Šiandieną norėčiau, kad mes su Jumis išsklaidytumėme dar vieną mitą, susijusį su Lietuvos istorija ir jos numizmatika. Ir čia svarbiausia gali būti paieškomis su metalo detektoriais užsiimančių asmenų pagalba, todėl visų pirma kreipiuosi į Jus. Visi žinote mažąsias Europos valstybes – Monaką, San Mariną, Vatikaną. Tačiau turbūt mažai kas žinote, kad 18 amžiaus pabaigoje tokia pati mažoji Europos valstybė 25 metus (nuo 1769 iki 1795 m.) egzistavo šalia Vilniaus – dabartiniame Šalčininkų rajone, Merkinėje. Ir vadinama ji buvo Paulavos arba Pavlovo Respublika. Visiškai oficiali – pripažinta ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, jos konstituciją arba, tiksliau, nuostatus patvirtino ATR Seimas. Apie Paulavos respublikos istoriją galite rasti daug informacijos internete. Savo Paulavos (Pavlovo) dvare (dabar Merkinės kaimas, Šalčininkų rajono savivaldybė) respubliką įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, Turgelių klebonas P. K. Bžostovskis. Jo portretą čia ir matote. Romoje įgijęs teologo išsilavinimą iš Italijos jis parvežė ir pažangių Šviečiamojo amžiaus idėjų. Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (140 valakų, arba 3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. 18 a. 10 dešimtmečio pradžioje Paulavos respublikoje buvo daugiau kaip 90 valstiečių ūkių, apie 800 gyventojų, keli malūnai, milo vėlykla, degtinės varykla, trys smuklės. Pagal 1769 ir 1791 nuostatus (juos 1791 patvirtino Ketverių metų seimas) Paulavos respubliką valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Paulavos respublika turėjo vėliavą, herbą, antspaudą; buvo suburta uniformuota, šautuvais ir keliomis patrankomis ginkluota valstiečių milicija (kariuomenė; apie 150 žmonių). Per 1794 sukilimą Paulavos respublikos valstiečių milicija tris kartus atrėmė kazokų antpuolius. Sukilimui pralaimint P. K. Bžostovskis 1795 emigravo į Saksoniją, grįžęs klebonavo Turgeliuose, Rukainiuose. Paulavos respubliką galutinai panaikino Rusijos valdžia dėl to, kad valstiečiai masiškai dalyvavo 1794 ir 1830–1831 sukilime. Paulavos respublika neturėjo precedento Vidurio ir Rytų Europoje, jos įkūrimas buvo viena radikaliausių 18 a. antros pusės Abiejų Tautų Respublikos valstiečių reformų. O mums svarbiausia, kad kiekviename straipsnyje apie Paulavos respubliką minima, kad ji turėjo savo pinigus, ir Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams. Ši informacija keliauja iš straipsnio į straipsnį, tačiau įdomiausia, kad niekas nėra matęs Paulavos respublikos pinigų. Nėra jų nei muziejuose, nei žinomose privačiose kolekcijose. Tai šiuolaikinis mitas, kurį mes su Jumis ir išsklaidysime. Paulavos respublikos pinigų problema tikrai plačiai išnagrinėta Šarūno Subatavičiaus tinklaraštyje Praeities paslaptys. Tikrai rekomenduoju perskaityti. To straipsnio išvados: Paulava atskiros valiutos neturėjo arba ji neišliko; 1786 m. baigtos kurti dvaro piniginės sistemos faktas galėjo būti būti neteisingai interpretuotas, kaip valiutos įvedimas;Nauja valiuta buvo tik Bžostovskio ateities planuose; Apyvartoje galėjo būti naudojami kontrasignatai. Beje, kas tie kontrasignatai. Numizmatai žino, kad XVIII a. pabaigoje rytinėse Abiejų Tautų Respublikos teritorijose buvusių stambesnių dvarų valdose gana dažnai naudoti įvairūs privatūs pinigai. Dažnai tai buvo tiesiog herbu kontrasignuotos valstybinės monetos, kurias anuomet dvarų valdose mėgdavo naudoti to meto didikai. Tokias ir matote paveikslėlyje iš ukrainiečių numizmato Andrijaus Boiko- Gagarino kontrasignatų katalogo, kurį irgi galite susirasti internete. Nagrinėjant kontrasignatų klausimą labiausiai gali padėti metalo detektorininkai. Priminsiu, kad Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. Manoma, kad į jos teritoriją pateko Valakininkai, Balandiškės, Malakonys, Ustiškės, Žemaitiškės. Galbūt metalo detektorininkams, kasinėjusiems šiame rajone, į rankas pakliuvo dar neidentifikuoti kontrasignatai ant monetų? Tada prašyčiau parašyti šio filmuko aptarime – pabandytumėme juos identifikuoti. Tiktai atminkite, kad pats Merkinės dvaras yra raudonojoje zonoje KPD žemėlapiuose. Tai čia ir matote. Ir, kaip žinote, bet kokios privačios paieškos su metalo detektoriais raudonosiose ir buferinėse apsaugos zonose uždraustos. Bet aš manyčiau, kad visgi niekas neparodys nieko naujo; Paulava atskiros valiutos neturėjo ir prašomų parodyti radinių nebuvimas tai tik patvirtins. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Year: 2025
Apie Youtube kanalo peržiūras
Šiandien pažiūrėjau, kurie mano Youtube kanalo filmukai turi daugiausiai peržiūrų. Nustebau ir sumaniau sąrašu pasidalinti su Jumis.
