Dzmitry Huletski, Giedrius Bagdonas “Lithuanian Coins 1495-1536 Second Edition“
ISBN 978-609-417-285-4
Kieti viršeliai, kreidinis popierius, 388 psl., Vilnius, 2025 m.
Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo lietuviškų monetų katalogas. Aprašyti 21 Aleksandro denarų, 178 Aleksandro pusgrašių, 1315 Žygimanto Senojo pusgrašių, 244 Žygimanto Senojo grašių variantai, pateikti jų retumai ir Erelio/Vyčio atvaizdų tipai. Knyga skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos ir istorijos mėgėjams.
Catalogue of Lithuanian coins of Alexander Jagiellon and Sigismund the Old. Variants of 21 Alexander pence, 178 Alexander half-groats, 1315 Sigismund the Old half-groats, 244 Sigismund the Old groats are described, their rarities and types of Eagle/Knight images are presented. The book is intended for lovers of numismatics and history of the Grand Duchy of Lithuania.
Turbūt matėte mano neseną filmuką apie lenkišką 100 dukatų auksinę monetą, kuri aukcione išėjo už 368 000 eurų, tuo tarpu kai tokia pati moneta neseniai aukcione šturmavo 2 000 000 eurų kartelę. Ir kolega Valdas po jo pasiūlė parengti filmuką apie aukcionuose neįvertintas lietuviškas monetas. Ir užvakar, bešnekant su kolega Dariumi, jis parodė šį rudenį aukcione parduotą slabuotą 1528 m. lietuvišką pusgrašį. Kaip manote, kokia buvo jo kaina? 38 eurai! Tai sukėlė mano nuostabą, manau, nustebote ir Jūs, ir šis atvejis vertas, kad jį panagrinėtume nuodugniau. Pasižiūrėkite, lietuviškas 1528 m. pusgrašis. Sertifikuotas NGC, AU Details. Na, jei kas papasakotų apie tokią parduodamą sertifikuotą monetą ir pasakytų kainą, turbūt kiekvienas už 38 eurus paimtų net nežiūrėjęs. Tai beveik vien tiktai sertifikavimo kaina. O čia tikra moneta, parduota rugsėjo 6 d. Numisbalt aukcione. Moneta man matyta, tokią surasite kaip H97 L mūsų katalogo 265 psl., II retumas. Matote, moneta pavaizduota pilkame fone. Žinote, jog tai reiškia, kad kataloge nėra jos paveikslėlio. Taigi, jei kieno kolekcijoje yra tokia moneta, mielai lauktume jos paveikslėlio. Trauktume į katalogo papildymus, kuriuos, kaip minėjau, spausdinsime „Rus Lithuania Horde“ leidinyje su savininko vardu ir pavarde, jei jis to norės. Štai monetos slabas. Žinote, kaip pagal numerį ant slabo NGC puslapyje galima rasti visa informaciją apie monetą ir tuo pačiu įsitikinti slabo originalumu. Apie tai jau pasakojau savo filmukuose. Ant slabo užrašyta, jog pažeistas monetos paviršius, iš tiesų tai labai matosi ant monetos reverso, ir panagrinėkime monetą atidžiau. Puikiai matosi visi H97 N būdingi bruožai: ir taisymai iš veidrodinių N raidžių averso legendoje, ir klaida LITANIE reverso legendoje. 1528 m. charakteringa nepilna žirgo uodega, apie tai irgi kalbėjome anksčiau. Įdomus aštuonetas datoje, sudėtas iš dviejų ratukų. Priminsiu, mes monetai suteikėme II retumą, galvojame, kad ji tikrai reta. Na, o monetos reverso paviršius iš tiesų labiau nukentėjęs nuo aplinkos poveikio, galbūt reagavo su rūgščia aplinkos terpe. Bet kodėl gi moneta liko neįvertinta Numisbalt aukcione ir išėjo už labai mažą kainą? Tikrai nesėkmingai išpuolė aukciono laikas. Man į akis iš karto krito aukciono data – rugsėjo 6 d. Pažiūrėkite, kiek tuo metu vyko monetų aukcionų. Čia parodysiu tik matomus onebid.lt platformoje. Žiūrėkite, rugsėjo 4 d. vyko WCN aukcionas, rugsėjo 5 d. prasidėjo 2 dienų itališkas Nomisma aukcionas, tą pačią dieną vyko lenkų Staremonety aukcionas, rugsėjo 6 d. prasidėjo 7 dienų Žešuvo aukcionų namų aukcionas, apie jį yra ir mano filmukas, na, tą pačią dieną įvyko ir Numisbalt aukcionas. Aišku, pirkėjai išsiskaidė, turėjo iš ko rinktis, bet kas blogai pardavėjui, tas gerai pirkėjui, ar ne? Tomis dienomis buvo milžiniška lietuviškų pusgrašių pasiūla, todėl kainos ir krito. O monetos, apie kurią šnekame, tiesiog nepastebėjo du norintys ją nupirkti žmonės. Todėl ,mieli kolekcininkai, siūlau štai ką, jei norite sėkmingai nusipirkti aukcione monetas. Nesirinkite atskirų aukcionų puslapių, o aukcionus stebėkite bendrose aukcionų platformose, kad ir onebid.lt, kurią ir matote paveikslėlyje. Matote, kad būtų patogiau, nustačiau lietuvių kalbą, valiutą – eurą. Čia galėsite apžvelgti kelis aukcionus iš karto. Atkreipkite dėmesį į aukcionų datas. Ir, jei ieškote įdomių monetų, studijuokite aukcionus iš anksto, iki aukciono pradžios likus kelioms dienoms, taip neįsivarydami sau streso. Jus dominančiom monetom nusistatykite Jums priimtinas sumas, kurias galite sumokėti (čia visada atsiminkite ir aukcionų mokesčius ir pašto išlaidas, kurios skirtinguose aukcionuose irgi skiriasi). Paveikslėlyje matote Žygimanto Senojo Gloguvo grašį be datos. Graži ir reta moneta. Matote, ir kaina jau didelė. Ir dabar, likus kelioms dienoms iki aukciono, pats metas atlikti statymą su savo rezervine kaina, jei galvojate, kad moneta verta daugiau. Paties aukciono metu bus galimybė ją didinti, bet bent jau būsite garantuotas, kad moneta neišeis už žemesnę kainą, kaip Jūsų rezervinė ir neįvyks taip, kaip mes matėme pavyzdyje su 1528 m. sertifikuotu pusgrašiu, išėjusiu už tikrai juokingą kainą. Toks būtų dalyvavimo aukcione pradžiamokslis. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Šiame aukcione buvo parduota ir dar neaprašyta mūsų kataloge Žygimanto Senojo moneta. Apie ją ketvirtadienį smulkiau papasakosiu https://contribee.com/lt/lithuaniancoins prenumeratoriams.
