Šiandien ukrainiečių aukcione moneta,apie kurią paskutinę savaitę daug šnekėjo visa numizmatų bendruomenė,besidominti LDK monetomis,išėjo už 180000 grivnų,tai yra 3971.96 euras šios dienos kursu.Buvo virš 100 statymų,susidomėjusių šia moneta tikrai buvo labai daug. Impozantiška kaina,juolab,neaišku net,koks šios monetos nominalas. O ir monetos matmenys šokinėja.Priminsiu, nesename filmuke pasakojau apie 2 tokias vienaspaudes monetas,jų skersmuo 20 mm,vieno svoris 1,40 g, kito–1,09 g.Manau, kad prieš apžvelgiant įdomiausius numizmatų pastebėjimus apie šią monetą,verta prisiminti mano filmuką.Pažiūrėkime jį. Taigi, filmuke matėte, kad ši moneta aprašyta 2019 m.E.Ivanausko kaip nedatuotas portretinis lietuviškas 1618 m.pusantrokas.Šitokios monetos nuotrauka buvo išspausdinta A. Gureckio Vazų pusantrokų katalogo 2019 m.leidime.Šalia nuotraukos užrašas,pavadintas „Vilniaus mįslė“ ir labai įdomus tekstas.Pabandysiu jį išversti. „Prieš kelias dienas man buvo atsiųsta tokios keistos monetos nuotrauka.Šia nuotrauka pasidalinęs E. Ivanauskas ją apibūdino kaip vienintelį žinomą egzempliorių iš privačios kolekcijos.Apibūdinamas kaip pusantrokas su portretu.Na, ką su tuo daryti? Ką mes tikrai žinome?Moneta sukurta po 1618 m.ATR herbas iš tikrųjų panašus į tą,kuris buvo ant pusantrokų.Legenda vis dėlto šiek tiek nestandartinė pusantrokams – MONETA (3) NO M D L Šiek tiek, nes buvo panaši formuluotė,bet nepamenu,ar iš tų metų.Tačiau aversas man labai primena portretus iš trečiokų ar galbūt ankstesnių grašių.Deja, monetos parametrų nežinau,todėl buvo galima daryti prielaidą,kad moneta turėjo būti pusantrokas ar trečiokas(čia spėju, trečiokų monetų kaldinimas buvo atnaujintas Krokuvoje 1618 m.).P.S.Iš pradžių moneta neturėjo pakliūti į katalogą,bet jaunuolis (Remigiušas) mane supykdė,ir, kaip paaiškėjo,man liko laisvas puslapis.“ Taip buvo rašoma 2019 m. katalogo leidime.2022 m. šios knygos leidime nei monetos atvaizdo,nei aprašymo jau neberasime. Šia tema įdomiai pasisakyta internetiniame bloge,skirtame pusantrokams. Jo vaizdą ir matote.Nuorodą į jį galite rasti po šiuo video.Irgi išversiu. „ Adamas (čia kalbama apie A. Gureckį) paskelbė,bet nežinojo, ką apie tai galvoti.Dėl parametrų trūkumo ir gana prastos būklės jo nebuvo galima priskirti pusantrokams.Gal tai buvo kokia XIX amžiaus variacija?Minėta moneta nebuvo įtraukta į autoriaus Vazų pusantrokų katalogą 2022 m. Visai nenuostabu. Juk stengiamės (akh,man teko garbė būti bendraautoriumi) atskirti numizmatinę fantastiką nuo tiesos ir buvo sunku ką nors pasakyti 100% užtikrintai.Monetos buvo valcuojamos–bent jau aš taip manau.Jos kilę iš tos pačios spaudų poros.Matosi, kad jos susidėvėję, todėl turėjo matyti apyvartą.Jei tai ne kažkokia apgaulė, prisipažįstu, kad nežinau atsakymo į klausimą, kodėl/kaip buvo pagaminta 1 spaudų pora, kai ant cilindro nesunkiai telpa 8? Turiu keletą spėjimų…“ Čia aš pridėsiu, kad išnagrinėjus 3 žinomą monetą, kurios atvaizdas yra ir E.Ivanausko knygoje ir A.Gureckio kataloge,matosi, kad ji taip pat vienaspaudė apkalbėtoms 2.Reiškia, turime 3 vienaspaudes valcuotas monetas. Grįžkime prie minėto blogo.Ten labai įdomus postscriptum. Pacituosiu jį išvertęs į lietuvių kalbą. P.P.S.