1. Kodėl ant Vyčio skydo dvigubas kryžius? Почему на щите Погони двойной крест? https://www.youtube.com/watch?v=IluPuCHZrzM 5141 peržiūra;
2. Algirdaičių ir Kęstutaičių Vyčiai. Погони Ольгердовичей и Кейстутовичей. https://www.youtube.com/watch?v=8Dobs_gDtl8 3191 peržiūra;
3. Brangiausia atseit lietuviška moneta https://www.youtube.com/watch?v=eLVfqPSjAQ8 2976 peržiūros;
4. Apie 10 brangiausių lietuviškų monetų. 10 самых дорогих литовских монет. https://www.youtube.com/watch?v=iQ8KuetECyA 2870 peržiūrų;
5. Penki patarimai pradedantiems numizmatams. Пять советов начинающим нумизматам. https://www.youtube.com/watch?v=UOjAsXYuv_g 2272 peržiūros;
6. 1570 m. dvidenarių Platinos ir Kerleino spaudų skirtumai. Различия штемпелей П.Платины и А.Керлейна. https://www.youtube.com/watch?v=FkrqSb6Bemw 2236 peržiūros;
7. Dar apie LDK monetų katalogus. https://www.youtube.com/watch?v=haOGZubLddE 2123 peržiūros;
8. Monetų padirbinėtojai veža . Фальшивомонетчики жгут . https://www.youtube.com/watch?v=t0ZPmMqq_aQ 2020 peržiūrų;
9. Русскоязычная версия обозрения книги Lithuanian Coins 1495-1536 https://www.youtube.com/watch?v=dXzXdB7bUfk 1757 peržiūros;
10. Arkikatedros požemiuose rastas medalionas. Медальон, найденный в подземелье Архикафедры. https://www.youtube.com/watch?v=t7dIU1cUkSI 1623 peržiūros.
Ir pirmas dvi vietas pagal peržiūrų skaičių užima ne numizmatiniai o bendraistoriniai filmukai. Ar tai reiškia, kad jie Jums aktualesni už numizmatinius? Padiskutuokime apie tai ir siūlykite temas, kurios Jums įdomios. Vis dar daugiau nei 40 % peržiūrų vyksta įjungus rusiškus titrus. Manau, kad tai irgi savotiškas švietimas, todėl iki Ukrainos pergalės kare vis dar rusiškų titrų neatsisakysiu.
Numizmatika Arkikatedroje rastų vertybių sąraše
Prieš savaitę žiniaskaidoje paskelbta, kad KPD šiemet atliko visas procedūras, būtinas atlikti įrašant kilnojamąsias vertybes – praėjusių metų gruodį Katedros požemiuose rastas vertybes – į Kultūros vertybių registrą (KVR), vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis: KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos specialistai, bendradarbiaudami su Bažnytinio paveldo muziejaus specialistais, įvertino, aprašė, išmatavo radinius ir pateikė Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai. Rugpjūčio 1 d. žengtas paskutinis žingsnis – Kultūros ministro įsakymu vertybės įrašytos į KVR. Buvimas KVR garantuoja, kad kultūros paveldo specialistai nuolat tikrins eksponuojamas ar fonduose saugomas vertybes, vertins jų būklę bei laikymo sąlygas. Informacija suintrigavo, ir nusprendžiau pasižiūrėti šį vertybių sąrašą. Beje, Jūs ir patys nesunkiai galite jį rasti KPD puslapyje pagal šią nuorodą https://kpd.lrv.lt/public/canonical/1… O susipažinus su pateikta medžiaga apėmė įvairūs jausmai. Tačiau, kadangi mūsų kanalas skirtas numizmatikai, šiame filmuke panagrinėkime tik numizmatines vertybes iš sąrašo. Iš 58 sąraše esančių vertybių trys priskirtinos su LDK istorija siejamoms numizmatinėms. Ir jas panagrinėkime įdėmiau. 4 nr. sąraše įtraukta ši moneta. Na, matosi, kad ją aprašinėjo tikrai ne numizmatas. Ir į akį rėžiančias klaidas ir netikslumus atkreipsiu Jūsų dėmesį. Visų pirma, net pradedantysis numizmatas žino, kad moneta turi tris puses: aversą, reversą ir gurtą. Ir aprašant monetas svarbu atkreipti dėmesį į visas tris. Šiuo atveju matome lietuviško Aleksandro pusgrašio reverso nuotrauką, aprašyme kažkodėl neįvardintas monetos pavadinimas, ji pavadinta tik „ Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro laikų moneta“, nors monetą identifikuoti labai lengva. Moneta kaldinta Vilniaus monetų kalykloje ir tikrai klaidingas žodis aprašyme „liejimas“. Žinote, kad tuo metu galėjo būti liejami papuošalai pagal monetų atvaizdus, liejimo būdu iki šiol gaminami monetų padirbiniai, bet šiuo atveju užtenka pažvelgti į monetą, kad pasakyti, jog ji kaldinta, o ne lieta. Monetos svoris šiek tiek per didelis. Manau, kad po restauravimo moneta neteks tų nuotraukoje matomų žalių prielipų ir ši pozicija taip pat bus patikslinta. Pagaliau, nesunku būtų pateikti ir šios monetos numerį numizmatiniame kataloge, pagal kurį tikrai būtų aišku, kokia moneta įrašyta į sąrašą. 17 nr. sąraše yra jau daug apkalbėtas karališkasis medalionas. Tai žinomo 1533 m. prūsiško talerio auksinė kopija. Taip, ji kaldinta Motiejaus Šilingo raižytais spaudais, tik juvelyras tuo metu dirbo Torunės monetų kalykloje, į Vilnių jis persikėlė gerokai vėliau. O dabar labai svarbi, netgi kertinė detalė. Tik atradus valdovų insignijas, pasižiūrėti šio medaliono į Vilnių atvyko iš Krokuvos Emeriko Hutten-Čapskio vardo muziejaus ekspertės dr. Anna Bochnak ir Agnieszka Smołucha-Sładkowska. Ir jos konstatavo, kad tai ne lietas, o kaldintas egzempliorius. Numizmatikoje tai labai svarbu. Lietų auksinių šio talerio kopijų žinoma nemažai, o vat tokio svorio kaldinta šiai dienai yra unikali. Apie šį medalioną yra ir keli mano filmukai. Nuorodos yra kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Na, ir 3 moneta, 28 sąrašo numeris. Jos aprašymas nereikalauja jokių komentarų. Taigi, kas tai? Ar atmestinis, kaip vadinome sovietiniais laikais, „valdiškas“ požiūris į tikrai vertingus Lietuvos istorijai artefaktus ar absoliuti nekompetencija? Manau, kol kas vertybes aprašinėjo tikrai ne tas žmogus ir, blogiausia, šis darbas tapo prieinamu visuomenei, tačiau po šio filmuko klaidos bus ištaisytos ir mes matysime tikrai nuodugnius vertybių aprašymus, bet kol kas tai skaityti tiesiog gėda. Ir čia aš kalbėjau tik apie tris numizmatines vertybes. Iš viso, kaip minėjau ir kaip galite pamatyti, jos net 58…. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
LDK monetos ir dirbtinis intelektas.
