Turbūt atsimenate, viename iš ankstesnių video nerekomendavau pirkti ankstyvąsias LDK monetas Baltosios Rusios ir Ukrainos aukcionuose. Sakiau, kad ten ypač daug pasirodė dabartinių ankstyvųjų monetų padirbinių ir nepatyręs kolekcionierius gali nukentėti. Ne, aš neturiu omenyje tokių grivnų, kaip mano paveikslėlyje, kurias irgi galite nusipirkti aukcione. Tai yra oficialios kopijos , tiesa labai panašios į tikras, ir turinčios dokumentus, kuriuose, kaip matote parašyta, kad šie kūriniai išleisti 500 egz. tiražu, jos nėra sidabrinės, bet išlydytos iš alavo, todėl ir svoris neatitinka tikros grivnos svorio. Tokios grivnos apgauti negali. Aš kalbu apie štai tokias baisybes, kurios aukcionuose, o dar dažniau iš rankų į rankas parduodamos kaip tikros monetos. Matote Rusios kunigaikštysčių, kurias valdė LDK kunigaikščiai, dabartinius monetų padirbinius. Aišku, jie labai nemokšiški, bet, kadangi ir pačios monetos buvo primityvios, pradedantį kolekcionierių, gerai nežinantį teorijos, neįsigilinusį į monetų kalybos subtilybes, jie gali suklaidinti. Būkite atsargūs. Pastaruoju metu ypač daug aukcionuose pasirodė tokių neva Vytauto pinigėlių. Matote, visi aukcionai baigėsi sėkmingai, reiškia, šie padirbiniai surado naujus pirkėjus ir, deja, dalis jų vienais ar kitais keliais nusėdo ir Lietuvoje. Vienas kitas kolekcionierius man jas rodo, prašo, kad įvertinčiau, kai kurios baisenybės sąmoningai pasendintos, kad jas sunkiau būtų atskirti nuo tikrų. Aš kadaise paprašiau dr. Andrijaus Boiko- Gagarino iš Ukrainos, parašiusio štai šią knygą ir toliau besigilinančio į senovinius ir modernius monetų padirbinius, kad jis ištirtų tokį kūrinį rentgenofluorescenciniu metodu. Mano spėjimas pasitvirtino, tyrimas parodė, kad šių kūrinių kepėjai net nesivargino parinkti metalą, panašų į originalų, kepė savo kūrinius iš paprasčiausio lydmetalio. Beje, labai pravartus metalo lydinio sudėties tyrimo būdas – nepažeidžiant bandinio, jo paviršius bombarduojamas rentgeno spindulių pluoštu ir tiriamas jo atspindys, iš kurio daromos išvados apie metalo lydinio cheminę sudėtį. Šis būdas taikomas ir Lietuvoje. Tiesa, firmos nepriima bandinių iš privačių asmenų, o iр įkainiai nėra maži, bet, manau, tai vienas iš būdų pasitikrinti, ar Jūsų kolekcijose neįsimaišė piktadarių padirbta atseit senovinė moneta. Jei tarp Jūsų atsirastų asmenų, kurie norėtų taip patikrinti savo kolekcijos egzempliorius, galėtume kooperuotis, tada ir vieno bandinio kaina mažėtų, ieškočiau galimybės vienu metu šiuo būdu patikrinti daugiau bandinių. Jei paaiškėtų, jog kai kurie bandiniai visgi padirbti, galima būtų jų pavyzdžius parodyti plačiąjai kolekcionierių visuomenei, kad ant to paties kabliuko neužkibtų kiti žmonės. Parašykite aptarime, ką apie tai galvojate. Šiuo klausimu ir baigiu. Gero Jums kolekcionavimo.