Posted on Leave a comment

A Glimpse into Lithuania’s Past: Coinage, a Lost Crown, and the Bastion That Stood the Test of Time

History is not just something we read about—it’s something that still speaks to us, through lost treasures rediscovered, through coins that once passed through the hands of our ancestors, and through the very walls that defended cities centuries ago.

On February, 8 (2025) we invite you to step back in time and explore the fascinating world of Lithuanian numismatics with the presentation of a new book dedicated to the coinage of Grand Dukes Alexander Jagiellon and Sigismund the Old. This book is not just about old silver—it tells the story of power, economy, and the artistry behind the coins that shaped a nation.

But history isn’t just written in books—it’s uncovered beneath our feet.

Just recently, an astonishing discovery was made in the crypts of Vilnius Cathedral: the burial insignia of Lithuanian rulers, including the crown of Alexander Jagiellon. For decades, it was believed lost to time, yet here it was—hidden beneath the city, waiting to be found. This discovery has reshaped our understanding of Lithuania’s ducal past, offering a tangible link to a ruler who transformed the nation’s monetary system, introducing a Western-style approach to its coinage.

And what better place to discuss these fascinating pieces of history than at the Bastion of the Vilnius Defence Wall—a fortification whose construction was begun by none other than Alexander Jagiellon himself? This bastion, standing resilient through wars and centuries, is a fitting backdrop to a conversation about Lithuania’s medieval heritage, its rulers, and the coins that bore their names.

🔗 Read about the Bastion: Bastion of the Vilnius Defence Wall

📍 Join us at the Bastion of the Vilnius Defence Wall at 13:00 for two hours of historical discoveries, numismatic insights, and a chance to immerse yourself in Lithuania’s grand past.


At the presentation, you will have the opportunity to hear from the book’s authors, who began cataloguing Lithuanian coins of Alexander and Sigismund the Old back in 2005—twenty years ago. Additionally, the presentation will feature a special chance to purchase rare coins from Pusgrašis at discounted prices—sometimes even for half the price!

This exclusive offer applies to ten coins with rarity grades ranging from II (extremely rare) to VI (uncommon). Some of the featured coins include:

Renaissance-Gothic Halfgroat of Alexander – The rarest type of Alexander’s half-groschen. To put this into perspective, our catalogue includes ten Gothic-Renaissance types, yet only one Renaissance-Gothic type.

1516 Halfgroat with a Full Date – A highly sought-after and exceptionally well-struck coin, prized by collectors.

A Coin Celebrating Its 500th Anniversary – Not just any half-millennium-old coin, but one with a fascinating and rare minting error: the country’s name is split into two parts by a separator—LITVA:NIE.

Don’t miss the opportunity! History is alive—come be a part of it!

Posted on Leave a comment

Belaukiant knygos (spaustuvė ją atiduoti žada jau penktadienį)

Už keturių dienų Damjano Marčiniako aukcione bus parduotas šis 1564 m. lietuviškas taleris.

https://marciniak.onebid.pl/…/monety-zygmunt-ii…/2350299 Kol kas jo kaina – 23 810 eurų. Įdomu, už kiek jis išeis aukcione?

Mano filmukas apie šį aukcioną, kuriame išstatyta daug įdomių lietuviškų monetų https://www.youtube.com/watch?v=vacZfQv8fM8

Mano filmukai apie ankstesnius 1564 m. lietuviškų talerių pardavimus aukcionuose https://www.youtube.com/watch?v=54_TKDVwoSA , https://www.youtube.com/watch?v=N8lhrPxHIa0

