Feisbuke į akis pakliuvo nuotrauka, kuria negaliu nepasidalinti su Jumis. Prieš akis – 1980-10-07 laikraščio „Pasaulinės monetų naujienos“ puslapis, kuriame sensacija – už 100 dukatų monetą sumokėta net 120 000 dolerių. Ir pateikta mums gerai žinomos Žygimanto Vazos monetos nuotrauka. Tokios pačios, kokia, jau žinote iš mano filmukų, 2018 metais aukcione išėjo už 2 milijonus 100 tūkstančių su aukciono mokesčiais arba 1 800 000 be jų. Aišku, ir JAV doleris per 38 metus atpigo, bet per 120 000 USD 1980 metais vis vien ne 2 100 000 2018-aisiais. Vat ir proga palikti du milijonus savo anūkams, laikant monetą seife. O tokių progų artimiausiu metu pasitaikys ne viena. Matėte mano filmuką, kad šį savaitgalį aukcione bus parduota ši unikali 80 dukatų moneta. Seksime aukcioną ir Jus būtinai informuosiu apie galutinę monetos kainą. O dabar pažiūrėkite į šį aukcione išstatytą lietuvišką 1595 metų portugalą. Portugalu vadinama 10 dukatų moneta. Moneta, kaip rašoma loto aprašyme, kaldinta Vilniuje, taigi, tai lietuviškos numizmatikos dalis. Pradinė kaina 60 000 dolerių. Kaip matote, moneta slabuota PCGS. Ir aukcionas įvyks sausio 16 d. Labai įdomus monetos reversas, parodantis Žygimanto Vazos siekius į Švedijos sostą. Matote Švedijos, Lenkijos herbus ir, aišku, lietuvišką Vytį. Apie šio aukciono rezultatus taip pat Jus informuosiu, bet gal kas nors norėsite savo anūkams palikti šią lietuvišką monetą? Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Author: Giedrius
Milžiniška lietuviško aukso kaina.
Vakar Niujorke įvyko žymios JAV Stack’s Bowers Galerijos organizuotas Abiejų Tautų Respublikos retenybių iš Anthony J. Taraszka kolekcijos aukcionas. Viskas vyko kaip iš pypkės, 31 lotas buvo parduotas per 52 minutes. Na, o mums įdomiausia tarp lotų buvusių LDK tematikos monetų galutinė kaina. Įdomu, kad dalis monetų išėjo žemesnėmis kainomis, nei iš pradžių planavo aukcionieriai. Gal dalis jų grįžo į Lietuvą? Na, bet vis tiek kainos milžiniškos, pažiūrėkite patys. Iš pradžių pažiūrėkime sidabrines monetas, susijusias su LDK. Dalholme 1573 m. Jono Chodkevičiaus kaldinta viena markė (galite paieškoti mano kanale, yra atskiras video apie šias monetas). Planuota, jog moneta išeis nuo 60 000 USD iki 100 000 USD. Monetos galutinė kaina 57 600 USD. Vilniuje kaldintas 1585 m. Stepono Batoro taleris. Sertifikuotas PCGS, AU-53. Planuota, jog moneta išeis nuo 135 000 USD iki 200 000 USD. Galutinė monetos kaina 132 000 USD. Lietuviškas 1586 m. Stepono Batoro dukatas. Irgi Sertifikuotas PCGS, MS-62. Planuota, jog moneta išeis nuo 145 000 USD iki 200 000 USD. Galutinė monetos kaina 156 000 USD , taigi į planuotas ribas kaina tilpo. Lietuviška 1618 m. Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta. Sertifikuota PCGS, AU details. Planuota, jog moneta išeis nuo 160 000 USD iki 250 000 USD. Galutinė monetos kaina 132 000 USD , Lietuviška 1622 m. Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta. Sertifikuota PCGS, AU details. Planuota, jog moneta išeis nuo 185 000 USD iki 300 000 USD. Galutinė monetos kaina 264 000 USD , Lietuviškas 1666 m. Jono Kazimiero dukatas. Irgi Sertifikuotas PCGS, AU-55. Planuota, jog moneta išeis nuo 135 000 USD iki 200 000 USD. Galutinė monetos kaina 102 000 USD Na, o brangiausiai šiame aukcione išėjo ne lietuviška moneta. Tai prūsiška Malborke kaldinta 1593 m. Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta. Sertifikuota PCGS, AU details. Planuota, jog moneta išeis nuo 250 000 USD iki 350 000 USD. Galutinė monetos kaina 360 000 USD , tai yra, net daugiau, nei planuota. Siūlau pasidaryti šių paveiksliukų su kainomis screenshotus. Neabejoju, kad dalis šių monetų po kiek metų vėl pasirodys aukcionuose. Tada bus labai įdomu palyginti kainų dinamiką. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Atsargiai, padirbtos auksinės monetos aukcione.