Neretai numizmatiniuose forumuose pradedantieji kolekcininkai parodo LDK monetos nuotrauką,prašydami daugiau informacijos apie ją,ir tuoj atsiranda „geradariai“,kurie pateikia dirbtinio intelekto (toliau – DI) suformuluotą atsakymą.Skaitai jį,ir nežinai,juoktis ar pykti.O svarbiausia,nereikia tikėti tokiais atsakymais.Jie niekada nebus tikslūs.Šio filmuko tikslas–įspėti Jus, kad dar gerokai per anksti naudotis DI paslaugomis, identifikuojant LDK monetas,nors tai ir labai madinga ir tinka,nustatant automobilių modelius,valgomus grybus ar šunų veisles.Bet monetas identifikuoti remiantis DI dar gerokai per anksti.Ir pasistengsiu pavyzdžiais tai įrodyti.Prieš akis kairėje–DI suformuotas lietuviško 1565 m. pusgrašio paveikslėlis,dešinėje– originalios tokios monetos atvaizdas.Matote,DI kūrinys labai tolimas nuo realybės.Mažiau detalių,nuglostytas ir netikras.Panašiai ir su visomis kitomis žiniomis apie LDK monetas.Aklai pasitikint DI žiniomis,galima nuklysti labai toli ir ne į tą pusę,todėl primygtinai siūlau juo nesinaudoti senosios numizmatikos klausimais. Štai 1535 m. lietuviško Žygimanto Senojo grašio paveikslėlis iš lenkiško Niemčyko aukciono.Moneta įdomi,dar neaprašyta mūsų kataloge,tačiau mūsų kanalo Contribee platformoje prenumeratorius aš supažindinau su ja ir jie žino ir darbinį monetos numerį.Pažiūrėkime,ką apie šią monetą pasakys DI. Prašau,aiškinama, kad tai LDK pusgrašis arba grašis,nukaldintas Žygimanto Vazos valdymo laikotarpiu,apie 1618 m.Vien šitame sakinyje begalė klaidų. Žinote,kad Žygimanto Vazos valdymo laikotarpiu lietuviški pusgrašiai kaldinami nebuvo,o 1618 m. nebuvo kaldinami ir lietuviški grašiai.Ant monetos aiškiai matoma 1535 m. data ir Žygimanto P(irmojo) vardas, tačiau tai perskaityti DI buvo per sunku.Toliau šnekama apie dvigubą(gal dvigalvį?)Šventosios Romos imperijos Erelį,neva naudotą LDK heraldikoje,kas yra visiška nesąmonė,ir pateikiami neteisingi legendų aprašymai.Žodžiu, viskas labai blogai. Arba štai šis gotikinis lietuviškas Aleksandro Jogailaičio pusgrašis.Iš ankstyvųjų,kaldintas dar 15 amžiaus pabaigoje.Irgi moneta įdomi,taip pat dar neaprašyta mūsų kataloge,tačiau mūsų kanalo Contribee platformoje prenumeratorius aš supažindinau ir su ja ir jie žino ir darbinį monetos numerį.Pažiūrėkime,ką ir apie šią monetą pasakys DI. Dar kartą pro šalį. Moneta kažkodėl priskiriama Aleksandro Jogailaičio sūnėnui Žygimantui Augustui, o tos monetos buvo kaldinamos praėjus 50 metų nuo šių monetų kaldinimo. Toliau jau fantazuojama Žygimanto Augusto monetų legendų tema. Ir tokį žaidimą galima būtų tęsti ir tęsti, bet manau, kad ir šie pavyzdžiai įrodė, kad DI – tikrai prastas pagalbininkas identifikuojant LDK monetas. Ir dar kas labai svarbu – DI neatpažįsta padirbinio. Nei tų laikų, skirto monetų apyvartai, nei šiuolaikinio, skirto apgauti patiklius kolekcininkus. Štai puikus tų laikų labai kokybiško padirbinio, imituojančio 1515 m. lietuvišką Žygimanto Senojo pusgrašį, pavyzdys iš kolegos Edvino kolekcijos. Monetos padirbinys, skirtas pinigų apyvartai. Pažiūrėkime, ką apie šią monetą pasakys DI. O čia jau visiškas kliedesys. Aiškinama, kad ši moneta yra sidabrinis grašis (groschen) iš Šventosios Romos imperijos laikotarpio, tikėtina nukaldintas XVI a. pradžioje, ir greičiausiai yra Silezijos ar Bohemijos (Čekijos) regiono leidinys. Tai greičiausiai yra Joachimo Thaleris (Joachimsthaler Groschen) arba viena iš jo šio regiono sidabrinių monetų versijų, nukaldintų Bohemijos (dab. Čekija) mieste Joachimsthal (dabar Jáchymov). Iš šių monetų kilo ir žodis „taleris“, iš kurio vėliau kilo žodis „doleris“. Taip rašo DI. Tačiau mes žinome, kad tai viso labo lietuviško 1515 m. pusgrašio padirbinys, skirtas pinigų apyvartai. Tikrai nepatariu naudotis DI paslaugomis ir verčiant monetų pavadinimus į kitą kalbą. Kaip pavyzdį parodysiu Žygimanto Augusto laikų