Posted on Leave a comment

Neaprašytas grašis praeitame aukcione

Jei norite iš anksto užsisakyti knygą – https://contribee.com/lithuaniancoins

Naujas, knygoje neaprašytas 1536 m.grašio variantas atsirado dar net nepaėmus knygos iš spaustuvės. Užvakar turbūt sekėte lenkišką Art Magnat aukcioną.Jame buvo išstatyta tikrai daug lietuviškų Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų, jos išėjo už adekvačias kainas,kaip ir šis,paveikslėlyje matomas mūsų knygoje H4 I Aleksandro lietuviškas pusgrašis su tašku monetos lauke virš Vyčio.Matote, moneta išėjo už 36 eurus su aukciono mokesčiu,manau,tai tikrai gera kaina už tokią monetą.Ir šiame filme aš norėčiau pašnekėti apie kelis Žygimanto Senojo lietuviškus grašius,taip pat išėjusius šiame aukcione. Matote,1535 m. grašis su S raide po Vyčiu išėjo už 322 eur. su aukciono mokesčiu.Žinote, kad visos 1535 m.monetos su S raide, nežiūrint,kad mes savo knygoje aprašėme 11 tokių monetų variantų, yra labai retos,o šis monetos variantas į mūsų akis pasitaikė tik 1 vienintelį kartą, todėl,mūsų nuomone jis buvo vertas I retumo laipsnio.Panagrinėkime šią monetą. 3 Erelis ir 5 Vytis pagal mūsų knygą,atkreipkite dėmesį,kad reverso legenda baigiasi LITVA,tai padės identifikuoti šią monetą.S raidės po Vyčiu beveik nesimato,jos kontūrus pastebės tik tie,kurie mato mūsų kataloge,kurioje vietoje ir kokios formos ši raidė turi būti. Tačiau Erelio/Vyčio santykis ir labai charakteringa legenda ir jos interpunkcijos be dvejonių leis šią monetą rasti mūsų kataloge. Mūsų knygoje tai G9 C,kaip sakiau,mes matėme vienintelę tokią monetą iš kolegos Algimanto Bliudžiaus kolekcijos,jos paveikslėlį ir matote knygoje.Ir pastebite,jog monetos knygoje stovis tikrai nusileidžia aukcione parduotos monetos stoviui.Todėl tradiciškai kreipiuosi į Jus.Jei šią monetą aukcione laimėjo kas nors iš kolekcininkų,matysiančių šį filmą,labai prašau,atsiųskite man monetos nuotraukas ar skenus.Jei kada nors spausdinsime 3 katalogo leidimą,būtų tikslinga pakeisti knygoje esančias tokios monetos nuotraukas į šios,tikrai geresnio stovio monetos nuotraukas.Tada,aišku,po monetos nuotraukomis galėtume išspausdinti ir jos savininko vardą ir pavardę,jei jis to norės. Na, o dabar moneta,dėl kurios ir sukūriau šį filmą.Štai šis 1536 m. grašis su A raide po Vyčiu.Išėjo už 378 eurus su aukciono mokesčiu. Dar prieš aukcioną į mane kreipėsi kolegos,norėdami pasitikslinti,ar tikrai ši moneta neaprašyta mūsų knygoje.Jiems tai patvirtinau,ir įdomu,ar jiems pasisekė laimėti šią monetą.Na,o kitiems papasakosiu,kuo ši moneta įdomi ir kodėl aš paskutinius 7-8 metus, nuo to laiko,kai kartu su Dz. Huletski pradėjome aprašinėti lietuviškus Žygimanto Senojo grašius,žinodamas,kad tokia moneta egzistuoja,kryptingai jos ieškojau.Tam panagrinėkime monetą iš arčiau. 5-O Erelis ir 8-I Vytis,mūsų dar neaprašytas ant grašių su A raide po Vyčiu.Ir atkreipkite dėmesį į monetos reverso legendą ties 5,30, prieš Gediminaičių stulpus.Ten žodžio santrumpa MAG.O mūsų knygoje tarp grašių su A raide po Vyčiu aprašytos tokios santrumpos nerasite.Tačiau dar 2017-2018 metais,rašydami senąją geltonąją knygą, matėme, kad E.Ivanausko 2013 m. kataloge yra pozicijos 2S83-22 ir 2S80-22 su tokia legenda.Bet monetų aprašymai tame kataloge buvo pateikti be paveikslėlių,nebuvo nurodytos ir interpunkcijos,be to,Vyčių ir Erelių klasifikacija mūsų kataloge skiriasi nuo pateiktosios E. Ivanausko kataloge,ir todėl to katalogo informaciją mes tik galėjome naudoti,mums patiems ieškant monetų su tokia legenda.Nei rašant knygą,nei po to mums nepavyko pamatyti tokios monetos,todėl Jūs jos ir nerasite aprašytos mūsų kataloge,ir štai,praėjus 7-8 m.,tokią monetą pagaliau matome savo akimis.Dėl šios priežasties tikrai nemanau, kad tai R retumo moneta,kaip aprašyta E. Ivanausko kataloge.Parašykite man,jei kas turite tokias monetas savo kolekcijose,tai padės nustatyti tikrą retumo lygį.Aišku, mes jos nebegalėsime įtraukti į savo katalogą, žinote,kad knyga jau spaustuvėje ir kitą savaitę,po visų vėlavimų,aš ją paimsiu.Tačiau ir po to,kai išvysime naują,2 mūsų katalogo leidimą,darbas su 1495-1536 m. monetomis nesustos.Žinote,jau pasakojau,kad katalogo papildymai bus spausdinami kasmetiniame leidinyje „Rus’ Lithuania Horde“.Taip pat anglų kalba,kaip ir mūsų kataloge.O jeigu šių papildymų bėgant metams susikaups daug, vėliau,gal po 7,o gal po 10 metų ar mes,ar tie,kurie dirbs po mūsų, šiuos papildymus kartu su mūsų knyga galėsime apibendrinti ir išleisti 3 katalogo leidimu,jei tam bus paklausa. Bet kol kas to mūsų planuose tikrai nėra. Galbūt apsiribosime tik 2 katalogo leidimu ir papildymais „Rus’ Lithuania Horde“ leidiniuose.Taigi, bet kokiu atveju neaprašytos mūsų kataloge monetos tikrai neliks užmirštos.Ir vėl kreipiuosi į žmogų,kuris laimėjo šią monetą aukcione.Prašau, atsiųskite mums jos nuotraukas ir galėsime jas su Jūsų,kaip savininko,vardu ir pavarde atspausdinti katalogo papildymuose,o vėliau ir būsimame katalogo leidime,jei jį leisime.Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on 1 Comment