Vos tik lapkričio 15 d. baigėsi Poznanės aukcionų namų organizuoto aukciono 2 dalis, į mane kreipėsi kolegos, prašydami pakomentuoti 1513 m. lietuviško pusgrašio pardavimą už 686 eur. su aukciono mokesčiais. Pažadėjau jiems sukurti filmuką apie šį aukcioną, juolab jame parduoti net 8 1535-1536 m. lietuviški grašiai. Aš jais ypač domiuosi. Taigi, dabar vykdau kolegoms duotą pažadą. Ir, nors aukcione buvo parduota ir kitų valdovų labai įdomių monetų, jas pažiūrėkite patys, o šiandien mes apsiribosime Žygimanto Senojo monetomis. Ir pradėsime nuo šių 2 1506 m. Gloguvo grašių, kuriuos kaldinęs Žygimantas dar nebuvo nei Senuoju, nei Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu, nei Lenkijos karaliumi, o valdė Gloguvo kunigaikštystę dabartinių Lenkijos ir Čekijos pasienyje. Ant šių monetų, nežiūrint, kad jos tikrai ne lietuviškos, matote Vytį, apie jas aš daug pasakojau ankstesniuose filmukuose.Galite paieškoti Youtube archyve filmuko apie Lietuvos heraldiką ant svetimų kraštų monetų. Atkreipkite dėmesį, viena moneta parduota už 120, kita už 443 eur., ir čia svarbiausias kriterijus – monetų stovis. Prie jo dar grįšime. Na, ir žadėti 8 lietuviški Žygimanto Senojo grašiai. Lotų aprašymuose nėra nuorodų į mūsų katalogą, todėl aš kiekvieną identifikuosiu pagal mūsų knygą. 1535 m. moneta su N raide po Vyčiu, išėjo už 277 eur. Visų monetų kainas šiame filmuke aš sakysiu su aukciono mokesčiu. Padidinkime jos paveikslėlį. 3 Erelis, 7 Vytis pagal mūsų knygą, nr. G15 N knygos 308-309 psl., mes monetai suteikėme IV retumą. 1535 m. moneta išėjo už 400 eurų. Padidinkime ir jos paveikslėlį. 1 Erelis ir 3-B Vytis pagal mūsų knygą, nr. G4 B mūsų knygos 282-283 psl., mes monetai suteikėme III retumą, ji retesnė. 1535 m. moneta išėjo už 263 eur. Padidinkime ir jos paveikslėlį. 1 Erelis ir 3-C Vytis pagal mūsų knygą, matote, averso legendoje visai nėra interpunkcijų, nr. G5 S mūsų knygos 288-289 psl., mes monetai suteikėme II retumą, ji dar retesnė. 1536 m. grašis su F raide po Vyčiu. Aukcione parduotas už 357 eur. 5-K Erelis ir 8-B Vytis pagal mūsų knygą, nr. G41 D mūsų knygos 342-343 psl., mes monetai suteikėme IV retumą. 1536 m. grašis su I raide po Vyčiu. Aukcione parduotas už 300 eur. 5-K Erelis ir 8-B Vytis pagal mūsų knygą, nr. G35 A mūsų knygos 336-337 psl., mes monetai suteikėme V retumą. 1536 m. grašis su I raide po Vyčiu. Aukcione parduotas net už 657 eur. 5-O Erelis ir 8-I Vytis pagal mūsų knygą. Tokį monetos aversą matome G51 G, G53 F ir G53 G pozicijoje, tačiau bergždžiai ieškotumėte tokio monetos reverso. Neradau tokio reverso aprašyto numizmatinėje literatūroje, matau tokį pirmą kartą. Tuo pagrįsčiau ir didelę monetos kainą aukcione. 1536 m. grašis su I raide po Vyčiu. Aukcione parduotas už 263 eur. 5-O Erelis ir 8-I Vytis pagal mūsų knygą, nr. G53 B mūsų knygos 366-367 psl., mes monetai suteikėme V retumą. 1536 m. grašis su M raide po Vyčiu. Aukcione parduotas už 154 eur. 5-O Erelis ir 8-F Vytis pagal mūsų knygą, nr. G49 E mūsų knygos 360-361 psl., mes monetai suteikėme IV retumą. Dabar pažiūrėkime keletą Žygimanto Senojo pusgrašių, parduotų šiame aukcione. Puikus 1528 m. pusgrašis su romėnišku penketu po Vyčiu. Parduotas už 314 eurų. Matote, klaida valdovo varde SIGISMVDI, reverso legendoje veidrodinės N raidės ir 3 ratukai reverso legendos pabaigoje. Tai H98 B3 mūsų knygos 266 psl. Mes iki šiol matėme vienintelę tokią monetą ir jai buvome suteikę aukščiausią, I retumą. O dabar ta moneta, nuo kurios ir pradėjome filmuką. 1513 m. pusgrašis, parduotas už 686 eur. Kodėl? Pilna data, tai H41 BF, 120 mūsų knygos psl., VI retumas. Ir pagrindinis kainos kriterijus – puikus monetos stovis (prisiminkite Gloguvo grašius iš filmuko pradžios). O kad pasigrožėti moneta, pažiūrėkite filmuką iš Poznanės aukciono. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Šiandien mes šnekėsime apie kitą monetą, bet pradėsiu iš tolo. Turbūt atsimenate, šių metų gegužės mėnesį sukūriau filmuką apie Norvegijoje, Oslo Myntgalleri aukcione parduotą šią lenkišką 1621 m. 100 dukatų monetą. Galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo 1 974 902 eurai ir tai naujas šio nominalo monetos kainos rekordas. Kadangi šiandien šnekėsime apie tokią pačią monetą, siūlau pažiūrėti mano ankstesnio filmuko ištrauką.