„Diskusijoje feisbuke pasigirsta specialistų balsai,kurių negalima ignoruoti. S. Stube pasisako už tai, kad taip buvo bandoma kaldinti grašius.Nors pusė su portretu yra„grynas“grašis,antrąją pusę buvo galima greitai pridėti.3 po skydu turėjo reikšti ne 3 pusgrašius,o 3 šilingus.“ Dabar turėčiau pacituoti p.S. Stube žodžius.Paveikslėlyje matote jo aukcionų namų logotipą.„Tai improvizuotas grašis. Jie savo archyvuose turėjo nenaudojamą grašio volelį.Tai buvo prieš keletą metų,kai apie 1614-15 m.vėl buvo pradėti kaldinti portretiniai grašiai.Lietuvoje šiuo laikotarpiu portretinių grašių nebuvo gaminama,tačiau, matyt,buvo pasiruošta išleisti 1615 m.grašį.Jie paėmė aversą iš monetų kalyklos archyvo,o reversą padarė iš neutralaus pusantroko.Ten nėra aprašytas joks nominalas,nes 3 gali reikšti 3 šilingus už grašį ir taip jie pakeitė grašio išvaizdą.“ Taigi net monetos nominalas yra mįslė.Dar kartą pasigrožėkite jos atvaizdu.Ir viena aišku, ši moneta šiandien ukrainiečių aukcione išėjo už 180 t. grivnų arba beveik 4000 eurų.Ir man žinomos 3 tokios pačios vienaspaudės monetos, 2 iš jų labai skirtingų svorių, greičiausiai nukaldintos valcavimo būdu ir turinčios buvimo apyvartoje pėdsakų.O ką apie šią monetą manote Jūs,parašykite savo nuomones aptarime po video, bus įdomu padiskutuoti.Ir tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Author: Giedrius
Vėl apie menamą 1625 m šilingą su Vyčiu
Prieš porą dienų kolega atsiuntė šio, jo požiūriu , 1625 m. lietuviško šilingo su Vyčiu nuotrauką ir paprašė pakomentuoti. Na, matyt, aš per mažai ankstesniuose filmukuose akcentavau, kad 1625 m. šilingai su Vyčiu neegzistuoja, visi jie – 1623 m. su neteisingai perskaityta data. Kolega pavymui atsiuntė ir šią iškarpą iš E. Kopicki katalogo. Bet pažiūrėkite, ties data kataloge klaustukas. Reiškia, pilno įsitikinimo nebuvo. O ši pozicija, kaip dažnai būna lenkiškuose kataloguose, iš knygos į knygą keliauja iš 19 amžiaus, nuo grafo E. Guten- Čapskio laikų. Grafas rašė, kad tokią monetą mate Lvivo muziejuje. Prieš porą metų įdomumo dėlei Lvivo numizmatų paprašiau muziejų saugyklose paieškoti tokios monetos. Aišku, jie jos nerado. Tačiau 1625 m. šilingo su Vyčiu legenda gyva ir pastoviai numizmatų forumuose išlenda tokie klausimai, kaip matote čia. Šįsyk tai iš ukrainiečių forumo. Ir vėl remiamasi E. Kopicki katalogu. Pažiūrėkime, kas ten rašoma. Matote, tokiai monetai suteikiamas net R8 retumas, kas ir žavi ypač pradedančius numizmatus, ieškančius raritetų. O dar pasitelkus lakią vaizduotę nesunku pamatyti norimą datą ten, kur jos nėra. Ką kalbėti apie pradedančius kolekcionierius, jei žymi numizmatikos firma užslabavo, o žymus lenkų aukcionas pardavė tokią monetą. Ir pardavė nepigiai – už 263 eurus. Vėl pavadinime klaustukai po 1625 m. datos, minimas R8 retumas, tuo sukeliant ažiotažą. Ir ši moneta verta, kad pateikiamus paveikslėlius pažiūrėtumėme iš arčiau. Pažiūrėkite: NGC slabas, MS 63 greidas ir 1625 m. lietuviško šilingo pavadinimas. Jei pažiūrėsite į datą, ji nepilnai