Turbūt jau matėte mano filmuką apie 1938 m. dviličius su A. Smetona amerikiečių aukcione. Ten išstatytos penkios skirtingos dviejų litų monetos. Ir ne tik jos. Kolega Mindaugas, pažiūrėjęs aukciono pasiūlą, paprašė pašnekėti apie šeštą ten išstatytą lietuvišką monetą – štai šį 1936 m. 10 litų su Vytautu. Ir, kaip matote, tai irgi tikrai nepaprasta moneta. Jau pavadinime parašyta, kad tai irgi bandinys, PCGS greidas SP63. Ir pradinė kaina 700 JAV dolerių. Daugiau informacijos rasite slabo etiketėje. Matote, kaip ir dviličių atveju pateikiamas Krauzės katalogo numeris KM-Pr6 PE . Lygus gurtas. Šią monetą galite rasti 2013 m. E. Ivanausko kataloge kaip 10PR1-1, retumas kataloge RRRR, 4 R raidės, vietoje kainos stovi brūkšnys. Moneta kaldinta Belgijos karališkoje kalykloje, sidabras AG 750, skersmuo 32 mm, svoris 18 g. ir taip pat akcentuojama, kad lygus gurtas. Apie tai ir pašnekėsime plačiau. Turbūt kiekvienas savo kolekcijoje turite 1936 m. 10 litų su Vytauto atvaizdu monetos reverse. Ir pavertę monetą ant gurto skaitote įrašą VIENYBĖJE TAUTOS JĖGA. Tokį, kaip šiame paveikslėlyje. O ant bandinio, išstatyto aukcione, tokio užrašo nėra. Jeigu atsiverstumėte 2013 m. E. Ivanausko katalogo 932 psl., 10PR2-2 numeriu rastumėte pažymėtą monetos bandinį su užrašu ant gurto. Tačiau tai yra tik ratukas be atvaizdų monetos averse ir reverse. 1936 m. 10 litų su Vytauto biustu reverse monetos bandinį rasite ir Numista internetiniame kataloge. Ir mums įdomu, kad prie monetos aprašymo pateikiamas paveikslėlis iš Heritage aukciono. To paties, kuriame tokia moneta išstatyta ir dabar. Katalogas duoda ir nuorodą į 2020 m. įvykusį Heritage aukcioną. Matote, 2020 m. aukcione buvo išstatyta dar aukštesnio greido, PR64 moneta. Priminsiu, už poros dienų ten bus parduota moneta, įvertinta PR63. 2020 m. monetos kaina buvo 6600 JAV dolerių su aukciono mokesčiais, įdomu, kokia ji bus šį kartą. Čia galite matyti monetos slabą. Ir vėl atkreipsiu dėmesį, kad moneta į jį įdėta amerikietiškai, t.y. amerikiečiai įpratę, ir visada traktuoja, kad monetos aversas- pusė su portretu. Europiečiai gi, jei tai ne monarchijos moneta, monetos aversu laiko pusę su valstybės ženklais. Šiuo atveju tai bus pusė su Vyčiu. Taigi, už poros dienų aukcione išeis šešios tikrai svarbios Lietuvos numizmatikai monetos. Norėtųsi, kad jos grįžtų į Lietuvą. Seksiu aukcioną. Ir laikysiu sukryžiuotus pirštus, kad monetas nusipirktų kažkas iš mūsiškių. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Pusgrašių gausa Pusgrasis.com parduotuvėje
Tie, kas sekate mūsų parduotuvės Pusgrasis.com interneto puslapyje pasiūlos kaitą, pastebėjote, kad išpirktas monetas mes stengiamės labai greitai pakeisti naujomis. Todėl ir monetos, išstatytos parduotuvėje, labai dažnai keičiasi. Štai ir dabar, deja, pasiūloje nebematysite šio 1529 m. pusgrašio, jis jau seniai surado naujus šeimininkus, tačiau kaip tik dabar yra tikrai didelė Žygimanto Senojo lietuviškų pusgrašių pasiūla. Jei panagrinėtume parduotuvės pasiūlą pagal LDK valdovus, tai ir matote lentelėje dešinėje, į akis krenta 134 Žygimanto Senojo pusgrašiai, esantys pardavime. Atkrepsiu dėmesį, kad tai nėra paprasčiausi šių monetų variantai. Atsivertę mūsų katalogą matysite, kad daugelio monetų retumas tikrai rimtas, ir dažnoje monetoje matomos klaidos legendoje. Prie kiekvienos monetos yra mūsų katalogo numeris, todėl tikrai tai padės tiems, kas renkate šias monetas pagal mūsų knygą. Ir šiandien, skambant viduramžiškai muzikai, pažiūrėsime šias parduotuvėje išstatytas monetas pagal kalybos metus, pradedant 1509 ir baigiant 1528 metais. Gero Jums kolekcionavimo.