Tai bus dar vienas filmukas į temą, kad pradedantiesiems kolekcionieriams nerekomenduoju kolekcijos papildymo ieškoti Baltosios Rusios ir Ukrainos aukcionuose – lengvai galite prisipirkti dabartinių padirbinių. Eikite ten, kai išnagrinėsite daugybę protingų knygų ir pasitikėsite savo jėgomis. O tuo pačiu parodysiu dabartinių padirbinių pardavinėjimo mechanizmą. Čia matote, žmogus forume sukūrė tris postus. Tai privertė aukciono taisyklės, nes be aptarimo naujokams negalima išstatyti savo lotų. Kiekviename klausia, kokia čia moneta, ar ji reta, t.y. pateikia padirbinio fotografijas ir zonduoja aplinką. Gerai, kad forume yra specialistų, kurie kiekviename poste paaiškina, kad tai ne monetos, o nevykę jų padirbiniai, kuriuos lengva atskirti. Pažiūrėkime į šiuos padirbinius iš arčiau. Tai baisus Žygimanto Augusto Gdansko dukato padirbinys, kurį, mano akimis, neįmanoma supainioti su tikra moneta, švediškos ¼ dukato monetos padirbinys (aptarime forume buvo parodyta, kad šita pati moneta buvo išstatyta rimtame lenkų aukcione, atpažinta kaip padirbinys ir nuimta iš pardavimo) ir įdomaus bandomojo Stepono Batoro 1580 m. denaro padirbinys. Šią monetą galite rasti ir E. Kopickio kataloge kaip Kop 457. Visi trys padirbiniai skirtingo stiliaus. Visi trys padirbiniai geltonos auksinės spalvos, nors koks ten auksas, palikim padirbinėtojo sąžinei. O ir vertos jos tiek, kiek vertas metalas, iš kurio jos pagamintos, ne daugiau. Na, ir nežiūrint, kad forume monetos buvo atpažintos kaip padirbiniai, bent dvi iš jų įdėtos į pardavimą ir nuorodos duotos aptarime. Pažiūrėkite į šiuos paveiksliukus. Kad jos įdėtos į kopijų skyrelį, pamatysite viršuje kairėje, aš tai pažymėjau raudonai. Bet tie, kam sunkiau skaityti kirilica ir tiesiog neįdėmūs pradedantieji gali to nepastebėti. Juolab kainos nesikandžioja. 2500 grivnų yra 63,60 eur, o 3000 grivnų yra 76,30 eurų pagal kursą. Aprašyme nėra nuorodų į aptarimą forume, tik apačioje, aš irgi pažymėjau raudonai, parašyta, jog viena moneta yra imitacija, o kita nuimta iš užsienio aukciono. Tačiau aš traktuočiau, kad tai pavojingi pradedantiesiems lotai. Būkite labai ir labai atsargūs. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris dėl nepatyrimo prisipirko tokių kolekcionieriams pavojingų padirbinių ir tai visam laikui atmušė jo aistrą kolekcionuoti monetas. Prieš pirkdami skaitykite teisingas knygas ir domėkitės tema. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Aukcione sumokėta virš 700 000 eurų už monetą.