lietuviškų monetų pavadinimų mechanišką vertimą į anglų kalbą. Matote, kaip iškraipyti pavadinimai. Ir pusdenaris ir pusgrašis pavadintas vienodai, half-penny, o dalis kitų pavadinimų atrodo netgi nauji ir nematyti.Nors, tiesa,su tokiu pavadinimų iškraipymu susitinkame dažnai–daugelis interneto aukcionų nesivargina redaguoti mechaninio vertimo klaidas ir tokius „stebuklus“ pateikia savo puslapiuose. Tai ką daryti,jei dirbtinis intelektas netinka,paklausite.Ir nepasakysiu Jums nieko naujo.Mokykitės iš teisingų knygų.Numizmatikoje,prognozuoju, dirbtinis intelektas dar negreitai taps vertingu pagalbininku,todėl pirkite knygas,skaitykite jas ir mokykitės.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Būsima knyga apie lenkiškas Kazimiero monetas.
Šiandien man laišką parašė geras kolega Witold Borowski. Jis daug mums padėjo, rašant lietuviškų 1495-1536 m. monetų katalogą. Manau, atėjo laikas padėti jam, supažindinant mūsų kanalą žiūrinčius kolekcininkus su būsima p. Witoldo knyga. Išversiu kolegos laišką iš anglų kalbos. „Norėčiau pranešti, kad mano knyga „Monety Koronne Kazimierza IV Jagiellończyka 1447-1492“ buvo pateikta spausdinimui. Knyga pasirodys rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais. Ji bus išleista ant blizgaus popieriaus su kietu viršeliu. Jos kaina bus 120 PLN. Jei turite draugų, kurie norėtų ją įsigyti, prašau, nurodykite jiems mano el. pašto adresą. Daugiau informacijos feisbuko puslapyje https://www.facebook.com/search/top?q… Pagarbiai, Witold Borowski witborowski@o2.pl “ Taigi, dar kartą kartoju autoriaus elektroninio pašto adresą. Jį rasite ir po šiuo video. Jei sudomino būsima knyga, kreipkitės į autorių dėl jos įsigijimo. Čia matote būsimos knygos viršelį. Lenkų numizmatiniuose feisbuko forumuose jau galite perskaityti atsiliepimus apie būsimą knygą. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje knygoje autorius panaudojo tyrėjams anksčiau nežinomus dokumentus ir, be kita ko, nustatė atskirų pusgrašių monetų su skirtingomis legendomis kaldinimo seką. Žinomas lenkų numizmatas, profesorius Borys Paszkiewicz savo recenzijoje apie aptariamą knygą, pažymėjo kad autorius drąsiai ėmėsi daugelio tyrimų problemų ir aiškiai apibrėžė kitas, ko niekam anksčiau nepavyko padaryti… Taigi, pasikartosiu: knyga greičiausiai bus išleista rugsėjį ant blizgaus popieriaus, kietais viršeliais ir riboto tiražo. Jos kaina bus 120 PLN. Norintys įsigyti knygą dabar gali pateikti užsakymus ir rezervuoti savo kopiją tiesiogiai pas p. Witoldą šiuo el. pašto adresu: witborowski@o2.pl Tai bus knyga apie lenkiškas Jogailos sūnaus Kazimiero monetas. Gi šiame paveikslėlyje matote lietuviškus Kazimiero pinigėlius. Apie juos buvo mano filmukas, nuorodą į jį taip pat rasite po video, apie juos galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ ir E. Ivanausko 2013 m. kataloge. O gal kas iš Jūsų imsis iš naujo peržiūrėti numizmatinę lietuviškų Kazimiero monetų medžiagą ir šias monetas katalogizuoti, kaip padarė p. Witold Borowski su lenkiškomis Kazimiero monetomis? Kasmet numizmatinėje rinkoje pasirodo nemažai šių monetų ir, manau, naujas žvilgsnis į šią medžiagą tikrai pastebėtų daug įdomaus. Šiuo klausimu ir baigsiu filmuką. Gero Jums kolekcionavimo.
Susitikimas su Dzmitry Huletski Vilniuje 2025-08-02 20 val. Dockers Pub Antakalnis
Rugpjūčio 2 d. Vilniuje lankysis numizmatas, numizmatinių knygų autorius Dzmitry Huletski. Kviečiame su juo susitikti rugpjūčio 2 d., šeštadienį, 20 val. Dockers Pub Antakalnis, Šilo g. 13A, Vilnius. https://www.facebook.com/profile.php?id=61576291127256
Galėsite net tik gauti autoriaus autografus ant anksčiau nupirktų knygų, bet ir įsigyti mūsų antro leidimo geltonąją ir žalią ikivytautinių Lietuvos monetų knygas, padiskutuoti numizmatinėmis temomis, vakaro metu šnekėsime ir apie būsimus geltonosios knygos papildymus.
