigi, neapsigaukite, kai jums įrodinėja apie 1625 m. šilingą su Vyčiu. Iš dabar gyvenančių tikrai niekas nematė tokios monetos. O ir grafas E. Guten- Čapskis, ją įtraukdamas į katalogą, matyt suklydo, panašiai, kaip dabar suklydo NGC ekspertai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Ar buvo 1628 m dvidenariai?
Ačiū kolegai Valdui už šio filmuko idėją. Jį sukurti paskatino diskusija Baltosios Rusios metalodetektorininkų forume. Žmogus parodė štai tokį dvidenarį, ir daugelis pradėjo rašyti, kad tai labai retas E. Kopickio kataloge aprašytas 1626 m. ar net neaprašytas 1628 m. dvidenaris. Aš manau, kad tai 1620 m. dvidenaris su kalybos broku paskutiniame datos skaitmenyje. Iš karto prisiminiau šią diskusiją Ukrainos kolekcionierių forume. Matote, panašios monetos nuotrauka, o ir diskusija identiška. Žmonės matė datoje ir 1626 ir 1628 metus. Ir toje diskusijoje aš gyniau 1620 m. dvidenario poziciją. Pažiūrėkime į šias abi monetas iš arčiau. Aš datos ketvirtame skaitmenyje matau tik dvigubai išmuštą nulį. Ir jis labai skiriasi nuo antrojo datos skaitmens, šešeto. Neretas brokas. 17 a. Abiejų Tautų Respublikos monetų kalyba pasižymėjo, jog monetos ženklai buvo kaldinami atskirais puansonais, ir toks brokas pasitaiko ant monetų. Žinome, kad lietuviški šio tipo dvidenariai kaldinti 1620-1621 metais. Kataloguose rasite ir retus dvidenarius su 1622 data, bet gali būti, jog tiesiog dvejetas išmuštas du kartus. Tačiau ši klaida, manau, sąlygoja lenkų kataloguose iš leidimo į leidimą perrašomą šią poziciją. Manau, kaip tik dvigubai išmuštas nulis kadaise katalogų sudarytojams pasirodė panašus į šešetą, todėl ši pozicija ir atsirado. Tačiau ji nepagrįsta jokiais duomenimis, kad 1626 m. Vilniaus kalykloje būtų kaldinami dvidenariai. O vėliau, kaip matote, ją pasigavo įvairių katalogų sudarytojai, netikrindami informacijos. Ir todėl dabar kolekcionieriai, nesinaudojantys E. Ivanausko katalogu, ieško menamo neegzistuojančio 1626 m. dvidenario, neretai juo palaikydami aptariamą kalybos klaidą. Ar net svaigsta apie neegzistuojantį 1628 m. dvidenarį. Na, ši kalybos klaida, dvigubai iškaltas ženklas, labai gerai matoma ant mano 1614 m. lietuviško šilingo. Pažiūrėkite į dvigubą ketvertą datoje, o reverse visa puokštė: žodyje SOLIDVS dvigubos O, L ir V, o žodyje LITV irgi dviguba L. Galbūt pameistrys prie monetos atvaizdo dirbo pirmadienį ryte, o suvaldyti nevalingą rankų drebulį nepakako valios pastangų likučių…. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Apie retą 1626 m. lietuvišką grašį
Šiandien supratau, jog savo Youtube kanale reikia sukurti atskirą playlistą ir pavadinti „Klausimai apie LDK monetas ne iš 1495-1536 m. laikotarpio“. Nes periodiškai atsakinėju į vienus ir tuos pačius kolegų klausimus apie įvairias LDK monetas iš kitų laikotarpių, nei aprašyti mūsų knygoje ir vis galvoju, kad informacija būtų naudinga ir kitiems. Taigi, nuo šiol, jei klausite, kuo 1570 m. Platinos štampų dvidenaris skiriasi nuo Kerleino štampų dvidenario, kur būna kirvis ant 1562 metų pusgrašio, kokios rozečių rūšys ant 1623 m. lietuviškų šilingų, žinokite, kad atsakysiu Jums šiame kanale. Ir pradėsiu čia nuo klausimo apie rečiausią 1626 m. lietuviško grašio tipą. Ant stalo matote du lietuviškus grašius su tokiais pačiais aversais. Apverskime juos. Matote, reversuose esantys Vyčiai visiškai skirtingi. Absoliučiai. Ir pagal juos skiriame, kad kairė moneta labai dažna, o dešinė – labai reta.