Šiandien vėl šnekėsime apie mūsų seną pažįstamą – Abiejų Tautų Respublikos Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų auksinę monetą. Ši beveik 350 g. svorio auksinė grožybė per paskutinius 17 metų jau 3 kartą pasirodė aukcione (atkreipsiu Jūsų dėmesį – ta pati konkreti moneta), apie ją aš sukūriau tikrai ne vieną filmuką. Galite prisiminti paskutinį, kuriame pasakojau, kad moneta išstatyta Oslo Myntgalleri aukcione nuo 15 000 000 norvegiškų kronų kainos, nuorodą į jį rasite po video. Monetos istorijos šiame filmuke nepasakosiu, kas norite, atsidarykite seną mano filmuką, ten aš ją pasakojau tikrai smulkiai. Ir kiekvieną kartą aukcione moneta mušė brangiausios ATR monetos kainos rekordus. Ne išimtis ir šis kartas. Ir šnekėsime apie vakar ( o ne gegužės 12 d., kaip pasakojau ankstesniame filmuke ir kaip buvo aukciono anonsuota iš pat pradžių) įvykusį aukcioną.
Matote, aukcione buvo net 39 statymai ir galutinė monetos kaina pasiekė 19 200 000 Norvegijos kronų be aukciono mokesčių. Šie sudarė dar 20 % nuo galutinės kainos, t.y. 3 840 000 Norvegijos kronų, o monetos kaina su mokesčiais pakilo iki 23 040 000 Norvegijos kronų, kas būtų 1 974 902 eurai vakar dienos kursu. Ir vėl naujas ATR monetos kainos rekordas.
Čia vieta priminti, kad 2008 m. ta pati moneta aukcione pasiekė 928 180 eurų kainą be aukciono mokesčių, o 2018 m. jos kaina aukcione buvo 1 505 167 eurai be aukciono mokesčių. Tokios nelygios kainos todėl, kad tada moneta buvo parduodama JAV aukcionuose ir tai kaina, galutinę sumą konvertavus į eurus pagal to meto kursą. Tai taip pat buvo to meto ATR monetos kainos rekordai.
O dabar paskaičiuokime, garbingieji kurmiai (citata iš mano vaikystės animacinio filmuko apie Coliukę). 2018 m. aukcione aukciono mokesčiai irgi buvo 20 % nuo galutinės kainos, jie sudarė 360 000 JAV dolerių, ir galutinė monetos kaina su mokesčiais pasiekė 1 806 200 eurų. Vakar gi, priminsiu, galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo 1 974 902 eurai. Taigi, per 7 metus moneta pabrango 168 702 eurais arba 9,34 %. Žiūrint šiuo aspektu, 2018 m. investicija į monetą davė ne tokią jau ir didelę naudą. Gal šiumetė investicija pirkėjui atsipirks labiau? Aš manau, kad ši moneta dar ne kartą pasirodys aukcione mūsų amžiuje ir bus įdomu sekti jos tolesnes kainas.
Turbūt atkreipėte dėmesį į Norvegijoje parduotos monetos stovį. Tai svarbu, nes, palyginus, paveikslėlyje matomos monetos stovis tikrai prastesnis. Vakar Šveicarijoje, Ciuriche, Numismatica Ars Classica aukcione parduota tokia pati moneta iš vadinamosios Keliautojo kolekcijos. Apie tą kolekciją taip pat buvo mano filmukas, kur pasakojau įdomią kolekcijos atsiradimo istoriją. Pažiūrėkime ir šio filmuko ištrauką.
Numizmatinė bendruomenė jau kuris laikas bruzda, laukdama naujo aukciono. Čia matote numizmatinės spaudos antraštes apie būsimą įvykį. Manau, apie tai verta papasakoti ir Jums. Tarptautiniai „Numismatica Ars Classica“ (NAC) aukcionų namai paskelbė parduodanti „Traveller Collection“ – unikalią išskirtinės kilmės monetų kolekciją, kuri ateina į rinką praėjus 85 metams po paskutinės monetos įsigijimo. Kolekcija, kurią sudaro retos ir labai paklausios auksinės monetos iš viso pasaulio, per ateinančius trejus metus bus parduodama aukcione, ir tai bus, kaip manoma, reikšmingiausias vienos numizmatikos kolekcijos pardavimas. Vien kolekcijos draudimo vertė viršija 100 milijonų dolerių, todėl tai yra labiausiai vertinama aukcione parduodama monetų kolekcija numizmatikos istorijoje.