tilpo ant ruošinio ir tai yra klasikinis fantomo pavyzdys. Stebėtojas įjungia savo vaizduotę, žiūrėdamas į dalinį trejeto (taip, trejeto be viršutinės dalies) atvaizdą, labai nori pamatyti penketą ir penketo viršutine dalimi palaiko kažkokį monetos lauko defektą. Ir dar – atkreipkite dėmesį į rozetę ties reverso 6 val. po Vadvičiumi. Ji- gėlės žiedo formos ir kitokia, nei E. Kopicki kataloge, kur aprašoma neva 1625 m. moneta. Ten, kaip matote – kryžius. Tokios monetos aprašytos pas St. Sajauską, bet E. Ivanausko kataloge iki šiol nebuvo. Tačiau jos pasitaiko. Aš turiu bent keletą 1623 m. šilingų su kryžiumi. Pažiūrėkite. Visų jų datose trejetas labai ryškus, su išreikšta viršutine dalimi. Ant slabuotos monetos irgi buvo toks trejetas, tik nesimatė jo viršutinės dallies. Taigi, neapsigaukite, kai jums įrodinėja apie 1625 m. šilingą su Vyčiu. Iš dabar gyvenančių tikrai niekas nematė tokios monetos. O ir grafas E. Guten- Čapskis, ją įtraukdamas į katalogą, matyt suklydo, panašiai, kaip dabar suklydo NGC ekspertai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Ar buvo 1628 m dvidenariai?
Ačiū kolegai Valdui už šio filmuko idėją. Jį sukurti paskatino diskusija Baltosios Rusios metalodetektorininkų forume. Žmogus parodė štai tokį dvidenarį, ir daugelis pradėjo rašyti, kad tai labai retas E. Kopickio kataloge aprašytas 1626 m. ar net neaprašytas 1628 m. dvidenaris. Aš manau, kad tai 1620 m. dvidenaris su kalybos broku paskutiniame datos skaitmenyje. Iš karto prisiminiau šią diskusiją Ukrainos kolekcionierių forume. Matote, panašios monetos nuotrauka, o ir diskusija identiška. Žmonės matė datoje ir 1626 ir 1628 metus. Ir toje diskusijoje aš gyniau 1620 m. dvidenario poziciją. Pažiūrėkime į šias abi monetas iš arčiau. Aš datos ketvirtame skaitmenyje matau tik dvigubai išmuštą nulį. Ir jis labai skiriasi nuo antrojo datos skaitmens, šešeto. Neretas brokas. 17 a. Abiejų Tautų Respublikos monetų kalyba pasižymėjo, jog monetos ženklai buvo kaldinami atskirais puansonais, ir toks brokas pasitaiko ant monetų. Žinome, kad lietuviški šio tipo dvidenariai kaldinti 1620-1621 metais. Kataloguose rasite ir retus dvidenarius su 1622 data, bet gali būti, jog tiesiog dvejetas išmuštas du kartus. Tačiau ši klaida, manau, sąlygoja lenkų kataloguose iš leidimo į leidimą perrašomą šią poziciją. Manau, kaip tik dvigubai išmuštas nulis kadaise katalogų sudarytojams pasirodė panašus į šešetą, todėl ši pozicija ir atsirado. Tačiau ji nepagrįsta jokiais duomenimis, kad 1626 m. Vilniaus kalykloje būtų kaldinami dvidenariai. O vėliau, kaip matote, ją pasigavo įvairių katalogų sudarytojai, netikrindami informacijos. Ir todėl dabar kolekcionieriai, nesinaudojantys E. Ivanausko katalogu, ieško menamo neegzistuojančio 1626 m. dvidenario, neretai juo palaikydami aptariamą kalybos klaidą. Ar net svaigsta apie neegzistuojantį 1628 m. dvidenarį. Na, ši kalybos klaida, dvigubai iškaltas ženklas, labai gerai matoma ant mano 1614 m. lietuviško šilingo. Pažiūrėkite į dvigubą ketvertą datoje, o reverse visa puokštė: žodyje SOLIDVS dvigubos O, L ir V, o žodyje LITV irgi dviguba L. Galbūt pameistrys prie monetos atvaizdo dirbo pirmadienį ryte, o suvaldyti nevalingą rankų drebulį nepakako valios pastangų likučių…. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Apie retą 1626 m. lietuvišką grašį