Vasario 8 d. naujosios knygos pristatymas Vilniuje

Pasidalinsiu paskutinėmis naujienomis – pasirašiau sutartį su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, ir vasario 8 d., šeštadienį, 13 valandą kviečiu į mūsų su Dzmitry Huletski naujosios knygos „Lithuanian Coins 1495-1536 Second Edition“ pristatymą Vilniaus gynybinės sienos Bastėjoje. Labai norėjau, kad knygos pristatymas vyktų būtent čia, juk Vilniaus gynybinė siena mūsų atmintyje visų pirma siejama su dviejų valdovų – Aleksandro ir Žygimanto Senojo, kurių monetas mes ir aprašome knygoje, vardais. Apie tai jau pasakojau anksčiau, bet tuos, kas galbūt nematė ankstesnių filmukų, trumpai supažindinsiu ankstesnio filmuko ištrauka. Kaip matote, feisbuke aš jau pranešiau apie būsimą knygos pristatymą, dabar kartoju informaciją, nes mūsų puslapio sekėjų feisbuke ir kanalo sekėjų Youtube burbulai nesutampa. Pristatymo metu supažindinsime su naująją knyga, ypatingai akcentuodami, kuo antrasis knygos leidimas skiriasi nuo pirmojo. Taip pat vėliau galėsite ir įsigyti knygą, ir tai bus reta galimybė gauti mūsų abiejų su Dzmitry parašus ant jos. Dzmitry gyvena užsienyje ir jis tikrai nėra dažnas svečias Vilniuje. Beje, jei turite anksčiau įsigytų Dzmitry knygų be autoriaus parašų, galite į pristatymą atsinešti ir jas – autorius jas mielai pasirašys. Aš pats atsinešiu ir paskutinių, 2022 m. Vilniuje išleistų Dzmitry Huletski knygų: “ Lithuanian Grand Ducal Coins Before 1401“ . Tai ankstyvųjų, ikivytautinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės monetų katalogas. Jo apžvalgą rasite ir mano Youtube kanale. Tiems, kas dar nematė ar nori prisiminti, siunčiu nuorodą į šį filmą kadro viršuje dešinėje, po i raide ir taip pat nuorodą rasite po šiuo video. Jei sudomins, galėsite įsigyti ir šią knygą bei paprašyti autoriaus autografo. Kaip minėjau ankstesniuose filmuose, pristatymo metu taip pat galėsite gyvai pamatyti mūsų naujo projekto: pusgrasis.com parduotuvėje išstatytas LDK monetas o ir įsigyti jas, jei patiks. Filmuko apie šį projektą nuorodos taip pat kadro viršuje dešinėje, po i raide ir po šiuo video. Apie Jus dominančias monetas galėsime papasakoti ir daugiau, todėl nesivaržykite klausti. Planuojame, kad renginys muziejuje užtruks apie 2 valandas. Tačiau tie iš Jūsų, kurie dėl kokių nors priežasčių nespės į renginį, susitikti su mumis ir pabendrauti vasario 8 d. galės ir vėliau. Iš užsienio specialiai į knygos pristatymą atvyksiantį knygos bendraautorių planuoju pavaišinti lietuviškais pietumis “Etno dvare“, Aušros vartų g. 2, ir mes būsime ten nuo 15 val. Manau, ten irgi prisijungs bendraminčiai ir kils numizmatinės diskusijos, todėl rezervavau atskirą salytę, kur galėsime ir diskutuoti LDK monetų temomis ar galėsite įsigyti norimas knygas. Tie, kurie nespės atvykti į pristatymą 13 val Bastėjoje, galbūt spės nuo 15 val. atvykti į „Etno dvarą“ už J. Basanavičiaus paminklo. Taigi, iki susitikimo. Tiek šiandien, gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Vėl apie menamą 1551 m dvidenarį