Labai įdomi šios kolekcijos istorija. 1929 m. Wall Street katastrofa buvo priežastis, paskatinusi jaunuolį ieškoti alternatyvių būdų, kaip saugoti turtą. Jis nusprendė investuoti į numizmatines vertybes. Pirmiausia pirko aukso lydinius, paskui monetas. Išsivadavęs iš kasdienės šeimos verslo veiklos, kolekcininkas XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį praleido važinėdamas po Europą ir Ameriką su savo naująja žmona, pakeliui įsigydamas retų monetų ir kruopščiai dokumentuodamas kiekvieną pirkinį išsamiame archyve. NAC šį laikotarpį vadina „pratęstu medaus mėnesiu“ ir pavadino rinkinį „Traveller Collection“(„Keliautojo kolekcija“). Kolekciją sudaro apie 15 000 monetų, įskaitant daugybę geriausių privačiose rankose esančių egzempliorių pavyzdžių. Tačiau daugiau nei pusę amžiaus „Traveller Collection“ buvo išnykusi nuo žemės paviršiaus. Kolekcininkas apsigyveno Europoje, pasibaigus šiam pratęstam medaus mėnesiui. Kai iškilo nacių įsiveržimo grėsmė, jis nusprendė pasilikti, o ne bėgti iš šalies, greičiausiai iš dalies dėl to, kad buvo sunku transportuoti savo kolekciją. Per Antrąjį pasaulinį karą kolekcininkas nusprendė savo auksines bei sidabrines monetas sudėti į cigarų dėžutes ir užkasti savo sode. Kai vokiečių pajėgos iš tikrųjų įsiveržė, jis netrukus mirė. Tik jo žmona žinojo kolekcijos vietą ir nusprendė ją laikyti paslaptyje iki 20 amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio. Monetos buvo užkastos daugiau nei 50 metų, kol galiausiai jas iškasė jo įpėdiniai ir padėjo į banko saugyklą, o vėliau išstatė Numismatica Ars Classica. Dėl kruopščių kolekcininkų įrašų ir ekspertų komandos, kurią NAC subūrė šiam monumentaliam katalogavimo darbui, tyrimų, daugelis monetų gali būti atsektos iki kai kurių didžiausių XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kolekcijų aukcionų. O dabar apie vakarykštį aukcioną. Kaip matote , moneta šveicariškame Numismatica Ars Classica aukcione parduota už pradinę, 280 000 Šveicarijos frankų kainą. Aukciono mokesčiai šiame aukcione sudaro 22,5 %, todėl dabar paskaičiuokime ir palyginimui pažiūrėkime galutinę kainą eurais su aukciono mokesčiu. Ji sudarys 367960 eurų. Palyginus su šių metų gegužę parduota moneta, 1 606 942 eurais pigiau. Na, tikrai aš matau intrigą ir bus labai įdomu sekti šių monetų kainas ateityje. Manau, jos dar ne kartą pasirodys aukcionuose. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Už savaitės, lapkričio 8-oji bus įdomi diena kolekcininkams. Tą dieną įvyks trys rimti aukcionai: lietuviškas Numisbalt aukcionas, kuriame, kaip pamenate iš mano filmuko, išstatyta nemažai tikrai įdomių, slabuotų ir ne , lietuviškų Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų. Tą dieną įvyks lenkiškas Žešuvo aukcionas, kuriame daug įdomaus ras faleristai, tą`dieną įvyks ir lenkiškas Stary Sklep aukcionas,ir mano filmukas bus apie vieną monetą, išstatytą jame. Žiūrėkite, vengriškas Vladislovo Varniečio auksinis, ant kurio visu gražumu matote ir lietuvišką Vytį r Jogailaičių kryžių. Manau, kad dėl to šia moneta turėtų susidomėti ir lietuvių kolekcininkai. Monetos dabartinė kaina 1000 eurų, aišku, ji augs. Moneta slabuota, turi PCGS AU58 įvertinimą. Monetos aprašyme pateikti jos katalogo numeriai, Kopicki 10070 (R4), Huszar 597, Frynas H.30.1., Friedberg 13, o apie tokias monetas kadaise aš sukūriau filmuką, prisiminkime jį. Sukurti filmuką paskatino šis puikus vengriškas dukatas arba vengriškai forintas, už 4500 eurų tik ką išėjęs lenkų aukcione. Tai auksinė lenkų ir vengrų karaliaus, Jogailos sūnaus Vladislovo (Lenkijoje jis – Vladislovas III, Vengrijoje – Vladislovas I) moneta. Man – viena gražiausių monetų su Vyčiu. Beje, šios monetos buvo apyvartoje ir pas mus, Aleksandro dvaro sąskaitų knygose šios monetos vadinamos „aureos Hungaricales“, „floreni Hungaricales“. Pažiūrėkite dar kelis dukatus arba forintus. Matote – reversai skiriasi. Kitokios raidės abipus šv. Vladislovo atvaizdo, iš kurių galima nustatyti monetų kalyklą. Bet man svarbiausia – Vytis karaliaus herbe averse. Dabar turime pašnekėti apie karalių Vladislovą, vėliau pramintą Varniečiu. Įdomu, kad 1440 m. Lietuvoje be lenkų žinios Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu paskelbus jo brolį Kazimierą, tokį pat titulą nešiojo ir jo brolis Lenkijos karalius Vladislovas. Iš čia ir Vytis jo