Šiandien supratau, jog savo Youtube kanale reikia sukurti atskirą playlistą ir pavadinti „Klausimai apie LDK monetas ne iš 1495-1536 m. laikotarpio“. Nes periodiškai atsakinėju į vienus ir tuos pačius kolegų klausimus apie įvairias LDK monetas iš kitų laikotarpių, nei aprašyti mūsų knygoje ir vis galvoju, kad informacija būtų naudinga ir kitiems. Taigi, nuo šiol, jei klausite, kuo 1570 m. Platinos štampų dvidenaris skiriasi nuo Kerleino štampų dvidenario, kur būna kirvis ant 1562 metų pusgrašio, kokios rozečių rūšys ant 1623 m. lietuviškų šilingų, žinokite, kad atsakysiu Jums šiame kanale. Ir pradėsiu čia nuo klausimo apie rečiausią 1626 m. lietuviško grašio tipą. Ant stalo matote du lietuviškus grašius su tokiais pačiais aversais. Apverskime juos. Matote, reversuose esantys Vyčiai visiškai skirtingi. Absoliučiai. Ir pagal juos skiriame, kad kairė moneta labai dažna, o dešinė – labai reta.
1626 m šilingų be skydo mitas
Šiandieną norėčiau išsklaidyti 1626 m. šilingų „be skydų“ mitą, įsišaknijusį lenkiškuose kataloguose. Ankstesniuose filmukuose daug šnekėjome apie tai, kad mažų mažiausia neatsakinga LDK monetas identifikuoti pagal lenkų katalogus, kaip išsireiškė kolega viename forume, tai tas pats, kas sovietinių monetų atmainas identifikuoti pagal Krauzę. Štai ir 1626 m. šilingai „be skydų“ pereina iš lenkiško katalogo į katalogą su tuo pačiu labai aukštu R6 retumu. Matyt, klaida vėl padaryta dar 19 amžiaus viduryje, bet ją sėkmingai tiražuoja iki šiol. Atseit, ant monetos reverso Erelis ir Vytis pavaizduoti be juos supančių skydų ir neva tai labai reta moneta. Tuo naudojasi ir nesąžiningi pardavėjai, savo monetas reklamuodami kaip R6 retumo ir prašydami už jas didelių pinigų. Kas liūdniausia, pradedantieji kolekcionieriai dažnai užkimba ant šio kabliuko ir įsigyja mažavertę monetą už didelę kainą. Kelios tokios monetos guli ir ant mano stalo. Kad būtų aiškiau, panagrinėkime jų skenus. Jei pažiūrėsite per padidinimo stiklą bet kurią tokią monetą, skydų likučius, o ypač viršutinius skydų „ragus“ aiškiai pamatysime, o visas skydų kontūras paprasčiausiai neatspaustas dėl kalybos broko. Monetų „be skydų“ aš nemačiau, tokios neįtrauktos ir į Eugenijaus Ivanausko katalogą ir labai panašu, kad tai yra tiesiog dar vienas išsigalvojimas, neatidžios monetų apžiūros pasekmė. Matote, skydų kontūrai atspausti nepilnai, tačiau vietomis jie matomi, o vietomis numanomi. Ypač gerai matomi viršutiniai skydų „ragai“. Ir tokios monetos, patikėkite, visai neretos, jas, paieškojus, galima įsigyti ir po 3-5 eurų kainą, na, jei ypač gero stovio, gal ir už kiek brangiau, kas visai atitiktų realybę. Todėl kelintą kartą sakau: aklai nepasitikėkite pasenusiais katalogais ir patys gilinkitės į temą, nagrinėkite forumų medžiagą ir aukcionų praėjimus. Taip išvengsite ir bereikalingų išlaidų. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
„1612 m “ lietuviškas šilingas.
