Author: Giedrius

Jei norite iš anksto užsisakyti knygą – https://contribee.com/lithuaniancoins

Naujas, knygoje neaprašytas 1536 m.grašio variantas atsirado dar net nepaėmus knygos iš spaustuvės. Užvakar turbūt sekėte lenkišką Art Magnat aukcioną.Jame buvo išstatyta tikrai daug lietuviškų Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų, jos išėjo už adekvačias kainas,kaip ir šis,paveikslėlyje matomas mūsų knygoje H4 I Aleksandro lietuviškas pusgrašis su tašku monetos lauke virš Vyčio.Matote, moneta išėjo už 36 eurus su aukciono mokesčiu,manau,tai tikrai gera kaina už tokią monetą.Ir šiame filme aš norėčiau pašnekėti apie kelis Žygimanto Senojo lietuviškus grašius,taip pat išėjusius šiame aukcione. Matote,1535 m. grašis su S raide po Vyčiu išėjo už 322 eur. su aukciono mokesčiu.Žinote, kad visos 1535 m.monetos su S raide, nežiūrint,kad mes savo knygoje aprašėme 11 tokių monetų variantų, yra labai retos,o šis monetos variantas į mūsų akis pasitaikė tik 1 vienintelį kartą, todėl,mūsų nuomone jis buvo vertas I retumo laipsnio.Panagrinėkime šią monetą. 3 Erelis ir 5 Vytis pagal mūsų knygą,atkreipkite dėmesį,kad reverso legenda baigiasi LITVA,tai padės identifikuoti šią monetą.S raidės po Vyčiu beveik nesimato,jos kontūrus pastebės tik tie,kurie mato mūsų kataloge,kurioje vietoje ir kokios formos ši raidė turi būti. Tačiau Erelio/Vyčio santykis ir labai charakteringa legenda ir jos interpunkcijos be dvejonių leis šią monetą rasti mūsų kataloge. Mūsų knygoje tai G9 C,kaip sakiau,mes matėme vienintelę tokią monetą iš kolegos Algimanto Bliudžiaus kolekcijos,jos paveikslėlį ir matote knygoje.Ir pastebite,jog monetos knygoje stovis tikrai nusileidžia aukcione parduotos monetos stoviui.Todėl tradiciškai kreipiuosi į Jus.Jei šią monetą aukcione laimėjo kas nors iš kolekcininkų,matysiančių šį filmą,labai prašau,atsiųskite man monetos nuotraukas ar skenus.Jei kada nors spausdinsime 3 katalogo leidimą,būtų tikslinga pakeisti knygoje esančias tokios monetos nuotraukas į šios,tikrai geresnio stovio monetos nuotraukas.Tada,aišku,po monetos nuotraukomis galėtume išspausdinti ir jos savininko vardą ir pavardę,jei jis to norės. Na, o dabar moneta,dėl kurios ir sukūriau šį filmą.Štai šis 1536 m. grašis su A raide po Vyčiu.Išėjo už 378 eurus su aukciono mokesčiu. Dar prieš aukcioną į mane kreipėsi kolegos,norėdami pasitikslinti,ar tikrai ši moneta neaprašyta mūsų knygoje.Jiems tai patvirtinau,ir įdomu,ar jiems pasisekė laimėti šią monetą.Na,o kitiems papasakosiu,kuo ši moneta įdomi ir kodėl aš paskutinius 7-8 metus, nuo to laiko,kai kartu su Dz. Huletski pradėjome aprašinėti lietuviškus Žygimanto Senojo grašius,žinodamas,kad tokia moneta egzistuoja,kryptingai jos ieškojau.Tam panagrinėkime monetą iš arčiau. 5-O Erelis ir 8-I Vytis,mūsų dar neaprašytas ant grašių su A raide po Vyčiu.Ir atkreipkite dėmesį į monetos reverso legendą ties 5,30, prieš Gediminaičių stulpus.Ten žodžio santrumpa MAG.O mūsų knygoje tarp grašių su A raide po Vyčiu aprašytos tokios santrumpos nerasite.Tačiau dar 2017-2018 metais,rašydami senąją geltonąją knygą, matėme, kad E.Ivanausko 2013 m. kataloge yra pozicijos 2S83-22 ir 2S80-22 su tokia legenda.Bet monetų aprašymai tame kataloge buvo pateikti be paveikslėlių,nebuvo nurodytos ir interpunkcijos,be to,Vyčių ir Erelių klasifikacija mūsų kataloge skiriasi nuo pateiktosios