herbe. Istorijoje rasite, kad devyniolikmetis karalius Vladislovas žuvo 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos. Tiesa, jo kūnas taip ir nebuvo rastas. Galbūt tai turėjo įtakos romantiškai hipotezei, kad karalius, pralaimėjęs Varnos mūšį, iš gėdos negrįžo į Lenkiją, emigravo net į Portugaliją, ten vedė kilmingą senjorą, o jo sūnus – ne kas kitas, o visiems žinomas Kristupas Kolumbas…… Savo ankstesniame video apie lietuvišką heraldiką ant kitų kraštų monetų ( nuoroda į jį po šiuo video) aš probėgšmais pasakojau, kad Jogailos sūnus Vladislovas kaldino 2 tipų denarus su Vyčiu. Juos ir matote mano paveikslėlyje. Kairėje- monetos reverse 3 skydai: vengriškos 4 Arpadų juostos, lenkiškas Erelis ir lietuviškas Vytis. Dešinėje – monetos reverse tiktai skydas su Vyčiu. Šios monetos ne taip retai pasirodo aukcionuose, tačiau visada turi pasisekimą. Ir nenuostabu – jos yra svarbios kelių šalių numizmatams. Visų pirma Vengrijos numizmatams – nes tai vengriškos monetos, istoriškai menančios svarbų šalies kovų su turkais laikotarpį, Lenkijos numizmatams, nes Vladislovas buvo ir Lenkijos karalius, o ant monetų jo herbe matome ir Lenkijos herbą – Baltąjį Erelį ir Lietuvos numizmatams, nes ant jų matome ir lietuvišką Vytį. Dėl šių priežasčių, ką ir matote mano parinktuose paveikslėliuose, nors aukcionuose šie denarai nereti, jų kainos yra palyginus didelės, o labai gražaus stovio ar slabuotos monetos yra tikrai labai brangios. Tačiau grįžkime prie Vladislovo Varniečio dukato. Štai dar vienas, irgi skirtingas nuo anksčiau rodytų, pernai aukcione išėjo už 5000 eurų sumą. O Vengrijos bankas pernai išleido monetų seriją, skirtą karaliui Vladislovui I. Ją sudaro trys monetos: vario-nikelio 2000 forintų vertės moneta, auksinis 50000 forintų nominalo dukatas, sveriantis 3,491 g. ir auksinis tokio paties nominalo dukato keturių dukatų vertės pjedfortas, sveriantis 13,964 g. Na, ir ant kiekvienos monetos karaliaus Vladislovo I herbas, o jame – lietuviškas Vytis. Čia galite pamatyti pjedforto gurtą. Tikrai nepaprastai graži moneta. Manau, Lietuvos kolekcionieriai, renkantys auksines monetas, dėl Vyčio ant šios monetos turėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį. Taigi, dar kartą pažiūrėkite į lenkų Stary Sklep aukcione išstatytą vengrišką Vladislovo Varniečio auksinį. Kaip sakiau, juo turėtų susidomėti ir lenkų, ir vengrų, ir lietuvių kolekcininkai. Prisiminkite, lapkričio 8 d., aukcioną sekti ir ant lotų statyti galite onebid.pl platformoje, o kad geriau prisiminti šią monetą, pažiūrėkime ir aukciono šeimininkų sukurtą trumpą filmuką apie ją. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Šiandien turiu pasitaisyti ir pasakyti, kad vakarykščiame filmuke padariau neteisingas išvadas. Matyt, man neverta lįsti iš mano Aleksandro ir Žygimanto Senojo lietuviškų monetų burbulo. Ir štai kodėl. Atsimenate, vakar pasakojau apie galimai apipjaustytą pusgrašį, išstatytą aukcione. Nuorodą į tą filmuką galite rasti iš karto po video. Tačiau mano išvadas nubrauks štai šios nuotraukos, kurias pateikė monetos savininkas. Matote, monetos averse Erelis aiškiai mažesnis, nei yra ant pusgrašio, o Vytis tokio paties dydžio. Taigi, kas tai per moneta? Šiame filmuke tai ir išnagrinėsime. Monetos savininkas atkreipė dėmesį į mano klaidą – aš nesilaikiau monetų dydžio mastelio. Taip, pusgrašio skersmuo 20 mm., dvidenario skersmuo 14 mm., o denaro skersmuo 12 mm. Čia ir matote 1563 m. pusgrašio reversą, 1566 m. dvidenario reversą ( tokio tipo Vytis buvo kaldinamas ant 1566-1567 m. dvidenarių) ir 1563 m. denaro pusę su Vyčiu ir data. Šis Vyčio tipas atsirado 1563 m. ir buvo naudojamas ant denarų, datuojamų tik 1563 m. Matote, jog Vytis ant dvidenario aiškiai mažesnis, nei naudoti 1563 m. ant pusgrašio ir denaro. Pažiūrėkime šių monetų puses su Ereliu. Matote, ant 1563 m. denaro naudotas Erelis aiškiai mažesnis, nei naudotas ant 1563 m. pusgrašio. Ir tokią monetą, kaip pavaizduota dešinėje, rasime E. Ivanausko kataloge. Tai 1563 m. denaras, 2SA22-10, katalogo autorius Vytį ant jo vadina keturiasdešimt ketvirtuoju, retumas RR, kataloginė kaina 80-150 USD arba Eur (tai duomenys iš 2013 m. E. Ivanausko dvitomio). Pažiūrėkime tokių monetų praėjimus aukcionuose. Lapkričio 8 d. tokia moneta bus parduota lenkiškame Stary Sklep aukcione. Pradinė kaina 48 eur. Moneta sertifikuota, turi