Kaip taisomi katalogo netikslumai.
Atsimenate, kai pristačiau Jums naująjį katalogo leidimą, pasakojau, kad lygindami naująjį ir senąjį katalogo leidimus nenustebkite, kad kai kuriose pozicijose pamatysite tas pačias monetų nuotraukas, bet lentelėje naujai iššifruotas, kartais besiskiriančias monetų legendas. Ir kad darbas su kataloge aprašytų monetų medžiaga tęsis ir išleidus katalogą. Atsiradus geresnio stovio monetai, legendoje galima įžiūrėti tai, ko nesimatė ant anksčiau turėtos blogesnio stovio monetos. Šiandien turiu gerą pavyzdį, iliustruojantį šiuos žodžius,apie tai bus ir šis filmukas. Matote atverstą 165 naujosios knygos puslapį. Ten aprašomi 1519 m. pusgrašiai su 7 Vyčiu ir 8 Ereliu pagal mūsų knygą. Ir aš paprašysiu atkreipti dėmesį į H63 G ir H63 H pozicijas. Šiuo filmuku aš pabandysiu įrodyti, kad jų reversų legendos vienodos ir būsimuose katalogo leidimuose reikės taisyti H63 G aprašymą. O tai padės padaryti šiandieną į mano rankas pakliuvusi moneta. Pasižiūrėkite. Aišku, gaila, kad monetos perimetras aptrupėjęs. Bet moneta stipri, sveria 1,07 g., reiškia, monetos ligatūra vietoje, neištirpusi nuo aplinkos poveikio (paprastai tai būna priežastis, dėl ko monetos pradeda trupėti), o monetos legenda puikiai matosi. Ir, lyginant su knyga, ji panašiausia į aprašytą H63 G, bet yra vienas „bet“. Pažiūrėkite, reverso legendoje žodyje LITVAИIE aiškiai matosi taisymas A ir И raidėse. O mūsų knygoje su tokiu taisymu aprašyta H63 H pozicija. Šią monetą, H63 H iš knygos ir matote ekrane. Na, aišku, monetos aversas visai kitas, nei mūsų nagrinėjamos monetos. Skiriasi ne tik legenda, bet ir raitelis su pentinu. Ant mūsų nagrinėjamos monetos ir H63 G pozicijoje knygoje raitelis be pentino. Bet mus labiausiai domina monetų reversai. Ir patikrinti, ar jie vienaspaudžiai, vėl naudosime seną metodą, kurį ne kartą mokiau Jus naudoti savo filmukuose. Žiūrėkite, viršuje mano naujosios monetos reversas, apačioje kairėje H63 H reversas iš knygos, apačioje dešinėje – H63 G reversas iš knygos. Sujunkime keliomis spalvotomis linijomis geriausiai matomas identiškas visų monetų legendų detales ir pažiūrėkime, kas matysis. Na, žiūrėkite. Ant visų trijų monetų susidarė identiški piešiniai iš raudonų linijų. Jokių abejonių, ir mano monetos, ir H63 G ir H63 H iš knygos reversai nukalti tuo pačiu spaudu. Bet taisymas žodyje LITVAИIE geriausiai matosi ant mano naujosios monetos, todėl dar kartą jį panagrinėkime. Matote, labai panašu, kad kaldamas šį žodį pameistrys padarė klaidą, praleido A raidę ir iškalė LITVИI…, o vėliau, klaidą pastebėjęs ir ją taisydamas, ant veidrodinės N raidės užkalė A, o ant I – veidrodinę N raidę. Na, dabar siekdami galutinai įsitikinti, palyginkime mūsų naująją monetą su H63 G iš knygos. Viršuje – mano naujoji moneta, apačioje – H63 G iš knygos. Matote, monetos iš knygos reverse taisymas beveik nematomas, ir, jei ne mūsų naujoji moneta, jis ir nebūtų pastebėtas. O čia ir aversai identiški, pagal raitelio kalavijo ir žirgo uodegos specifiką tai matoma be jokių linijų braižymo. Taigi, būsimuose katalogo leidimuose H63 G pozicija jau bus aprašyta kitaip, nurodant taisymą žodyje LITVAИIE. Ir šis pavyzdys iliustruoja mano žodžius, kad darbas su kataloge aprašytomis monetomis nesustojo, jis vyksta ir išleidus naująją knygą, o tai yra ir pagrindinė priežastis, kodėl aš nesiimu dirbti su kitomis LDK monetomis. Jūs šito dažnai manes paklausiate. Beje, atmenate, kiekvieną ketvirtadienį mūsų puslapio Contribee platformoje prenumeratorius supažindinu su kataloge dar neaprašytomis naujai atrastomis monetomis. Mažiau nei pusė metų praėjo nuo knygos pasirodymo, o Jūs man atsiuntėte ar aš pats užtikau ir parodžiau puslapio Contribee prenumeratoriams net 26 kataloge neaprašytas monetas. Maždaug tiek pat dar laukia eilėje būsimų ketvirtadienių. Su Dzmitry per knygos pristatymą šnekėjome, kad naują katalogo leidimą planuojame gal už dešimtmečio, o iki tol kasmet katalogo papildymus spausdinsime „Rus Lithuania Horde“ kasmetiniame leidinyje. Manau, medžiagos su Jūsų pagalba tikrai nepristigsime, o tuo pačiu noriu visą LDK monetų kolekcininkų bendruomenę paprašyti prisijungti ir padėti mums įdomiame ir įtraukiančiame darbe – ieškoti mūsų kataloge dar neaprašytų monetų. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Apie imperatoriaus Zigmanto knygą.