E. Ivanausko kataloge,ir todėl to katalogo informaciją mes tik galėjome naudoti,mums patiems ieškant monetų su tokia legenda.Nei rašant knygą,nei po to mums nepavyko pamatyti tokios monetos,todėl Jūs jos ir nerasite aprašytos mūsų kataloge,ir štai,praėjus 7-8 m.,tokią monetą pagaliau matome savo akimis.Dėl šios priežasties tikrai nemanau, kad tai R retumo moneta,kaip aprašyta E. Ivanausko kataloge.Parašykite man,jei kas turite tokias monetas savo kolekcijose,tai padės nustatyti tikrą retumo lygį.Aišku, mes jos nebegalėsime įtraukti į savo katalogą, žinote,kad knyga jau spaustuvėje ir kitą savaitę,po visų vėlavimų,aš ją paimsiu.Tačiau ir po to,kai išvysime naują,2 mūsų katalogo leidimą,darbas su 1495-1536 m. monetomis nesustos.Žinote,jau pasakojau,kad katalogo papildymai bus spausdinami kasmetiniame leidinyje „Rus’ Lithuania Horde“.Taip pat anglų kalba,kaip ir mūsų kataloge.O jeigu šių papildymų bėgant metams susikaups daug, vėliau,gal po 7,o gal po 10 metų ar mes,ar tie,kurie dirbs po mūsų, šiuos papildymus kartu su mūsų knyga galėsime apibendrinti ir išleisti 3 katalogo leidimu,jei tam bus paklausa. Bet kol kas to mūsų planuose tikrai nėra. Galbūt apsiribosime tik 2 katalogo leidimu ir papildymais „Rus’ Lithuania Horde“ leidiniuose.Taigi, bet kokiu atveju neaprašytos mūsų kataloge monetos tikrai neliks užmirštos.Ir vėl kreipiuosi į žmogų,kuris laimėjo šią monetą aukcione.Prašau, atsiųskite mums jos nuotraukas ir galėsime jas su Jūsų,kaip savininko,vardu ir pavarde atspausdinti katalogo papildymuose,o vėliau ir būsimame katalogo leidime,jei jį leisime.Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Pasidalinsiu paskutinėmis naujienomis – pasirašiau sutartį su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, ir vasario 8 d., šeštadienį, 13 valandą kviečiu į mūsų su Dzmitry Huletski naujosios knygos „Lithuanian Coins 1495-1536 Second Edition“ pristatymą Vilniaus gynybinės sienos Bastėjoje. Labai norėjau, kad knygos pristatymas vyktų būtent čia, juk Vilniaus gynybinė siena mūsų atmintyje visų pirma siejama su dviejų valdovų – Aleksandro ir Žygimanto Senojo, kurių monetas mes ir aprašome knygoje, vardais. Apie tai jau pasakojau anksčiau, bet tuos, kas galbūt nematė ankstesnių filmukų, trumpai supažindinsiu ankstesnio filmuko ištrauka. Kaip matote, feisbuke aš jau pranešiau apie būsimą knygos pristatymą, dabar kartoju informaciją, nes mūsų puslapio sekėjų feisbuke ir kanalo sekėjų Youtube burbulai nesutampa. Pristatymo metu supažindinsime su naująją knyga, ypatingai akcentuodami, kuo antrasis knygos leidimas skiriasi nuo pirmojo. Taip pat vėliau galėsite ir įsigyti knygą, ir tai bus reta galimybė gauti mūsų abiejų su Dzmitry parašus ant jos. Dzmitry gyvena užsienyje ir jis tikrai nėra dažnas svečias Vilniuje. Beje, jei turite anksčiau įsigytų Dzmitry knygų be autoriaus parašų, galite į pristatymą atsinešti ir jas – autorius jas mielai pasirašys. Aš pats atsinešiu ir paskutinių, 2022 m. Vilniuje išleistų Dzmitry Huletski knygų: “ Lithuanian Grand Ducal Coins Before 1401“ . Tai ankstyvųjų, ikivytautinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės monetų katalogas. Jo apžvalgą rasite ir mano Youtube kanale. Tiems, kas dar nematė ar nori prisiminti, siunčiu nuorodą į šį filmą kadro viršuje dešinėje, po i raide ir taip pat nuorodą rasite po šiuo video. Jei sudomins, galėsite