Šis klaikus monetos padirbinys persekioja mane kaip blogas sapnas. Susiduriu su jais keistu pastovumu. Tik prasidėjo metai, o kolega panoro pasigirti naujausiu pirkiniu ir vėl parodė TOKĮ… na, pasakiau jam apie tai viską, ką galvojau, gal per griežtai, kolega sumišo, paprašė nepublikuoti jo daikto nuotraukų ir nusprendė daiktą grąžinti pardavėjui. Dėl to čia matote analogiško daikto nuotraukas iš mano pernykščio filmuko. Bet, jei daiktas bus grąžintas pardavėjui, jis išliks Lietuvos numizmatinėje rinkoje, ir jį vieną dieną gali pasiūlyti ir Jums. Todėl nusprendžiau vėl pakelti seną temą – iš pradžių dar kartą pažiūrėkite mano pernykštį filmuką, juolab jis trumpas, o po to papasakosiu apie naujausius mano pastebėjimus apie šį daiktą. Mano filmo tikslas buvo įspėti bent jau Lietuvos kolekcionierius nepirkti aukcione išstatyto daikto. O dabar pažiūrėkite, už kiek išėjo aukcione filmuke parodytas daiktas. Taip, už 84 JAV dolerius, ir buvo net 9 statymai. Vadinasi, kurk nekūręs filmukus, pinigų neturintys kur dėti kolekcionieriai kaip džiugino, taip ir džiugina falšų pardavėjus. O jau pats loto pavadinimas turėjo sukelti įtarimą. Ne tik dėl to, kad 1551 m. tokie dvidenariai nebuvo kaldinami, tai turėtų žinoti kiekvienas LDK monetų kolekcionierius, bet ir kad teigiama, jog tai Žygimanto Vazos moneta. Iš istorijos turėtumėte žinoti, kad Žygimantas Vaza į sostą įžengė 1587 metais, t.y., praėjus daugiau nei 30 metų nuo datos ant šio daikto. Atsimenu, po filmuko pasirodymo feisbuke įvyko karšta diskusija apie šį daiktą. Ačiū kolegai Dariui, kuris parodė tokį daiktą iš savo kolekcijos. Jį čia ir matote. Į draugų pastebėjimus, jog prieš perkant tokį daiktą reiktų bent paguglinti, atsakė, jog jis pirktas dar ikiinternetiniais laikais. Taip šios grožybės ukrainiečių ir baltarusių kolekcininkų forumuose apsišvietė labai seniai, bet iki šiol atsiranda jas dabar perkančių lengvatikių. O dabar pažiūrėkit į šį rusų aukcioną. Irgi įvykusį pernai pavasarį, bet gerokai vėliau, nei prieš tai nagrinėtas aukcionas. Mums pažįstamas daiktas kartu su lietuvišku Žygimanto Augusto 1548 metų pusgrašiu išėjo už 2442 rublius. Turint omenyje, kad tada euras kainavo apie 80 rublių, išeitų, jog lotas kainavo šiek tiek daugiau nei 30 eurų. Tikrai per daug už pavargusį 1548 m. pusgrašį…. Ir buvo net 36 statymai. Reiškia, lotas sudomino žmones…. Ir dar: atkreipkite dėmesį į dažnai padirbinėtojų taikomą pardavimo technologiją. Padirbinys parduodamas viename lote su gerai žinoma, bet nereta moneta. Tai turėtų susilpninti pirkėjų budrumą ir padėti brangiau įkišti padirbinį. Matote, jau trečias šiandien filmuke parodytas vienaštampis 1551 dvidenario padirbinys. Reiškia, jis nebuvo pagamintas kaip vienetinis egzempliorius, ir kas žino, kiek tokių dar laukia savo eilės pardavimui. Todėl mes su Jumis turime įsisąmoninti viena – 1551 metais nebuvo kaldinami lietuviški dvidenariai ir visi tokie, kuriuos matome, tik padirbiniai, siekiant apgauti patiklius kolekcionierius. O žiūrėdamas į negrabiai išraižyta Vytį (jis kairėje), prisiminiau ir taip pat aukcione brangiai parduotą 1607 m. dvidenario padirbinį ( jo reversas dešinėje). Dar grubesmis, dar schematiškesnis, bet ir tai nesustabdė pirkėjo. Todėl aš noriu, kad Jūs pažintumėte dažniausiai pasitaikančius LDK monetų padirbinius ir neužkibtumėte ant padirbinėtojų kabliuko. Aš ne be reikalo paskutinius tris metus ypatingai stebiu LDK monetų padirbinius, pasirodančius numizmatiniuose aukcionuose ar kolekcionierių forumuose. Sukūriau nemaža filmukų apie juos ir visus sudėjau į vieną playlistą . Nuorodos į jį yra po video.    • Atsargiai – falšai   Peržiūrėkite tuos 30 filmukų, jie turi padėti atskirti originalias monetas nuo padirbinių, skirtų apgauti kolekcionierius. Noriu, kad Jums nenutiktų kaipo mano kolegai, pirmomis metų dienomis pasigyrusiam apie klaikaus padirbinio įsigijimą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