Šį video sukurti pastūmėjo vėl aukcione pasirodęs vadinamas 1612 m. lietuviškas šilingas. Štai šis. Pažiūrėkite į dešinėje valdovo monogramos pusėje esantį skaitmenį. Nors jo dalis slepiasi po metalo plėmu, skaitmuo iš tiesų vizualiai panašus į dvejetą. Šiaip tai yra gerai žinoma moneta, įtraukta į lenkiškus LDK monetų katalogus. Tačiau jos nerasite Eugenijaus Ivanausko kataloge. Autorius, matyt, pagrįstai manė, kad tai defektyvinis 1617 m. šilingas. Mano galva, taip ir yra. Beje, apie šią monetą mes jau šnekėjome mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šio filmuku. Pažiūrėkite į šią monetą iš arčiau: viskas, išskyrus neaiškią datą, nesiskiria nuo eilinių 1617 m. lietuviškų šilingų, o ir paskutinis datos skaitmuo kelia klausimų. Dar nemačiau tokios monetos be metalo plėmo ant šio skaitmens. Jei kas tokią turėtumėte, labai prašau parodyti man fotografiją. Lenkiškuose kataloguose šiai monetai suteiktas R8 retumas, nors, mano nuomone, ji tikrai dažnesnė. Tokią ko gero turi dauguma LDK šilingais besidominčių numizmatų. Video pabaigoje parodysiu ir savo tokią monetą. Tiesa, aukcionuose ši moneta laiko kainą. Štai slabuota NGC MS63 greidą turinti tokia moneta 2017 metais aukcione išėjo už 3500 zlotų. Šiemet, tiesa, labai blogo stovio tokia moneta išėjo aukcione už 78 eurus. Matote, jos reljefas toks žemas, kad įsitikinti, jog tai tokia pati moneta, galima tik išdidinus paveikslėlius. Štai taip. Ir vėl atkreipkite dėmesį į metalo plėmą. Ar Jums neatrodo, kad jis ir suteikia menamą dvejeto vaizdą? Štai mano turimos monetos skenas. Lyg ir labai panašu į dvejetą. Tačiau jei aš šalia sudėsiu visų šiame video matytų monetų šias vietas ir palyginčiau su paprastu septynetu? Vis gi man atrodo, kad čia nėra jokio dvejeto, o tiesiog paprastas septynetas su defektu. O kaip atrodo Jums? Parašykite po video. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
Kaip apipjaustytą pusgrašį parduoti už 4958 eurus?
Jau savaitę ūžia numizmatinė visuomenė, renkanti LDK monetas. Kadangi esu vienas iš lietuviškų 1495-1536 m. monetų katalogo autorių, man tai vienas , tai kitas numizmatas siunčia nuorodas į šį aukcioną ir prašo jį pakomentuoti. Taip, lapkričio 27 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione (WDA) aplaužytas 1522 ar 1523 m. lietuviškas pusgrašis, numizmatiniu požiūriu visiškai bevertis, buvo parduotas už 4958 eurus su aukciono mokesčiais. Na, iš pradžių aš buvau šokiruotas, vėliau pykau, dar vėliau juokiausi, nes supratau, kad tai savotiškas biznio planas, apie kurį su Jumis ir pašnekėsime šiame filmuke. Iš pradžių, o kas yra tas aplaužytas pusgrašis. Apie tai buvo tikrai ne vienas mano filmukas, todėl pažiūrėkime 5 minučių ištrauką iš jų ir pratęskime šio biznio plano aiškinimąsi.
Netikras lobis.