Šiandieną užėjau į Valdovų rūmų muziejaus knyginėlį ir nustebau – puikią knygą, Eberhardo Windeckės „Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai“ galima nusipirkti tik už 8 eurus. Kadangi turėjau tikrai didelį malonumą kadaise skaityti šią knygą ir manau, jog ji tikrai turėtų būti parankinė knyga tiems, kas domisi 15 amžiaus Lietuvos ir Europos istorija, nusprendžiau sukurti šį filmuką ir rekomenduoti knygą Jums. Beje, knygos viršelyje pavaizduotas Žygimanto Kaributaičio žygis į Prahą, matote ir Vyčio vėliavą virš raitelių. Pažiūrėjau kitose internetinėse prekyvietėse – knygą galima įsigyti už 10-11 eurų. Tiems, kas knygą sugalvos siųstis paštu, būtų svarbu ir jos dydis ir svoris. Knyga tikrai didelė, viršelio matmenys 24x29x3,2 cm., svoris – 2,3 kg. Todėl apgalvokite ir logistikos klausimus. Na, o dabar apie pačią knygą. Kaip ją pristato Valdovų rūmų muziejus, šia publikacija Valdovų rūmų muziejus tęsia Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Lietuvos dailės muziejaus pradėtą tradiciją – skelbti nežinomus arba Lietuvos praeities tyrinėjimų lauke nepakankamai pažintus senuosius tekstus ir vizualinius šaltinius, kurie svarbūs tiek valstybės politinei istorijai bei tarptautiniams ryšiams pažinti, tiek kultūros ir meno paveldui aktualinti. Knygos pirmoje dalyje spausdinamus įvadinius tekstus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai ir senųjų šaltinių specialistai – profesoriai Jūratė Kiaupienė ir Rimvydas Petrauskas. Leidinio antroje dalyje publikuojamos Eberhardo Vindeckės „Imperatoriaus Zigmanto knygos“ fragmentų faksimilės, jų vertimas ir komentarai. Matote, atvertus lapą kairėje – knygos faksimilė lotynų kalba ir paveikslėliai, dešinėje – vertimas į lietuvių kalbą. Tai mažai žinomas ir svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vietos XV a. pradžios Europos valstybių sistemoje bei Lietuvos valdovų europinių pozicijų atspindys. Rašytinė kronikininko informacija derinama su išraiškingomis iliustracijomis. Leidinys atspindi svarbius XV a. istorinius įvykius – Konstanco bažnytinį susirinkimą, husitų judėjimą, Šimtametį karą ir kt. Šiame paveikslėlyje irgi matote Žygimantą Kaributaitį. Ir dar įdomu – knygoje neretai minimas Lenkijos karalius ir pateikiami jo paveikslėliai. Žinote, kad knygoje aprašomu metu Lenkijoje karaliavo Jogaila. Paveikslėliuose parodomas barzdotas vyras, visiškai nepanašus į mums įprastą Jogailos vaizdavimą, o virš jo herbe – Vytis, o ne Lenkijos Baltasis Erelis. Kai vartysite knygą, atkreipkite į tai dėmesį. Dar vienas paveikslėlis. Čia išvardintos dovanos, kurias Vytautas ir jo žmona Ona padovanojo imperatoriui Zigmantui.Kaip matote, daug detalių, praplėsiančių istorija besidominčių akiratį. Arba štai tokia batalinė scena. Matote, tekste minimas Lietuvos hercogas Švitrigaila, padėjęs nugalėti turkų kariuomenę. Matyt, čia aprašomas vadinamojo Pietų Dunojaus karo, vykusio 1420-1432 m., vienas iš mūšių. Dabar apie autorių. Eberhardas Vindeckė , XV a. 4 deš. parašęs „Zigmanto knygą”, šiandien laikomas vienu iškiliausių vokiečių istoriografijos atstovų, nes paliko daugiasluoksnį vėlyvųjų Viduramžių istorijos liudijimą. Jo kūrybos tyrinėtojas, pirmasis rankraštinės „Zigmanto knygos” teksto publikuotojas Vilhelmas Altmanas, palyginęs veikalą su kitomis kronikomis, pabrėžė, kad reikšmingiausia tai, jog E. Vindeckė, parašęs savo gyvenamojo laiko – XV a. pirmos pusės – istoriją, tarsi tapo tikru Naujųjų laikų istoriku. E. Vindekė pats dalyvavo svarbiuose XV a. pirmos pusės Europos politinio gyvenimo įvykiuose arba juos stebėjo. Na, o mums svarbiausia, kad knygoje yra ir Lietuvai bei iškiliausiems jos politikams skirtų puslapių. Jame ne kartą aprašomi ir vaizduojami Lietuvos valdovai ir kunigaikščiai Jogaila, Vytautas, Švitrigaila ir Žygimantas Kaributaitis. Taigi, rekomenduoju Jums šią knygą. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Geras laikas pirkti monetas