Prisimenate, viename iš ankstesnių filmukų pasakojau, kad Lenkijoje Michalo Niemčyko aukcionas rugsėjo 16 d. išstatė 50 dukatų vertės 1621 m. auksinę Žygimanto Vazos monetą ir žadėjau sukurti filmuką apie šio aukciono rezultatus. Nuorodą į ankstesnį mano filmuką rasite po video arba kadro viršuje dešinėje po i raide, o aš tęsiu savo pažadą. Kas lankotės numizmatiniuose lenkų resursuose, jau turbūt matėte – moneta su visais aukciono mokesčiais išėjo už 3 240 000 zlotų, kas yra daugiau nei 700 000 eurų. O resurse aukcjamonet.pl (rekomenduoju, tai irgi Michalo Niemčyko aukciono namų kūrinys ir šiame resurse galite pamatyti daug įdomaus) yra 100 brangiausiai Lenkijos aukcionuose parduotų monetų sąrašas. Kaip matote, pirmoje vietoje puikuojasi ši 50 dukatų moneta – ji pasiekė Lenkijos aukcionų pardavimo rekordą. Jos kaina beveik 3 kartus lenkia antroje vietoje esančią monetą. Įdomu, kad šiame sąraše aukštas 5 ir 6 vietas užima lietuviškos monetos – Žygimanto Vazos Vilniuje kaldinta 1621 m. 5 dukatų moneta, 2014 m. išėjusi už 936 000 zlotų ir 1622 m. irgi Vilniaus kalyklos 10 dukatų moneta, 2015 m. išėjusi už 852 000 zlotų. Norėdami pažiūrėti, kiek tai bus eurų, nepamirškite pažiūrėti to meto zloto/euro kursą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Arkikatedros požemiuose rastas medalionas.
Vakar Bažnytinio paveldo muziejuje įvyko spaudos konferencija, per kurią pristatyta žinia apie Vilniaus Arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Rastos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (beje, apie jo lietuviškas monetas tuoj išeis mūsų su Dzmitry Huletski knyga) ir jo sūnėno Žygimanto Augusto žmonų, karalienių Elžbietos ir Barboros karūnos, pomirtinės valdžios insignijos ir įkapių brangenybės. Su rastomis brangenybėmis galite susipažinti kad ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų feisbuko puslapyje, iš jo ir matomas paveikslėlis, kuriame nufotografuotas medalionas, priskiriamas karalienei Elžbietai, nuotr. aut. Vilniaus arkivyskupija / Aistė Karpytė. Na, o mums, besidomintiems numizmatika, visų pirma įdomu, iš kokios monetos padarytas šis medalionas. Ir ačiū mielai Daliai, vienoje iš feisbuko diskusijų davusiai mintį šiam filmukui. Atsimenate, karalienė Elžbieta mirė 1545 m. jauna, vos 19 metų, po jos mirties 1547 m. Žygimantas Augustas vedė Barborą. Kad tai karalienės Elžbietos įkapių dalis, pirmą kartą sužinojome iš aprašų, sudarytų 1931 m., pirmą kartą atradus valdovų laidojimo vietas Vilniaus Arkikatedroje. Valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – karalienių Elžbietos ir Barboros palaikai. Šiame filmuke karalienių nevadinsiu Elžbieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite, man tai atrodo nepagarbu, lygiai taip pat, kaip dabar neskanu skaityti, kai Kembridžo hercogienę Catherine geltonoji spauda kažkodėl nuolat vadina Kate Middleton. Kartu su valdovų palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos. Matote ir 1931 m. nuotrauką, kurioje atvaizduotas tas pats medalionas. Tikriausiai 1939 m., artėjant Antram pasauliniam karui, šios brangenybės buvo vėl paslėptos ir naujai atrastos jau šiais laikais. Apie jų atradimą yra atskira, beveik detektyvinė istorija, ją, jei įdomu, nesunkiai rasite internete. Bet tai ne šio filmuko tema. Pašnekėkime apie monetą – medaliono pagrindą. Tai gerai žinomas prūsiškas Torunėje kaldintas 1533 m. portugalas – 10 dukatų. Čia matote jį aprašytą vieno iš mūsų knygos leidimo rėmėjų – Numista internetiniame numizmatiniame kataloge. Monetos averse