PCGS AU58 įvertinimą. Tie patys Vyčio ir Erelio tipai, kaip ant mūsų vakar nagrinėtos monetos. Matote, tokia moneta buvo neparduota šių metų balandžio mėn. lietuviškame Numisbalt aukcione. Kaip matote, pradinė loto kaina buvo 20 eurų. Iš viso, aš pastebėjau, kad Numisbalt aukcionas – gera vieta pirkti. Čia kainos dažnai būna mažesnės nei analogiškuose lenkų aukcionuose. Tokia, tik dar blogesnio stovio moneta, už 24 eurus nerado pirkėjo ir 2024 m. vasario lenkiškame Coinsnet aukcione. Čia aprašyme irgi atkreiptas dėmesys, kad Vyčio tipas naujas, palyginant su naudotu ant anksčiau kaldintų Žygimanto Augusto lietuviškų denarų. Už 45 eurus su aukciono mokesčiais tokia pati moneta buvo parduota lenkiškame 2024 m. birželio mėnesio Marčiniak aukcione. Atkreipiu dėmesį, kad moneta taip pat prasto stovio. Na, ir kad užsitikrinti, jog aukcionuose išstatytos monetos yra tokios pat, kaip apkalbėtoji vakar, laikantis mastelio palyginkime jų paveikslėlius. Monetos savininkas parašė, kad vakar apkalbėtoji moneta (ji tamsiame fone, kairėje viršuje) yra 10 mm skersmens, šiaip denaro kataloginis skersmuo 12 mm. Čia matote monetų puses su Vyčiais. Galime teigti, jog Vyčiai to paties tipo. O čia monetų pusės su Ereliais. Irgi vienodos. Visi Ereliai mažesni, nei kaldintas ant pusgrašio. Reiškia, tikrai vakar apkalbėtoji moneta – 1563 m. lietuviškas denaras. O data dalinai nepateko ant monetos, dalinai nutrinta. Na, o dabar apie tai, kur monetos aversas, kur reversas. Žinote, averse pavaizduotas valstybės simbolis. Ir todėl, kad tai Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės, atskiro vieneto (atmenate, Liublino unija, kuria LDK ir Lenkijos karalystė sujungtos į vieną valstybę, pasirašyta 1569 m.) 1563 m. nukaldinta moneta, manau, kad monetos aversas – pusė su Vyčiu. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Niekaip nesuprantu, kodėl Jūs nesimokote iš mano filmukų. Toks įspūdis, kad 4 metus dirbu tik sau. Jūs pažiūrite, bet nedarote jokių išvadų ir kartojate klaidas. Ir sprendžiu tai iš paskutinio pavyzdžio. Matote, ukrainiečių aukcione vėl pasirodė apipjaustytas pusgrašis, ir vėl yra statymai, žmonės vėl susidomėjo paprasčiausiu padirbiniu, skirtu apgauti mus su Jumis. Jau 4 metus kuriu filmukus apie tokias apgavystes. Nuorodas į juos galite rasti po šiuo video. Atsimenate, yra filmukas ir apie apipjaustytą pusgrašį, kurį žymi numizmatinė firma įsigudrino sertifikuoti ir kuris vėliau buvo parduotas už 4958 eurus…. Na, o šio kūrinio pavadinimas – „Žygimanto Augusto Vilniaus denaras su dvidenario reversu“.
Lotas papuoštas tokiomis nuotraukomis. Na, sakykit, mielieji, kaip dar Jums įrodinėti, kad tai apipjaustytas pusgrašis, bevertis, vertas kaip 0,24 g. 375 prabos sidabro laužas. Kiekvienas, kuris bent kiek domisi LDK monetomis, turėtų tai atpažinti iš pirmo žvilgsnio.
Nežiūrint į tai, štai toks loto aprašymas, jį cituoju netaisydamas: „Jūsų dėmesiui įdomus denaras iš Žygimanto Augusto valdymo laikų. Monetos averse matome Erelį, kaip ir ant Vilniaus monetų kalyklos denaro, o averse – Vytis, nukaldintas tos pačios monetų kalyklos dviejų denarų monetos spaudu. Labai įdomus ir retas derinys, savo praktikoje su tokiu susidūriau pirmą kartą. Sidabras, svoris 0,24 g, skersmuo apie 10 mm. Moneta išstatyta nuo 1 UAH, be rezervinės kainos.“ Na, kas pavaizduota lietuviškų monetų averse, o kas – reverse, būtų galima pasiginčyti, bet tai ne šio filmuko tema. Be to, apie tai irgi šnekėjau ankstesniuose filmukuose. Ir moneta aptariama forume.
Čia išstatytos tos pačios nuotraukos, tas pats pavadinimas ir klausimas: „Sveiki, pasakykite man, ar kas nors susidūrė su tokia moneta. Denaro reverse iškaltas Vytis nuo dviejų denarų monetos. Iš anksto dėkoju už atsakymus.“
O labiausiai glumina kolekcininkų atsakymai. Nežinau, ar čia sąmoningai norėta suklaidinti skaitančiuosius, bet vėl pacituosiu.
„Retas“. „Aleksandro Jogailaičio, o ne Žygimanto denaras. Variantas be raidės „A“, svoris ir dydis standartiniai.“ „Laba diena. Temos autorius pateikė tikslų denaro aprašymą. Aiškus plunksnų aprašymas priklauso Žygimanto Augusto denarui. Žirgas, kuriam monetoje nukirstos kojos ties keliais, priklauso Žygimanto Augusto dvidenariui. Su pagarba.“ Skaitydamas pradedi abejoti rašiusiųjų geranoriškumu. Negi tai to paties žaidimo detalės? Ar rašo visiški profanai LDK monetose?