Na, nežinau, ar kada nors kur nors matėte pardavime tiek Aleksandro lietuviškų denarų. Aš – tikrai ne. O kadangi mano tyrinėjimų tema – Aleksandro ir Žygimanto Senojo lietuviškos monetos, tiesiog privalau sukurti filmuką apie tokią milžinišką šių monetų pasiūlą lietuviškoje interneto parduotuvėje. Beje, jei įsižiūrėsite, prie kai kurių monetų jau yra atžyma, kad jos parduotos. Todėl ir sakau, kad dabar geriausias laikas pirkti šias monetas, kol pasiūla dar didelė. Taigi, pradedame. Jau ne kartą savo filmukuose minėjau MDL Coins parduotuvę. Tačiau šįkart ji tikrai nustebino. Pasižiūrėkite – pardavime išstatytos net 164 Aleksandro Jogailaičio ir 233 Žygimanto Senojo monetos. Tikrai yra iš ko rinktis. Ir pradėkime nuo Aleksandro Jogailaičio denarų. Nepatingėjau – suskaičiavau, kad parduotuvėje buvo išstatyti net 105 Aleksandro lietuviški denarai. Tiesa, prie kai kurių jau žyma „Neturime“ – monetos parduotos. Čia galioja sena taisyklė – kas pirmesnis, tas gudresnis – iš didesnės pasiūlos visada geriau rinktis geresnio stovio ir retesnes monetas. Tačiau pasiūla tikrai dar labai didelė. Tas pats galioja ir Aleksandro pusgrašiams. Šių monetų nors ir mažiau, tačiau tarp jų yra labai įdomių mūsų katalogo numerių. Kas renkate monetas pagal mūsų katalogą, čia tikrai turėsite iš ko pasirinkti. Ir iš didesnės pasiūlos visada lengviau išsirinkti geresnio stovio monetas. Kaip ir Aleksandro brolio Žygimanto Senojo lietuviškus pusgrašius. Irgi paskaičiavau – buvo išstatyti 226 Žygimanto Senojo lietuviški pusgrašiai. Irgi dalis jų jau parduota. Irgi dar yra iš ko rinktis. Tarp šių monetų yra ir retųjų metų, labiau ieškomų kolekcininkų. Štai šiame paveikslėlyje – retos 1526 ir 1527 m. monetos. Matote, kai kurios, kaip sakiau, jau parduotos, bet pasiūloje dar yra kitos šių metų monetos. Tik su Žygimanto Senojo lietuviškais grašiais prasčiau – matote, liko neparduotos tik 2 monetos. Bet, žinant, kad šios monetos po mūsų katalogo pasirodymo pradėtos labiau kolekcionuoti ir į jas daugelis kolekcininkų pradėjo žiūrėti visai kitaip – tai nei kiek nenuostabu. Džiugu, kad ne vienas Lietuvos kolekcininkas pastaraisiais metais, remdamasis mūsų geltonąja knyga, sukaupė tikrai neblogą Žygimanto Senojo lietuviškų grašių kolekciją. Ir čia pasikartosiu – šios monetos buvo kaldinamos metus, nuo 1535 m. vasaros iki 1536 m. vasaros, tačiau mes geltonojoje knygoje aprašėme net 219 šių monetų variantų – tikrai yra ką rinkti. Na, jei jau prašnekome apie geltonąją knygą, šioje parduotuvėje galima nusipirkti ir ją. Prašau – ir kaina tokia pati, kaip ir mūsų pusgrasis.com parduotuvėje. Ir dar čia yra nuoroda – galite pasižiūrėti Youtube filmuką, kur aš pasakoju apie naują geltonosios knygos leidimą. O dabar aš papasakosiu, kaip šiame interneto portale galima pabandyti įsigyti mūsų geltonąją knygą dar pigiau. Jie organizuoja aukcionus. Matote, kaip tik rytoj baigsis vienas jų aukcionų, kuriame matome išstatytus jau mūsų apkalbėtus Aleksandro Jogailaičio denarus. Iš viso ryt pasibaigsiančiame aukcione yra 43 pozicijos, o tarp jų išstatyta ir mūsų geltonoji knyga. Ir pradinė jos kaina tik 35 eurai. Taigi, jei pasiseks, ją aukcione galima nusipirkti tikrai gerokai pigiau. Jeigu jau šnekame apie Aleksandro ir Žygimanto Senojo lietuviškas monetas, privalau paminėti ir mūsų Pusgrasis.com parduotuvę. Čia irgi atnaujinta šių monetų pasiūla. Kaip matote, joje 62 Aleksandro monetos ir 94 Žygimanto Senojo monetos. Ir čia tikrai rasite ir II ir III retumo pagal mūsų knygą monetų, o kainos pačios įvairiausios, nuo 5 eurų už dažniausias ir blogesnio stovio monetas iki 100 eurų ar daugiau už tikrai retus egzempliorius. Ir kiekviena moneta identifikuota pagal mūsų geltonąją knygą, todėl tiems, kas monetas renkate pagal ją, tikrai bus nesunku rasti trūkstamus kolekcijai egzempliorius. Na, ir primenu, Pusgrasis.com nėra tik parduotuvė. Čia galite lengviau rasti ir mano Youtube filmukus numizmatinėmis temomis, čia yra ir nuoroda į mūsų puslapį Contribee platformoje, kur kiekvieną ketvirtadienį prenumeratorius lepinu dar neaprašytų mūsų kataloge monetų nuotraukomis ir aprašymais. Ne išimtis ir šiandiena. Tuo filmuką ir baigsiu. Gero Jums kolekcionavimo.
Kokias monetas kaldino Algirdas?