pavaizduotas Žygimanto Senojo biustas, monetos reverse- Žygimanto Augusto biustas. Monetos skersmuo – beveik 38 mm. svoris – 35 gramai. Tai didelė ir graži auksinė moneta. Žinomas ne vienas jos egzempliorius. Tokia moneta 2019 m. buvo parduota JAV Stack’s Bowers aukcione už 420 000 USD kainą (2019-01-09 Niujorko aukcionas, lotas Nr. 1223). Prie tokios monetos prilitavus ąselę ir sukurtas papuošalas, kurį nešiojo viena iš karalienių. Tačiau kuri? Ar 1931 m. mokslininkai, aprašę valdovų palaidojimo kriptos radinius, negalėjo suklysti ir medalioną priskirti ne tam asmeniui? Čia matote vokiečių tapytojo Luko Kranacho Jaunesniojo tapytą diptichą – karalienių Elžbietos ( soste buvo 1543 – 1545) ir Barboros (soste buvo 1547 – 1551) portretus. Karalienių veido bruožų tikroviškumas rodo, kad jie tapyti arba iš natūros, arba remiantis išsaugotais ir anksčiau tapytais portretais. Šis diptichas datuojamas 1551 m., todėl pilnai karalienė Barbora galėjo būti tapyta iš natūros. Pasižiūrėkime į jos portretą. Matome tikrai ne gražuolę, bet simpatingą moterį didelėmis tamsiomis akimis, taisyklingu veido ovalu, poilge tiesia nosimi ir maža burna. Akį traukia šviesi, alebastrinė veido spalva. Portretas veido gyvumu ir bruožų charakteringumu stipriai skiriasi nuo žinomų daugelio pomirtinių karalienės Barboros portretų. Tačiau man šiandien čia svarbiausia yra karalienės papuošalas. Padidinkime jo vaizdą. Ant aukso grandinės už ąselės kaba apvalus aukso spalvos papuošalas su matomu biustu į dešinę (heraldinę kairę). Nepaprastai panašu į Arkikatedros požemiuose rastą medalioną, ar ne? Ar gali būti, kad 1931 m. mokslininkai suklydo ir medalioną priskyrė ne tam asmeniui, o tai yra karalienės Barboros papuošalas ir mes šiandien matome papuošalą, įamžintą Luko Kranacho Jaunesniojo darbe? Bet kokiu atveju, viena iš karalienių tikrai nešiojo papuošalą, kurio vienoje pusėje buvo jos vyro, Žygimanto Augusto, o kitoje – jos uošvio, Žygimanto Senojo atvaizdai. Ir jis buvo pagamintas iš didelės auksinės monetos – 1533 m. prūsiško Torunės portugalo. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Apie lietuviškas sankcijas maskvėnams ir češuikas.
Su kolega Knygų mugėje šnekėjome apie lietuvių- maskvėnų 1534-1537 m.karą,apie tai,kad lietuviams nesisekant,dalis jų kariuomenės iždo galėjo patekti maskvėnams į rankas ir iš lietuviškų monetų šie nusikalė savo češuikas,ar žvynelius, kaip tai skambėtų lietuviškai.Kolega pasidomėjo,o kas tos češuikos, ir sumaniau apie tai papasakoti šiame filmuke.Šias ypač mažas maskvėnų sidabrines monetas matote paveikslėlyje,galite palyginti su šalia palyginimui gulinčia 1 cento moneta. Maskvėnai dar nebuvo atradę Sibire esančių sidabro rūdos klodų,todėl sidabro žaliava pirmiausia buvo užsienio,iš vakarų ateinančios sidabrinės monetos. Žaliavos apdirbimas būdavo pradedamas išlydant monetas į luitus,juos preliminariai išvalant nuo priemaišų,kad būtų gautas 960 prabos sidabro mėginys.Luitai, gauti po perlydymo,apdorojami,ištempiami į vielą, kuri supjaustoma reikiamo ilgio fragmentais.Tada jie lyginami ir atkaitinami,kad būtų užtikrintas plastiškumas.Ruošiniai siunčiami į monetų kalyklą.Pats kalybos procesas vyko labai panašiai,kaip ir ankstyvųjų LDK monetų. Atsimenate, ruošinys patenka tarp dviejų spaudų,viršutinio ir apatinio, kuriuose yra veidrodiniai monetos averso ir reverso vaizdiniai ir mechaninio smūgio pagalba šie vaizdiniai atsispaudžia ant ruošinio. Galime kaip pavyzdį pasekti Ivano IV Žiauriojo,ar Rusčiojo,kaip jis dar buvo vadinamas(1533-1584),mūsiškio