Nesusilaikiau, parašiau, kad tai bevertis apipjaustytas Žygimanto Augusto pusgrašis, pridėjau nuorodą į vieną iš filmukų, ir man autorius atsako: „Laba diena, ačiū už komentarą. Labai įdomus vaizdo įrašas. Tačiau mano atveju vis dar esu įsitikinęs, kad tai yra būtent ta moneta, kurią aprašiau. Atkreipkime dėmesį į „pailgą“ raitelio skydą, padėtą beveik horizontaliai, kuris būdingas dviem denarams ir nebūdingas 1562–1565 m. Lietuvos pusgrašiams. Raitelio šalmo forma, kuri yra ne ant pusgrašių, o ant dviejų denarų ir pan. Ant pusgrašių erelio galva išeina už punktyruoto krašto, o pats erelis ant pusgrašių atrodo visiškai kitaip – ilgos kojos, kitokia uodegos forma. Prisegu nuotrauką palyginimui. Su pagarba.“ O pridėtos nuotraukos visai kito tipo monetų ir palyginimui netinka. Todėl aukcione išstatytą monetą panagrinėkime įdėmiau.
Ar atsimenate šio tipo 1563 m. lietuvišką pusgrašį? Ivanausko kataloguose toks Vytis vadinamas tridešimt penktuoju ir juose rasite keliasdešimt tokių monetų variantų, lenkiškuose šaltiniuose dažnai minimas kaip „mažas Vytis“, Kopicki kataloge toks pusgrašio variantas žymimas kaip Kop 3269.
O dabar pažaiskime. Uždėkime mūsų vadinamojo „denaro“ nuotraukas ant tokio pusgrašio. Ką galvojate? Aišku, monetos ne vienaspaudės, skiriasi ir Erelio kaklo plunksnos ir žirgo galva, bet turint omenyje milžinišką spaudų kiekį ir Erelį ir Vytį galima priskirti tiems patiems ant pusgrašių naudotiems tipams. Na, tikiuosi, to užteks, kad filmuką matę žmonės suprastų, kokia moneta išstatyta aukcione. O bendrai, Jums čia dar viena pamoka. Skaitykite teisingas knygas,o, jei tingite, bent jau žiūrėkite mano filmukus. Jų jau virš 650 LDK numizmatikos temomis ir, manau, jie padės Jums nedaryti kritinių klaidų kolekcionuojant šias monetas. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Vakar Vilniaus kolekcininkų klube kolega Darius parodė tokį Aleksandro pusgrašį, kuris iš karto mane sudomino ir pagalvojau, kad ši moneta galbūt neaprašyta mūsų kataloge. Kitas kolegos parodytas monetas jau pamatysite jo internetinėje parduotuvėje MDLCoins, tarp jų buvo iš tiesų įdomių, pavyzdžiui, labai gražus Aleksandro pusgrašis su renesansiniu aversu ir gotikiniu reversu, o apie šios monetos tyrimą ir bus šitas filmukas. O dar apie tai, kaip įdėmiai reikia nagrinėti monetos detales ir, kad pirmas įspūdis gali būti apgaulingas. Taigi, kas patraukė mano dėmesį: 3-A Vytis ir 4-B Erelis pagal mūsų knygą, legendos ir averse ir reverse tradicinės, tačiau po MON, ties žirgo nosimi, monetos averso legendoje nesimato interpunkcijos ratuko. O tokia moneta būtų neaprašyta mūsų kataloge. Atsivertus 38 katalogo puslapį, kuriame aprašytos monetų su 3-A Vyčiu ir 4-B Ereliu jungtys, nematome aprašytos monetos be interpunkcijos, ratuko po MON. Pažiūrėkite, kaip tik tokia moneta aprašyta kaip H20 D, tačiau ten jau ne 3-B, o kitoks, 3-C Vytis. Priminsiu, kad Vyčio ir Erelio tipus lengva nustatyti pagal mūsų knygoje esančius piešinėlius prie kiekvieno tipo monetų. Kaip tik tokį piešinėlį matote knygos 37 psl., juo mes ir remiamės, šnekėdami apie Vyčio ir Erelio tipus, tai yra pradžiamokslis, kurį reikia išmokti, jei norite kolekcionuoti lietuviškas Aleksandro Jogailaičio monetas. Žinau, kad mano filmukus žiūri nemažai pradedančiųjų kolekcininkų ir jie prašo, kad apie monetas aš pasakočiau kuo paprasčiau, todėl dabar šiais pavyzdžiais parodysiu, apie kokią monetos vietą aš šneku. Čia matote dviejų monetų iš mūsų knygos aversų paveikslėlius. Kuo skiriasi šios monetos? Pabandykite nustatyti patys, po nedidelės pauzės tai parodysiu. Tai yra H4 L1 ir H4 M iš knygos 28 psl. Raudonai pažymėjau tą vietą, kurią nagrinėsiu ir ant šiame filmuke rodomos monetos. Matote, ant vienos monetos šioje vietoje nėra interpunkcijos ratuko, ant kitos jis yra. Ir tai pagrindinis bruožas, skiriantis šiuos du monetų aversus ir įgalinantis juos aprašyti kataloge kaip skirtingus. Grįžkime prie mūsų monetos. Kolega Darius nufotografavo monetą įvairiais kampais, išryškindamas mums įdomiausią vietą. Iš šių nuotraukų irgi susidaro įspūdis, kad nagrinėjamoje vietoje nėra interpunkcijos ratuko, reiškia, moneta būtų neaprašyta mūsų kataloge. O dabar pats įdomumas. Padirbėjau su kolegos Dariaus atsiųstomis nuotraukomis, panaikinau foną ir šešėlius. Ir štai – ant monetos išryškėjo iš pradžių nematytas interpunkcijos ratukas. Matote jį virš sulenktos žirgo priekinės kojos. Neryškus, vos matomas, matyt, buvo iškaltas žemu reljefu o dar ši monetos vieta tikrai labiau nudėvėta, bet jis yra. Vėl Jūsų patogumui jį pažymėjau raudonai. Taigi, mano verdiktas – moneta yra paprasčiausia H18 A, mes knygoje šiam variantui suteikėme X retumą. Tačiau šis tyrimas yra labai pamokantis, ypač pradedančiuosius kolekcininkus, todėl ir sukūriau šį filmuką. Kokios būtų išvados ieškant kataloguose neaprašytų monetų, remiantis šiuo filmuku, kurias reikia atsiminti. 