LDK heraldika ant svetimų kraštų monetų 

LDK heraldika ant svetimų kraštų monetų – labai įdomi kolekcionavimo tema. Šiandien aš probėgšmais apžvelgsiu tokias monetas. Ir pradėsiu nuo jau matyto ankstesniuose video dr.Tomo Baranausko viduramžių Lietuvai skirtame puslapyje pavaizduoto Europos žemėlapio, kuriame parodyta Jogailaičių valdoma Europa. Jogailos vaikai ir anūkai valdė didelę Europos dalį, kaldino ir monetas su lietuviška heraldika. Žemėlapio vakarinėje dalyje, prie Čekijos sienos, Silezijoje, galima rasti Gloguvo kunigaikštystę, kur dar jaunas Žygimantas Senasis, būdamas Gloguvo kunigaikščiu, kaldino štai tokius grašius su Vyčiu. Yra žinoma nemaža šių monetų atmainų, vienos nedatuotos, kitos su taisyta data, todėl jas įdomu rinkti, na, o šios monetos su 1506 m. data vadinamos pirmosiomis datuotomis lenkiškomis monetomis. Žemėlapio pietuose matote Vengrijos karalystę. Jogailos sūnus ir Žygimanto Senojo dėdė Vladislovas, valdęs Vengriją 1440-1444 m., kaldino štai tokius denarus su Vyčiu reverse. Matote, ant vienų monetų yra vien Vytis, kitur jis derinamas su kitais herbais ir yra monetos reverso apačioje. Žinomos ir vertinamos Europoje lietuviškos monetos buvo ir kopijuojamos. Mano video jau matėte Moldovos valdovo Eustratijaus Dabižos monetas. Tai 17 amžiaus antroji pusė. Ant jų irgi matome lietuvišką Vytį, lyg ir nukopijuotą nuo Jono Kazimiero šilingų, tačiau aplink jį – legenda su Eustratijaus Dabižos vardu. Šių monetų yra labai daug atmainų, jos gerai katalogizuotos. Čia irgi matote paveikslėlį iš šių monetų katalogo. Beje, lenkiškuose aukcionuose, kur šios monetos pasitaiko neretai ir išeina nepigiai, averso piešinys tiesiai ir vadinamas lietuvišku Vyčiu, kaip matote šiame paveikslėlyje. Stanislovo Sajausko ir Domininko Kaubrio „LDK numizmatikos“ pirmajame tome su nuoroda į Emeriką Huten-Čapskį pamatysite iš pirmo žvilgsnio Žygimanto Augusto ketvirtoką, tačiau , perskaitę monetos legendas, suprasite, kad tai Tesanoje, Italija, 17 a, pradžioje kaldinta Antonio Maria Tissone 1/8 scudo nominalo moneta, piešiniu atkartojanti lietuvišką originalą, tačiau reversas paverstas aversu ir jame iškaltas valdovo vardas, o Žygimantas Augustas monetos reverso legendoje pavadintas šv. Vladislovu. Negalina nepaminėti ir Gothardo Ketlerio Kurše, Mintaujoje, kaldintų monetų. Formaliai Kuršo ir Žiemgalos hercogystė buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalu, tačiau hercogas siuzereno heraldiką traktavo labai laisvai. Taip ant 1577 m. šilingų matome Žygimanto Augusto monogramą, nors karalius pasaulį paliko 1572 metais, vėliau sekė Henriko Valua valdymo laikotarpis, jis buvo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi 1574-1575 metais, o nuo 1576 metų šalį valdė Steponas Batoras. Stepono Batoro monogramą matome ant 1578-1579 m. Kuršo dvidenarių, bet apie šias monetas yra mano atskiras video. Iš pateiktų pavyzdžių matome, kad LDK heraldiką galima atsekti ant nemažo kiekio Europos monetų, tai ypač įdomi kolekcionavimo tema. Tek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Vladimiro Algirdaičio kaldintos Džanibeko monetų imitacijos