1626 m šilingų be skydo mitas
Šiandieną norėčiau išsklaidyti 1626 m. šilingų „be skydų“ mitą, įsišaknijusį lenkiškuose kataloguose. Ankstesniuose filmukuose daug šnekėjome apie tai, kad mažų mažiausia neatsakinga LDK monetas identifikuoti pagal lenkų katalogus, kaip išsireiškė kolega viename forume, tai tas pats, kas sovietinių monetų atmainas identifikuoti pagal Krauzę. Štai ir 1626 m. šilingai „be skydų“ pereina iš lenkiško katalogo į katalogą su tuo pačiu labai aukštu R6 retumu. Matyt, klaida vėl padaryta dar 19 amžiaus viduryje, bet ją sėkmingai tiražuoja iki šiol. Atseit, ant monetos reverso Erelis ir Vytis pavaizduoti be juos supančių skydų ir neva tai labai reta moneta. Tuo naudojasi ir nesąžiningi pardavėjai, savo monetas reklamuodami kaip R6 retumo ir prašydami už jas didelių pinigų. Kas liūdniausia, pradedantieji kolekcionieriai dažnai užkimba ant šio kabliuko ir įsigyja mažavertę monetą už didelę kainą. Kelios tokios monetos guli ir ant mano stalo. Kad būtų aiškiau, panagrinėkime jų skenus. Jei pažiūrėsite per padidinimo stiklą bet kurią tokią monetą, skydų likučius, o ypač viršutinius skydų „ragus“ aiškiai pamatysime, o visas skydų kontūras paprasčiausiai neatspaustas dėl kalybos broko. Monetų „be skydų“ aš nemačiau, tokios neįtrauktos ir į Eugenijaus Ivanausko katalogą ir labai panašu, kad tai yra tiesiog dar vienas išsigalvojimas, neatidžios monetų apžiūros pasekmė. Matote, skydų kontūrai atspausti nepilnai, tačiau vietomis jie matomi, o vietomis numanomi. Ypač gerai matomi viršutiniai skydų „ragai“. Ir tokios monetos, patikėkite, visai neretos, jas, paieškojus, galima įsigyti ir po 3-5 eurų kainą, na, jei ypač gero stovio, gal ir už kiek brangiau, kas visai atitiktų realybę. Todėl kelintą kartą sakau: aklai nepasitikėkite pasenusiais katalogais ir patys gilinkitės į temą, nagrinėkite forumų medžiagą ir aukcionų praėjimus. Taip išvengsite ir bereikalingų išlaidų. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
„1612 m “ lietuviškas šilingas.
Šį video sukurti pastūmėjo vėl aukcione pasirodęs vadinamas 1612 m. lietuviškas šilingas. Štai šis. Pažiūrėkite į dešinėje valdovo monogramos pusėje esantį skaitmenį. Nors jo dalis slepiasi po metalo plėmu, skaitmuo iš tiesų vizualiai panašus į dvejetą. Šiaip tai yra gerai žinoma moneta, įtraukta į lenkiškus LDK monetų katalogus. Tačiau jos nerasite Eugenijaus Ivanausko kataloge. Autorius, matyt, pagrįstai manė, kad tai defektyvinis 1617 m. šilingas. Mano galva, taip ir yra. Beje, apie šią monetą mes jau šnekėjome mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šio filmuku. Pažiūrėkite į šią monetą iš arčiau: viskas, išskyrus neaiškią datą, nesiskiria nuo eilinių 1617 m. lietuviškų šilingų, o ir paskutinis datos skaitmuo kelia klausimų. Dar nemačiau tokios monetos be metalo plėmo ant šio skaitmens. Jei kas tokią turėtumėte, labai prašau parodyti man fotografiją. Lenkiškuose kataloguose šiai monetai suteiktas R8 retumas, nors, mano nuomone, ji tikrai dažnesnė. Tokią ko gero turi dauguma LDK šilingais besidominčių numizmatų. Video pabaigoje parodysiu ir savo tokią monetą. Tiesa, aukcionuose ši moneta laiko kainą. Štai slabuota NGC MS63 greidą turinti tokia moneta 2017 metais aukcione išėjo už 3500 zlotų. Šiemet, tiesa, labai blogo stovio tokia moneta išėjo aukcione už 78 eurus. Matote, jos reljefas toks žemas, kad įsitikinti, jog tai tokia pati moneta, galima tik išdidinus paveikslėlius. Štai taip. Ir vėl atkreipkite dėmesį į metalo plėmą. Ar Jums neatrodo, kad jis ir suteikia menamą dvejeto vaizdą? Štai mano turimos monetos skenas. Lyg ir labai panašu į dvejetą. Tačiau jei aš šalia sudėsiu visų šiame video matytų monetų šias vietas ir palyginčiau su paprastu septynetu? Vis gi man atrodo, kad čia nėra jokio dvejeto, o tiesiog paprastas septynetas su defektu. O kaip atrodo Jums? Parašykite po video. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.