Vakar Bažnytinio paveldo muziejuje įvyko spaudos konferencija, per kurią pristatyta žinia apie Vilniaus Arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Rastos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (beje, apie jo lietuviškas monetas tuoj išeis mūsų su Dzmitry Huletski knyga) ir jo sūnėno Žygimanto Augusto žmonų, karalienių Elžbietos ir Barboros karūnos, pomirtinės valdžios insignijos ir įkapių brangenybės. Su rastomis brangenybėmis galite susipažinti kad ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų feisbuko puslapyje, iš jo ir matomas paveikslėlis, kuriame nufotografuotas medalionas, priskiriamas karalienei Elžbietai, nuotr. aut. Vilniaus arkivyskupija / Aistė Karpytė. Na, o mums, besidomintiems numizmatika, visų pirma įdomu, iš kokios monetos padarytas šis medalionas. Ir ačiū mielai Daliai, vienoje iš feisbuko diskusijų davusiai mintį šiam filmukui. Atsimenate, karalienė Elžbieta mirė 1545 m. jauna, vos 19 metų, po jos mirties 1547 m. Žygimantas Augustas vedė Barborą. Kad tai karalienės Elžbietos įkapių dalis, pirmą kartą sužinojome iš aprašų, sudarytų 1931 m., pirmą kartą atradus valdovų laidojimo vietas Vilniaus Arkikatedroje. Valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – karalienių Elžbietos ir Barboros palaikai. Šiame filmuke karalienių nevadinsiu Elžbieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite, man tai atrodo nepagarbu, lygiai taip pat, kaip dabar neskanu skaityti, kai Kembridžo hercogienę Catherine geltonoji spauda kažkodėl nuolat vadina Kate Middleton. Kartu su valdovų palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos. Matote ir 1931 m. nuotrauką, kurioje atvaizduotas tas pats medalionas. Tikriausiai 1939 m., artėjant Antram pasauliniam karui, šios brangenybės buvo vėl paslėptos ir naujai atrastos jau šiais laikais. Apie jų atradimą yra atskira, beveik detektyvinė istorija, ją, jei įdomu, nesunkiai rasite internete. Bet tai ne šio filmuko tema. Pašnekėkime apie monetą – medaliono pagrindą. Tai gerai žinomas prūsiškas Torunėje kaldintas 1533 m. portugalas – 10 dukatų. Čia matote jį aprašytą vieno iš mūsų knygos leidimo rėmėjų – Numista internetiniame numizmatiniame kataloge. Monetos averse pavaizduotas Žygimanto Senojo biustas, monetos reverse- Žygimanto Augusto biustas. Monetos skersmuo – beveik 38 mm. svoris – 35 gramai. Tai didelė ir graži auksinė moneta. Žinomas ne vienas jos egzempliorius. Tokia moneta 2019 m. buvo parduota JAV Stack’s Bowers aukcione už 420 000 USD kainą (2019-01-09 Niujorko aukcionas, lotas Nr. 1223). Prie tokios monetos prilitavus ąselę ir sukurtas papuošalas, kurį nešiojo viena iš karalienių. Tačiau kuri? Ar 1931 m. mokslininkai, aprašę valdovų palaidojimo kriptos radinius, negalėjo suklysti ir medalioną priskirti ne tam asmeniui? Čia matote vokiečių tapytojo Luko Kranacho Jaunesniojo tapytą diptichą – karalienių Elžbietos ( soste buvo 1543 – 1545) ir Barboros (soste buvo 1547 – 1551) portretus. Karalienių veido bruožų tikroviškumas rodo, kad jie tapyti arba iš natūros, arba remiantis išsaugotais ir anksčiau tapytais portretais. Šis diptichas datuojamas 1551 m., todėl pilnai karalienė Barbora galėjo būti tapyta iš natūros. Pasižiūrėkime į jos portretą. Matome tikrai ne gražuolę, bet simpatingą moterį didelėmis tamsiomis akimis, taisyklingu veido ovalu, poilge tiesia nosimi ir maža burna. Akį traukia šviesi, alebastrinė veido spalva. Portretas veido gyvumu ir bruožų charakteringumu stipriai skiriasi nuo žinomų daugelio pomirtinių karalienės Barboros portretų. Tačiau man šiandien čia svarbiausia yra karalienės papuošalas. Padidinkime jo vaizdą. Ant aukso grandinės už ąselės kaba apvalus aukso spalvos papuošalas su matomu biustu į dešinę (heraldinę kairę). Nepaprastai panašu į Arkikatedros požemiuose rastą medalioną, ar ne? Ar gali būti, kad 1931 m. mokslininkai suklydo ir medalioną priskyrė ne tam asmeniui, o tai yra karalienės Barboros papuošalas ir mes šiandien matome papuošalą, įamžintą Luko Kranacho Jaunesniojo darbe? Bet kokiu atveju, viena iš karalienių tikrai nešiojo papuošalą, kurio vienoje pusėje buvo jos vyro, Žygimanto Augusto, o kitoje – jos uošvio, Žygimanto Senojo atvaizdai. Ir jis buvo pagamintas iš didelės auksinės monetos – 1533 m. prūsiško Torunės portugalo. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.