Turbūt atsimenate, prieš 9 metus šventėme Mėlynųjų Vandenų mūšio 650 metines. Ta proga ir buvo išleistas šis lietuviškas pašto ženklas. Taip, 1362 metais Algirdo vadovaujama kariuomenė prie Mėlynųjų Vandenų, dabartinės Ukrainos teritorijoje sutriuškino Chadžibėjaus, Kutlubugos ir Dmitrijaus vadovaujamą Aukso Ordos ir jų vasalų kariuomenę ir atsikovojo plačias žemes, vėl prijungdama jas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Į Kijevo sostą Algirdas pasodino savo sūnų. Šaltiniuose atsekama, kad jis buvo krikštytas Kijeve Vladimiro vardu. Nežinome, koks buvo jo vardas iki tol, ar jis buvo baltiškas, gal kada nors pasiseks atrasti ir tai. Kijevą Vladimiras valdė iki 1395 metų. 1390 m. jis nesutiko pripažinti Vytauto kaip Didžiojo kunigaikščio siuzereniteto, galbūt dėl to, kad jau buvo prieš porą metų tapęs Jogailos vasalu, o 1395 metais , Vytauto ir Skirgailos kariuomenei priartėjus prie Kijevo, pasidavė jiems ir vėliau buvo išsiųstas valdyti Kopylio kunigaikštystės prie Minsko. Kijeve Vladimiras Algirdaitis pradėjo kaldinti monetas, imituojančias aplinkinėse žemėse plačiai paplitusius chano Džanibeko dangus. Kaip teigia tyrinėtojai, tai netgi nėra konkrečios monetos imitacija, o iš kelių monetų tipų sudėtinis vaizdas. Štai keletą tokių monetų matote ir ant mano stalo. Tiesa, tai nėra ankstyviausios emisijos monetos – jų sumažinta masė, dydis, o ir supaprastintas piešinys tai aiškiai parodo. Ir, beje, konkrečios monetos nebėra reikalingos jų dabartiniam savininkui – jei jos ką iš Jūsų domina, parašykite man asmeninę žinutę, pateiksiu savininko koordinates ir galėsite tartis. Apversime kelias iš monetų, matote – abiejose pusėse labai supaprastinta arabiškos legendos imitacija. Dar geriau tai matosi nuskenavus vieną iš monetų ir panagrinėjus jos skeną. Šios konkrečios monetos skersmuo – apie 10 mm, masė – 0,35 g. Šios monetos puikiai išnagrinėtos ankstesniuose Dzmitry Huletski darbuose. Jei kas turite, pvz., šią ankstesnę jo knygą, galite joje perskaityti apie šių monetų kalybą nuo keturiolikto amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios iki jo pabaigos, kai buvo baigtos kaldinti imitacinės monetos, visas monetos dizaino supaprastinimo stadijas ir surasti dar daug įdomaus apie Vladimiro Algirdaičio monetų kalybą. Tikrai rekomenduoju. Ir, autorių sutikimu, atskleisiu vieną paslaptį. Darbas su Vladimiro Algirdaičio monetomis dar vyksta, ir labai intensyviai. Pasižiūrėkite, kaip kruopščiai nagrinėjami monetų averso ir reverso piešiniai ir averso/reverso santykiai. Autoriai pasakojo, jog jiems pavyko perpiešti visų matytų Džanibeko imitacinių monetų piešinius ir sudaryti jų pilniausią iki šiol katalogą. Ir tai ne tik apie Vladimiro Algirdaičio monetas. Šių metų pabaigoje turėtų išeiti štai toks Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniškų žemių 14 amžiaus pabaigos monetų katalogas. Knyga bus išleista rusų kalba, vėl internacionalinis autorių kolektyvas – baltarusis Dzmitry Huletski, ukrainietis Andrejus Andrejevas ir rusas Konstantinas Petruninas. Kaip jau rašiau, knygoje bus pateikti išsamūs monetų vaizdinių piešiniai, ją sudarys virš 300 puslapių ir tai bus pilniausias iki šiol rusėniškos LDK monetų kalybos katalogas. Jei kas susidomėjote šia būsima knyga, irgi galite man parašyti. Arba tiesiog čia, po video, arba asmenine žinute. Aš bendrauju su knygos autoriais, todėl manau, jei Lietuvoje kils susidomėjimas ir atsiras norinčių šią knygą įsigyti, galėsiu dalį tiražo užsakyti Lietuvos kolekcionieriams ir tarpininkauti ją įsigyjant ne knygyno, o autorių kaina. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