Dabar tyrinėtojams vienbalsiai sutarus, kad pirmąsias Lietuvos monetas kaldino Lietuvos valdovas Algirdas,ne vienas pradedantis kolekcininkas prašė apie jas pakalbėti plačiau.Iš pradžių apie patį valdovą.Gedimino sūnus,Lietuvą valdęs 1345-1377 m.Ir pav. matote 1998 m.50 litų monetą,skirtą Algirdui.Tiesa, gerokai glumina užrašas, jog Algirdas–Lietuvos didysis kunigaikštis.Žinote,kad tai sovietinių istorijos vadovėlių naratyvas-pirmuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iš tiesų buvo Vytautas ir šį titulą jam sukūrė Jogaila. O kunigaikščiu Lietuvos valdovas galėjo prisistatinėti maskvėnams, kurie nesuprasdavo kitokio titulo.Lygiai taip pat,kaip V. Europoje Algirdas buvo žinomas kaip karalius,o Konstantinopolyje– kaip imperatorius.Kunigaikščiu savo valdovą galėjo vadinti ir rusėnai Algirdo pavaldiniai,ką ir pamatysime rusėniškų Algirdo monetų legendose. Ir šnekėdamas apie jo kaldintas monetas vėl remsiuosi šiomis 2 knygomis:2022 m.Dz.Huletski angliškai parašyta knyga „Lithuanian Grand Ducal Coins before 1401“ ir 2024 m.dr.E. Česnulio ir E.Ivanausko lietuviškai parašyta knyga„Lietuviškos Gediminaičių monetos 1345-1492 m.“Apie kiekvieną iš jų yra mano atskiri filmukai,galite paieškoti mano Youtube kanalo archyve arba tiesiog rasti nuorodas po šiuo video.Matysite paveikslėlius iš Dz. Huletski knygos,o juos lydės informacija pagal dr.E.Česnulio ir E. Ivanausko knygą.Manyčiau,taip bus pilniau. E.Ivanausko prielaida,1372 m. Algirdas pradėjo kaldinti šias monetas su graikiškos abėcėlės „ Ω“ raide centre,simbolizuojančia pirmąją valdovo vardo raidę rusėniškai-Olgerd.Reverse–iš Algirdo sūnaus Jogailos monetų mums gerai žinomas žvėris ir mazgas virš jo.E.Ivanausko nuomone,tai simbolizuoja sudėtingus Lietuvos ir Aukso Ordos santykius.Matote,knygos paveikslėlyje Jūsų patogumui po monetos atvaizdu yra jos piešinys,kad geriau galėtumėte įžiūrėti monetos detales. E.Ivanausko nuomone,neužilgo pradėtos kaldinti ir monetos su dviemis graikiškomis Ω raidėmis „ωω“ averse,o reverso vaizdinys toks pats,kaip tik ką išnagrinėtas.Dz.Huletski knygoje pateikiami kelių skirtingų tokio tipo monetų atvaizdai.E.Ivanauskas galvoja, kad šios raidės buvo pagrindu, iš kurio išsivystė mums puikiai pažįstami Gediminaičių stulpai–Vytauto asmeninis ženklas. Greitai buvo pradėtos kaldinti ir monetos, kurių averso centre stilizuota Ω – ω, o aplink ją rusėniška legenda, reiškianti kunigaikščio antspaudą ar tiesiog kunigaikštį. Čia matote Dz.Huletski knygoje pavaizduotų Algirdo monetų,kurių reverse–žvėris ir mazgas,aversų/reversų jungtis.Prie kiekvienos jungties yra ir monetos atmainos numeris tame kataloge.Matote, piešinėliai tikrai geriau perteikia skirtingų atmainų ypatybes. E.Ivanauskas Algirdo kalybai priskiria ir šias monetas,kurias Dz. Huletski priskiria jo broliui Kęstučiui.Čia jau nebėra mazgo ar totoriškos pynės virš žvėries,E.Ivanausko vadinamo Vladimiro (miestas rusėnų žemėse) liūtu,o averso motyvui,stilizuotam iš Ω raidės, galėjo turėti įtakos ir genujiečių monetose naudojamas pilies vaizdinys. O taip Dz.Huletski knygoje pavaizduoja monetas,kurių reverse– žvėris be mazgo,aversų/reversų jungtis.Totoriškos pynės dingimą nuo monetų E.Ivanauskas taip pat sieja su Lietuvos politiniais santykiais su Aukso Orda ir rusėnų kunigaikštystėmis.Dr.E.Česnulio ir E.Ivanausko naujajame kataloge yra išskirtos 32 skirtingos Algirdo monetos. Ir čia vieta pakalbėti apie monetas, kurios ir man,ir kitiems tyrinėtojams kelia daug papildomų klausimų.Štai Dz.Huletski kataloge 16 nr. pavaizduota tokia varinė moneta.Autorius ją irgi priskiria Algirdo kalybai,bet reikia dar labai išnagrinėti,ar tai ne to,arba galbūt net ir šio laikmečio monetų padirbinėtojų kūrinys. Lygiai taip pat dr.E.Česnulio ir E.Ivanausko naujojo katalogo 16 psl., o po to kaip 6G1-1 pačiame kataloge aprašoma labai keista moneta su kirviu averse ir rusėnišku užrašu bei valdžios obuoliu reverse.Jei norėsite,jos atvaizdą rasite knygoje.Man ji irgi kelia daug klausimų. Kaip ir ši atseit Algirdo moneta.Ją irgi aprašė Dz.Huletski,nors pateikė atskirai,ne kataloge.Apie ją aš jau pasakojau viename iš ankstesnių filmukų, pažiūrėkime jo ištrauką. Taigi,tokia būtų informacija apie Lietuvos valdovo Algirdo monetas. O jei norite jos gauti daugiau,skaitykite knygas,kuriomis aš rėmiausi kurdamas šį filmuką.Apie šias monetas aš papasakojau tikrai ne viską,kas ten rašoma.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