įsigyti ir šią knygą bei paprašyti autoriaus autografo. Kaip minėjau ankstesniuose filmuose, pristatymo metu taip pat galėsite gyvai pamatyti mūsų naujo projekto: pusgrasis.com parduotuvėje išstatytas LDK monetas o ir įsigyti jas, jei patiks. Filmuko apie šį projektą nuorodos taip pat kadro viršuje dešinėje, po i raide ir po šiuo video. Apie Jus dominančias monetas galėsime papasakoti ir daugiau, todėl nesivaržykite klausti. Planuojame, kad renginys muziejuje užtruks apie 2 valandas. Tačiau tie iš Jūsų, kurie dėl kokių nors priežasčių nespės į renginį, susitikti su mumis ir pabendrauti vasario 8 d. galės ir vėliau. Iš užsienio specialiai į knygos pristatymą atvyksiantį knygos bendraautorių planuoju pavaišinti lietuviškais pietumis “Etno dvare“, Aušros vartų g. 2, ir mes būsime ten nuo 15 val. Manau, ten irgi prisijungs bendraminčiai ir kils numizmatinės diskusijos, todėl rezervavau atskirą salytę, kur galėsime ir diskutuoti LDK monetų temomis ar galėsite įsigyti norimas knygas. Tie, kurie nespės atvykti į pristatymą 13 val Bastėjoje, galbūt spės nuo 15 val. atvykti į „Etno dvarą“ už J. Basanavičiaus paminklo. Taigi, iki susitikimo. Tiek šiandien, gero Jums kolekcionavimo.

O šiuo video aš Jus kviečiu diskusijai. Baltosios Rusios numizmatai jau kuris laikas bando patvirtinti hipotezę, kad „renesansinio“ šrifto lietuviškos Aleksandro monetos kaldintos anksčiau, nei gotikinio. Su pranešimais šia tema supažindina numizmatinę visuomenę Baltojoje Rusioje vykstančiose konferencijose, čia matote iškarpą iš jų pranešimo 2019 m. spalį Baltojoje Rusioje vykusioje konferencijoje,nuoroda į jį po video. Šiemetinės konferencijos pranešimus galite matyti Youtube. Nuoroda taip pat po video. Autoriai toliau plėtoja tą pačią temą, remiasi kaip ikonografiniais pastebėjimais, taip ir savo matematiniais skaičiavimais, nagrinėja trijų lobių sudėtis. Ir daro vienintelę išvadą, kad „renesansinio“ šrifto lietuviškos Aleksandro monetos kaldintos anksčiau, nei gotikinio. Tiesą sakant, manes tai neįtikina. Nagrinėjant kolegų medžiagą, kyla dar daugiau klausimų. Ar šį šriftą tikrai galima vadinti „renesansiniu“? Todėl aš ir uždėjau kabutes ant žodžio. Ar ne per mažai lobių nagrinėjo kolegos, kad daryti tokias išvadas? Ar „mišraus“ tipo Aleksandro pusgrašių kaldinimo nagrinėjimas neįrodo priešingai? Juk ganėtinai trumpą laiko tarpą buvo plačiai kaldinamos monetos su daug skirtingų gotikinių aversų ir mažai skirtingų„„renesansinių“ reversų, o monetos su „renesansiniais“ aversais ir gotikiniais reversais yra labai retos. O visai neretas kalybos brokas, kai ant vienos monetos pusės matomas veidrodinis kitos pusės vaizdas (apie tai yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje ir po video) taip pat prieštarautų kolegų teorijai. Ar neįrodo priešingai Aleksandro denarai su vos matoma, lyg nutrinta A raide ( apie tokius taip pat yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje ir po video)? Žodžiu, man klausimų daug daugiau, nei atsakymų, ir kol kas kolegų nuomonei tikrai nenoriu pritarti. Bet padiskutuokime. Norėčiau po video perskaityti, ką manote Jūs. Gal Jūs turite argumentų, kurių dar niekas nenagrinėjo arba galite dar labiau pagrįsti kurį nors kolegų nagrinėtą aspektą? Bent man klausimas dar atviras, todėl laukčiau Jūsų nuomonių. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.