1578 m. Kuršo dvidenaris „be kablio“

Šiandieną pakalbėsime apie kolekcionierių folkloro legendomis apgaubtą paslaptingąjį 1578 m. Kuršo dvidenarį „be kablio“. Prieš akis matote keletą Kuršo ir Žiemgalos hercogystės 1578-1579 m. dvidenarių. Ant visų jų averso po valdovo Stepono Batoro monograma matote Kuršo ir Žiemgalos hercogo Gothardo Ketlerio herbą – kablį. Štai taip atrodytų įvairūs Ketlerių herbo variantai. Beje, pagal legendą su pavaizduotu prietaisu- kabliu pakabinti katilui – turi ryšį ir Ketlerių pavardė. Tačiau Stanisovo Sajausko ir Domininko Kaubrio 1992 m. LDK monetų kataloge galima pamatyti identišką, tik be kablio 1578 m. monetą, autorių prielaida galbūt kaldintą Vilniuje. Ir dabar kartas nuo karto kolekcionieriai pasigiria matę tokią monetą. Kaip yra iš tikrųjų? Iš tiesų tokia moneta egzistuoja. Ji yra labai reta, bet kartą į porą-trejetą metų pasirodo aptarimuose. Matote kelis jos egzempliorius iš įvairių kolekcionierių kolekcijų. Taip, visuose juose nematome kablio, labai charakteringas Vytis, toks pats, kaip nuotraukoje minėtame kataloge. Tačiau jos yra kaldintos Mintaujoje, Kurše, o ne Vilniuje, 1578 metais. Tai ne Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir ne Stepono Batoro moneta, nors jo monograma ir pavaizduota reverse – tai Kuršo ir Žiemgalos hercogo Gothardo Ketlerio moneta. Jos istorija prasidėjo 1578 m., kai Nuro miesto Lenkijoje seniūnas Jeronimas Filipovskis išsirūpino leidimą nukaldinti Mintaujoje, Kurše, monetų už 30 000 markių gryno sidabro. Ir šios monetos buvo kaldinamos du metus, buvo leidžiamos į Lietuvos rinką, bet nepasižymėjo kokybe ir buvo mažesnio svorio, nei lietuviški dvidenariai (0,46-0,63 g prieš 0,57-0,76 g.), Lietuvos kancleris Mykolas Radvila ir Lietuvos Seimas 1579 m. pasirūpino, kad jų kalyba būtų sustabdyta. Tokia būtų šios dienos istorija. Gero Jums kolekcionavimo.