1. Nepasitikėkite pirmu įspūdžiu. Monetų atvaizdų fantomai tikrai nereti, todėl savo atradimus kruopščiai patikrinkite, ir, pageidautina, kelis kartus. 2. Naudokite tinkamą literatūrą identifikuoti monetas. Kruopščiai lyginkite monetą su aprašymu ir iliustracijomis kataloge. 3. Atminkite, kad monetos fotografijos, ypač įvairiais kampais, gali būti apgaulingos, šešėliai ir monetos reljefo nelygumai gali kaip išryškinti, taip ir paslėpti monetos detales. 4. Stenkitės kaip galima labiau išdidinti dominančias nagrinėjamos monetos detales. Aš, dirbdamas su monetomis, naudoju ir 30 ir 50 kartų padidinimą ir tai man padeda. Atsiminkite tai, ir manau, su Jūsų pagalba atrasime dar nemažai kataloge neaprašytų lietuviškų Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų ir aprašysime jas katalogo papildymuose, o Jūs knygose šalia monetų paveikslėlių galėsite išvysti ir savo, kaip monetų savininkų, vardus ir pavardes. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Youtube kanalo, skirto Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetoms (ir ne tik) https://www.youtube.com/channel/UCwEPpYSqc_8AVX6ObayWn6w prenumeratorių skaičius viršijo 1500. Ačiū Jums ir suprantu tai kaip įpareigojimą toliau tęsti pradėtus darbus populiarinant lietuviškąją numizmatiką. Kanale jau yra 655 filmukai – gero Jums žiūrėjimo.
Ačiū kolegai Audriui už filmo temą. Kolega atkreipė mano dėmesį į aukcione išstatytą monetą, teigamas, jog galbūt aprašyme pateiktas neteisingas E. Ivanausko katalogo numeris. Pagalvojau, kad atsakymas būtų įdomus daugeliui, todėl sukūriau šį filmuką. Bet iš pradžių apie patį aukcioną. Spalio 28 d., už 5 dienų, įvyks lenkiškas Marčiniak aukcionas, kuriame, matote, išstatyta 13 lietuviškų monetų. Tarp jų nebus Aleksandro ar Žygimanto Senojo monetų, todėl kitų monetų nenagrinėsiu, jei norėsite, pažiūrėsite patys (o ten yra net 7 įvairių datų Stepono Batoro lietuviški trečiokai), o mes atkreipsime dėmesį į 1664 m. lietuvišką Jono II Kazimiero Vazos ortą, kurio atvaizdą dalinai ir matote apačioje. Taigi, ortas, 18 grašių nominalo sidabrinė moneta, tikrai didelė, skersmuo 28 mm., svoris turėtų būti apie 5,5 g., ieškoma ir vertinama kolekcionierių. Moneta išstatyta nuo 946 eurų pradinės kainos, jau yra statymų, dabar jos kaina yra 993 eurai, tačiau, kaip minėjau, mums svarbiausi šį kartą yra monetos kataloginiai numeriai. Matote, loto aprašyme moneta identifikuota pagal E. Kopicki, E. Ivanausko ir I. Šatalino katalogus. Na, E. Kopicki katalogas identifikuojant lietuviškas monetas yra beviltiškai pasenęs, jo net nenagrinėsime, aš po ranka neturiu I. Šatalino katalogo, jei kas jį atsiversite, galite parašyti aptarime po video, ar pateiktas teisingas katalogo numeris, o ar teisingas E. Ivanausko katalogo numeris, tuoj panagrinėsime nuodugniau. Matote monetos paveikslėlį iš arčiau. Kaip šiam monetų tipui, visai pakenčiamas stovis, žinote, dažnai jos sutinkamos beviltiškai sudilę. Ir atkreipkite dėmesį į monetos averso legendą ties 10-11 val. E. Ivanausko 2013 m. katalogo 900 psl. rasite, jog 8JK10-2 (o būtent toks katalogo numeris nurodytas loto aprašyme), averso legenda baigiasi POLO & S. Čia galima įžiūrėti PO, tris taškus, &S. Kaip paveikslėlyje, pateiktame tame pačiame katalogo puslapyje ties 8JK8-2. Tačiau ten kitoks reversas. Manau, kad aukcione išstatytoji moneta – 8JK9-2. E. Ivanausko kataloge nėra jos paveikslėlio. Ir tai gali būti svarbu tiems, kas renkate šio tipo monetas pagal E. Ivanausko katalogą. O pabaigai dar siūlau pasigrožėti aptarta moneta. Ir dar kartą įsitikinsite, jog, panašu, mes tiksliau nustatėme šios monetos numerį pagal E. Ivanausko katalogą. Tai filmukas iš Marčiniak aukciono, kuriame tikrai pamatysite visą šios monetos grožį. Man ji labai patinka. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