Vytauto Didžiojo 3 eilės proanūkio monetų kalybą.Beje, ir jo motina buvo Elena iš Glinskių giminės–dar viena pavardė,gerai žinoma iš LDK istorijos.Kiekvieno nominalo svoriui buvo taikomi standartai: 0,68 g kapeikai,0,34 g dengai ir 0,17 g poluškai. Maskvėnų monetų kalykla buvo atvira:kiekvienas,turėjęs sidabrinių užsienio monetų,sidabro dirbinių ar luitų,galėjo ten ateiti ir iš sidabro išlieti pinigų. Taip buvo užtikrintas tikslus maskvėnų monetų svoris ir grynumas– atnešusieji sidabrinius dirbinius tiksliai žinojo,koks tai metalas,kiek jis sveria ir kiek monetų iš jo galima pagaminti.Dėl to kalyklos meistrai negalėjo padaryti monetų lengvesnių ar pridėti pigesnių metalų, kad nukaldytų daugiau pinigų. Na,nebuvo LDK su maskvėnais draugais,todėl jau 15-16 amžiuose stebime veiksmą,panašų į dabartines vakarų sankcijas Rusijai.O kadangi sidabras į maskvėnų žemes iš Vakarų Europos keliavo per LDK žemes,jos valdovai galėjo tuo pasinaudoti,pablogėjus santykiams su maskvėnais.Apie tai įdomiai aprašyta Eugenijaus Ivanausko knygoje „Lietuvos monetų kalybos istorija nuo 1495 iki 1769 m.“, kurios paskutinio leidimo viršelį ir matote. Papasakosiu keletą istorijų iš knygos.Su monetų kalyba yra glaudžiai susijęs sidabro išvežimo į užsienį iš LDK teritorijos uždraudimas.Aišku, tai buvo svertas LDK valdovų rankose santykiuose su Maskva.Taip 1495 m. Maskvos pavaldinys možaiskietis Jakušas Malyškinas,važiavęs iš Vilniaus, sulaikytas Smolenske,ir Lietuvos valdovo dvariškis Petras Deržkovas iš jo atėmė 22 markes sidabro( o 1 markė lygi beveik 200 g.),pareikšdamas,kad uždrausta vežti sidabrą iš Lietuvos į Maskvą.Reikalas pasiekė valdovus. Maskvos valdovas Ivanas III 1495 m. gegužę ir rugpjūtį du kartus kreipėsi į Lietuvos Didįjį kunigaikštį Aleksandrą Jogailaitį,prašydamas sidabrą grąžinti maskvėnui ir panaikinti draudimą jį išvežti.Aleksandras Jogailaitis atsakė tik 1496 m. kovą.Nurodė, kad sidabrą maskvėnui pardavė Vilniaus pilietis,pažadėjo,jį suradus,išreikalauti atlyginimą maskvėnui už prarastą sidabrą ir pakartojo,jog sidabrą uždrausta išvežti į visas šalis.1497 m. Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį nepraleisti į Maskvą brangiųjų metalų. 1506 m.pabaigoje pakartotas draudimas išvežti į užsienį sidabrą, alavą ir vašką,o 1507 m.draudžiamų išvežti strateginių prekių sąrašas papildytas švinu ir šarvais.1507 m.dėl aptariamų prekių išvežimo uždraudimo pasirašyta Lietuvos ir Livonijos miestų sutartis.Kaip matote,ir tada sankcijos nedraugiškoms valstybėms buvo tarptautinės. Grįžkime prie maskvėnų monetų.Apie jas nepaprastai daug rusakalbės medžiagos internete,labai nuodugnūs internetiniai katalogai,kuriuose nagrinėjami net atskirų spaudų skirtumai.Tai tikrai ne mano tema,ir aš nesiplėsiu šių monetų identifikavime pagal valdovus, jei norėsite, viską lengvai atrasite internete. Čia kaip tik ir matote vieną iš tokių puslapių, kur atrasite kiekvieno maskvėnų valdovo kaldintus žvynelius. Apie šių monetų kainas.Jos tikrai įvairios.Neretai aukcionuose parduodami dideli šių monetų lotai už tikrai nedidelę kainą,kaip ir šiuo atveju estų aukcione.Matote juos kairėje.Tačiau yra ir labai retų ir labai brangių monetų.Dešinėje matote, kaip viena retesnė Ivano IV moneta išėjo aukcione už 92 JAV dolerius.Nesunkiai rastumėte ir dar didesnių retesnių egzempliorių kainų,bet tai tikrai ne mano tema,o internete yra begalė Jums galinčios padėti medžiagos, jei susidomėtumėte šiomis monetomis.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Apie Kazimiero IV sūnus ir dukras.