Štai ant mano stalo matote krūvelę monetų. Išsiskiria reti Kazimiero Jogailaičio Torunės šilingai, reti ir brangūs Kazimiero Jogailaičio pusgrašiai su MK po karūna (inicialai reiškia kalyklos pinigų meistro Mikalojaus Kirchenо vardą) , ir daug paprastesnių Kazimiero Jogailaičio ir jo sūnaus Jono Alberto pusgrašių. Visos monetos man pakliuvo iš vienų rankų, teigiant, jog tai neva atskiras kompleksas, tačiau aš jau iš pat pradžių supratau, jog tai padirbiniai, siekiant apgauti pradedančiuosius kolekcionierius, monetos nukaltos 20 amžiaus pabaigoje, ir aš noriu šiame filmuke jas parodyti, kad ateityje neapsigautumėte ir nepripirktumėte pavojingo falšo. Taigi, pradėsiu nuo pačių paprasčiausių monetų ir, kad būtų aiškiau, naudosiuosi šių monetų skenais. Štai Jono Alberto lenkiški pusgrašiai su ratuku ties 6 val. po karūna. Šiaip paprasta moneta, visai dedamus į albumą originalius egzempliorius nesunkiai galima gauti iki 10 eurų. Tačiau mes šnekame apie falšus. Specialiai nevaliau monetų, kad matytųsi, jog jos skirtingai susendintos. Skirtingai iškaltos, ant kai kurių matosi ir dvigubo smūgio pėdsakai. Reverse, matote, ant kai kurių like prikibę kitų monetų paviršiaus detalės – taip būna, kai nemokšiškai atplėšiamos sulipusios monetos. Viskas padarytа, kad apgauti kolekcionierius. Šeši Jono Alberto pusgrašiai su rozete po karūna ties 6 val. Kaip ir ankstesni, vienaštampiai ir skirtingai pasendinti. Originalios monetos irgi labai nebrangios. Čia falšą dar labiau išduoda charakteringas šriftas – vėliau parodysiu to pačio padirbinėtojo darytas lietuviškas monetas, tas pats šriftas labai jaučiamas. Kazimiero Jogailaičio pusgrašiai su rozete po karūna ties 6 val. Šitų monetų originalai truputį retesni. Irgi vienaštampiai, irgi skirtingai atkalti, skirtingai pasendinti – viskas, kad apgauti pradedantįjį kolekcionierių. Tokių, paieškoję, atrasite ir lenkiško allegro ir amerikoniško ebay archyvuose. Padirbiniai žinomi ne pirmą dešimtmetį ir plačiai paplitę po pasaulį. Priėjome prie įdomiausių monetų. Kazimiero Jogailaičio Torunės šilingai. Vėl visi vienaštampiai, vėl skirtingai pasendinti. Averse, matote, dvigubas Jogailaičių kryžius skyde, reverse kalaviją iškėlęs Erelis skyde. Jau ir taip reta ir kolekcionierių ieškoma moneta, o šie dar turi skirtingą, nei aprašyta knygose, atmainą legendoje. Pažiūrėkite į ją iš arčiau. Prie Erelio, nuo 6 iki 12 val. Kataloguose aprašytas miesto pavadinimas TORVNENSIS ar TORUNENSI, čia gi matome THORVNESI. Aišku, tokia moneta turės papildomą kolekcionierių susidomėjimą ir didesnę kainą, nežiūrint į prastą stovį. Ir matote, pernai metais viename lenkų aukcione moneta, vienaštampė mano rodomoms, išėjo už 133 eurus. Youtube galite rasti ir filmuką apie ją. Na, jeigu jau apsigauna rimtų kolekcionierių aukcionų sudarytojai, tai dar kartą įrodo, kokios pavojingos yra šios monetos ir kaip svarbu žinoti jas „iš veido“. O čia reti ir brangūs Kazimiero Jogailaičio pusgrašiai su MK po karūna (inicialai reiškia kalyklos pinigų meistro Mikalojaus Kircheno vardą). Originalios monetos yra labai retos. Ne kiekvienas kolekcionierius tokią matė gyvai, matyt, tuo ir naudojasi padirbinėtojai. Ir čia ne šiaip monetos, o monetos su klaida legendoje, kas turi sukelti papildomą susidomėjimą. Pažiūrėkite iš arčiau. Matote, vietoje POLONIE yra iškalta POLNIE. Tai yra skiriamasis monetos bruožas, kurį verta atsiminti, kad neprisipirkti viemaštampių šiems padirbinių. Tokių padirbinių praėjimus įvairiuose aukcionuose irgi galite nesunkiai rasti internete. Štai originali moneta buvo išstatyta lenkų aukcione 2017 metais. Matote, susidomėjimas buvo milžiniškas ir tada moneta išėjo už 1300 eurų sumą. Monetos yra brangios, todėl jos visada bus padirbinėtojų taikiklyje. O dabar, kaip žadėjau, parodysiu to paties padirbinėtojo lietuviškų monetų galeriją. Rasite ir padirbtą 1529 m. pusgrašį, ir Žygimanto Augusto, ir Žygimanto Vazos monetas. Žodžiu, atminkite šį monetų padirbinėtojo stilių ir saugokitės tokių monetų. O nuotraukas lydinti muzika į temą vadinsis „Raganų šokis“. Gero Jums žiūrėjimo ir gero kolekcionavimo!