Prašėte išsamiau papasakoti apie 16 amžiaus Jogailaičių Europą – tokią pirminę Europos sąjungą, paremtą Kazimiero Jogailaičio vaikų kraujo ryšiais. Puikų jos žemėlapį galite rasti www.šaltiniai.info – interaktyvioje lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazėje. Joje pateikiama ugdymo procesui būtina informacija, aktualizuojami ir susiejami kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltiniai; sudaromos galimybės giliau domėtis konkrečiomis temomis. Ir pradėkime nuo tėvų: Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės. Kazimieras IV Jogailaitis ( 1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo jauniausias Jogailos sūnus, gimęs, kai Jogailai buvo virš 70 metų. Lenkijos sostą užėmė po brolio mirties ir metus laiko trukusio tarpuvaldžio. Apie Lietuvos didžiojo Kunigaikščio sostą: Žygimantui I arba Žygimantui Kęstutaičiui mirus, Lietuvoje vėl prasidėjo neramumai ir ginčai dėl sosto. Kai Jogailos sūnus Kazimieras, 13 metų berniukas, lenkų lydimas atvyko į Vilnių, Lietuvos ponai be lenkų žinios atliko Kazimiero vainikavimosi Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu apeigas, uždėdami jam ant galvos Gedimino mitrą (vainiką). Paskelbus Kazimierą Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu be lenkų sutikimo ir prieš jų norą, visi buvę Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimieras buvo labai jaunas, kraštą už jį valdė ponai su Jonu Goštautu priešakyje. Protingo Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsigyveno tvarka ir santaika. Kazimieras, likdamas Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu, buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Tuo metu Kazimiero vyresnysis brolis, Lenkijos karalius Vladislovas, žuvo kovoje su turkais (1444 m.).(Beje, ši tema tabai mėgiama alternatyviosios istorijos gerbėjų; pagal juos, Vladislovas Varnietis iš gėdos dėl pralaimėjimo turkams išvyko į Portugalijos valdas, ten vedė ir jo sūnus buvo ne kas kitas, o Kristoforas Kolumbas. Apie tai pilna video Youtube) Bet grįžkime prie oficialioje istorijoje minimos Vladislovo Varniečio mirties. Būtent tuo pasinaudoję lenkai ir pasikvietė Kazimierą užimti Lenkijos sostą. Lietuviai ilgai nenorėjo sutikti su atnaujinamais ryšiais, bet pagaliau nusileido, ir Kazimieras išvyko į Krokuvą vainikuotis Lenkijos karaliumi – drauge pasilikdamas ir Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu. Su žmona Elžbieta Habsburgiete (Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukra) turėjo 13 vaikų, iš kurių 11 sulaukė pilnametystės. Apie juos ir pašnekėsime.
Lietuviškas Vytis ant vengriškų monetų.
Sukurti filmuką paskatino šis puikus vengriškas dukatas arba vengriškai forintas, už 4500 eurų tik ką išėjęs lenkų aukcione. Tai auksinė lenkų ir vengrų karaliaus, Jogailos sūnaus Vladislovo (Lenkijoje jis – Vladislovas III, Vengrijoje – Vladislovas I) moneta. Man – viena gražiausių monetų su Vyčiu. Beje, šios monetos buvo apyvartoje ir pas mus, Aleksandro dvaro sąskaitų knygose šios monetos vadinamos „aureos Hungaricales“, „floreni Hungaricales“. Pažiūrėkite dar kelis dukatus arba forintus. Matote – reversai skiriasi. Kitokios raidės abipus šv. Vladislovo atvaizdo, iš kurių galima nustatyti monetų kalyklą. Bet man svarbiausia – Vytis karaliaus herbe averse. Dabar turime pašnekėti apie karalių Vladislovą, vėliau pramintą Varniečiu. Įdomu, kad 1440 m. Lietuvoje be lenkų žinios Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu paskelbus jo brolį Kazimierą, tokį pat titulą nešiojo ir jo brolis Lenkijos karalius Vladislovas. Iš čia ir Vytis jo herbe. Istorijoje rasite, kad devyniolikmetis karalius Vladislovas žuvo 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos. Tiesa, jo kūnas taip ir nebuvo rastas. Galbūt tai turėjo įtakos romantiškai hipotezei, kad karalius, pralaimėjęs Varnos mūšį, iš gėdos negrįžo į Lenkiją, emigravo net į Portugaliją, ten vedė kilmingą senjorą, o jo sūnus – ne kas kitas, o visiems žinomas Kristupas Kolumbas…… Savo ankstesniame video apie lietuvišką heraldiką ant kitų kraštų monetų ( nuoroda į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video) aš probėgšmais pasakojau, kad Jogailos sūnus Vladislovas kaldino dviejų tipų denarus su Vyčiu. Juos ir matote mano paveikslėlyje. Kairėje- monetos reverse trys skydai: vengriškos keturios Arpadų juostos, lenkiškas Erelis ir lietuviškas Vytis. Dešinėje – monetos reverse tiktai skydas su Vyčiu. Šios monetos ne taip retai pasirodo aukcionuose, tačiau visada turi pasisekimą. Ir nenuostabu – jos yra svarbios kelių šalių numizmatams. Visų pirma Vengrijos numizmatams – nes tai vengriškos monetos, istoriškai menančios svarbų šalies kovų su turkais laikotarpį, Lenkijos numizmatams, nes Vladislovas buvo ir Lenkijos karalius, o ant monetų jo herbe matome ir Lenkijos herbą – Baltąjį Erelį ir Lietuvos numizmatams, nes ant jų matome ir lietuvišką Vytį. Dėl šių priežasčių, ką ir matote mano parinktuose paveikslėliuose, nors aukcionuose šie denarai nereti, jų kainos yra palyginus didelės, o labai gražaus stovio ar slabuotos monetos yra tikrai labai brangios. Tačiau grįžkime prie Vladislovo Varniečio dukato. Štai dar vienas, irgi skirtingas nuo anksčiau rodytų, pernai aukcione išėjo už 5000 eurų sumą. O Vengrijos bankas pernai išleido monetų seriją, skirtą karaliui Vladislovui I. Ją sudaro trys monetos: vario-nikelio 2000 forintų vertės moneta, auksinis 50000 forintų nominalo dukatas, sveriantis 3,491 gramo ir auksinis tokio paties nominalo dukato keturių dukatų vertės pjedfortas, sveriantis 13,964 gramo. Na, ir ant kiekvienos monetos karaliaus Vladislovo I herbas, o jame – lietuviškas Vytis. Čia galite pamatyyti pjedforto gurtą. Tikrai rimta ir nepaprastai graži moneta. Manau, Lietuvos kolekcionieriai, renkantys auksines monetas, dėl Vyčio ant šios monetos turėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
Vytis ant Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų.
Per šventes vėl buvau liudininku karštos diskusijos, kuris Vytis tikras, ar kur žirgas „su pakelta uodega“, ar „su nuleista uodega“. Brangieji, mano atsakymas būtų toks: jei Jūs atpažįstate Vytį, reiškia, jis tikras. Ir ne uodegoje čia esmė. O karštagalviams skiriu šį Vyčių, ant lietuviškų Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo monetų, kaldintų 1495-1536 m., vaizdinių rinkinuką. Visi Vyčio šešėliai ir monetų vaizdai paimti iš mūsų lietuviškų Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo monetų, kaldintų 1495-1536 m.katalogo, išėjusio šiemet. Kadangi Aleksandro Jogailaičio monetos nedatuotos, jų apytikris datavimas atitinka Baltosios Rusios numizmato Aliaksandro Hrаmykos darbuose paskelbtajam. Taigi, karštagalviai, atsipalaiduokite ir žiūrėkite. Pamatysite 44 skirtingus Vyčius, ir visi jie tikri. O kitiems: Gero Jums kolekcionavimo.
Kur rasti daugiau informacijos apie Aleksandro ir Žygimanto Senojo laikus?
Kolekcionieriai manes vakar feisbuke paklausė , kur galima gauti platesnės informacijos apie Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo laikus. Bet prašė lengvai virškinamos, skirtos pradedančiajam, besidominčiam LDK istorija, informacijos. Galvočiau, tai būtų įdomu ir kitiems.