Transcript
Plaktuku ištaisyta numizmatinės firmos klaida.
Gal prisimenate mano seną filmuką apie Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo monetų padirbinius. Jei ne, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Jame pasakojau, kaip lenkų numizmatas Marcin Žmudzin dar 2017 metais aprašė Aleksandro Jogailaičio lietuviško pusgrašio padirbinį,ir žinomą ne viename egzemplioriuje, labai panašų į šiuolaikinį, skirtą apgauti pradedančius numizmatus. Nuo to laiko mačiau vienaštampes šiai monetas išlendančias tai viename, tai kitame aukcione. Kartais jos buvo vadinamos kopijomis, o kartais, matyt, gaudė naujokus kolekcionierius. Maža to, pasižiūrėkite, čia paveikslėlis iš p. M. Žmudzino straipsnio, šią monetą įvertino žymi numizmatinė firma, suteikė aukštą MS-62 greidą ir tuo patvirtino monetos originalumą. Manau, tai labai grubi specialistų klaida. O vėliau pamatysite, panašu, jog ši firma tikrai neturi gerų LDK monetų specialistų. Štai, pagal numerį monetą nesunkiai atrasime firmos interneto puslapyje. Ir galime perskaityti aprašyme, kad tai 1501-1506 m. (mes geltonojoje knygoje pateikiame kitokias datas) kaldintas Aleksandro I pusgrašis, pateikiamas tik lenkiško E. Kopicki katalogo numeris, na ir šalis – Lenkija. Kai 19 a. pirmoje pusėje savo monetų katalogus rašė grafas E. Guten- Čapskis, jis Vilniuje kaldintas lietuviškas monetas priskyrė Lenkijos numizmatikai. Bet kai šis naratyvas eina iš lenkiško katalogo į katalogą ir kartojamas 21 amžiuje, tai jau nonsensas. Juolab yra ir E. Ivanausko katalogas, ir mūsų geltonoji knyga, kur aiškiai LDK numizmatika atskiriama nuo lenkiškosios. Tie, kas žiūri mano video žino, kad lietuviški pusgrašiai su lenkiškais turėjo tiek pat bendro, kaip Australijos doleriai su JAV doleriais. Iždas kitas, kalykla ir vertė kita…. atmenate, kad lietuviškas pusgrašis buvo 20% brangesnis už lenkišką….. O dabar priežastis, dėl ko aš ir sukūriau šį filmuką. Moneta pateko į gero mano kolegos, lietuvių numizmato rankas. Ir šis vienu plaktuko smūgiu ištaisė garbingos numizmatinės firmos klaidą. Žiūrėkite – mėtosi plastmasės nuolaužos , o moneta išlaisvinta iš dėžutės su neteisingu užrašu. Ryžtingas žingsnis, tiesa? Dabar belieka, kad firma panaikintų šį numerį iš savo archyvų ir pripažintų klaidą, kaip jau buvo po mano filmukų. Na ir štai – išvaduota iš plastmasės moneta. Matote, nieko benдro su originalu. Ir Vytis ir Erelis ne tokie, ir legendos šriftas ne toks. Gal tik svoris atitinka – 1,11 g. pilnai atitinka galimą originalaus Aleksandro pusgrašio svorį. Todėl knieti dar patyrinėti monetą. Įdomu būtų atlikti metalo lydinio rentgenofluorografinę analizę. Ir būtinai informuosiu Jus, kai paaiškės kas nors įdomaus apie šią monetą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.