Dviličiai su A. Smetona aukcione.
Filmuką sukurti paskatino kolegos prašymas padėti susiorientuoti vieno aukciono pasiūloje pagal E. Ivanausko katalogą. Manau, tai bus įdomu daugeliui. Čia matote mano sudarytą lentelę iš seno filmuko, kuriame pasakojau apie 1938 m. lietuviškas 2 litų monetas su A. Smetonos atvaizdu. Beje, nuorodą į jį galite matyti kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo filmuku. Jei to filmuko nematėte, rekomenduoju jį pažiūrėti netgi prieš žiūrint šį filmuką, bus tikrai daug aiškiau. O lentelėje yra 2013 m. E. Ivanausko kataloge išskirti septyni 1938 m. lietuviškų 2 litų monetų su A. Smetonos atvaizdu numeriai ir paaiškinimas, kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Matote, čia didelę reikšmę turi ne tik monetų aversai (atsimenate, europiečiai, skirtingai nuo amerikiečių, monetos aversu laiko ne pusę su prezidento atvaizdu, o pusę su valstybės simbolika), bet ir monetų gurtai. Už penkių dienų amerikietiškame Heritage aukcione bus parduotos penkios 1938 m. lietuviškos 2 litų monetos su A. Smetonos atvaizdu. Visos jos įvertintos PCGS ar NGC, turi nuo UNC details iki SP64 greidus. SP- tai Specimen arba bandinys lietuviškai. Tačiau ant etikečių užrašyti Krauzės katalogo numeriai, nėra E. Ivanausko katalogo numerių, todėl kolega ir prašė mano pagalbos, kad lengviau būtų susigaudyti. Čia visos penkios monetos viename kadre. Pabandysime jas panagrinėti po vieną. Ir pradinė informacija bus užrašai ant etikečių, pagal kuriuos pabandysime atsekti E. Ivanausko katalogo numerius. 1 moneta. Matote, SP61 PCGS įvertinimas, averse Gediminaičių Stulpai, o etiketėje skaitome KM-Pn11, Ag PE. Išvertus 11 Nr. Krauzės kataloge, sidabras, lygus gurtas. Ši moneta bus 8PR2-2 E. Ivanausko kataloge. 2 moneta. Matote, SP63 PCGS įvertinimas, averse Vytis, o etiketėje skaitome KM-Pn10, Ag PE. Išvertus 10 Nr. Krauzės kataloge, sidabras, lygus gurtas. Ši moneta bus 8PR4-4 E. Ivanausko kataloge. 3 moneta. Matote, SP64 PCGS įvertinimas, aukščiausias iš visų, averse Vytis, o etiketėje skaitome KM-Pn8, Ag RE. Išvertus 8 Nr. Krauzės kataloge, sidabras, rantytas gurtas. Ši moneta bus 8PR6-6 E. Ivanausko kataloge. 4 moneta. Matote, SP62 PCGS įvertinimas, moneta skiriasi nuo kitų, kad yra nebe sidabrinė, o žalvarinė, averse Vytis, o etiketėje skaitome KM-Pn7, Brass LE. Išvertus 7 Nr. Krauzės kataloge, žalvaris, gurtas su raidėmis. Ši moneta greičiausiai bus 8PR8-8 E. Ivanausko kataloge, nes ten metalas nebuvo tiksliai nurodytas. 5 moneta. Matote, UNC Details (Cleaned) NGC įvertinimas, averse Vytis, o etiketėje skaitome Lettered Edge. Išvertus gurtas su raidėmis. Ši moneta bus 8PR5-5 E. Ivanausko kataloge. Reiškia, aukcione išstatytos 5 skirtingos 1938 m. lietuviškos 2 litų monetos su A. Smetonos atvaizdu. Matote, visų jų kaina šią minutę viršija 1000 JAV dolerių. Įdomu, kokia bus galutinė kaina. Priminsiu, mano ankstesniame filmuke buvo apkalbėta lietuviškame Numisbalt aukcione išstatyta 8PR4-4 moneta pagal E. Ivanauską, reiškia, sidabrinė, averse Vytis ir lygus gurtas. Pradinė monetos kaina buvo 10 000 eurų ir aukcione ji išėjo už 15 500 eurų be aukciono mokesčio. Šiame aukcione jis yra 20% nuo galutinės loto kainos ir sudarė 3100 eurų. Taigi, galutinė monetos kaina su aukciono mokesčiais buvo 18 600 eurų. Taigi, sėkmės tiems, kas sumanys dalyvauti amerikietiškame aukcione ir gero Jums kolekcionavimo.
Retas ir brangus Oldenburgo šilingas
Šiandieną grįšiu prie brangių 17 amžiaus šilingų temos. Matyt , atsimenate mano senus filmukus apie tai, ką galima rasti šilingų krūvoje ir apie brangius 17 a. šilingus. Jei dar kartą norite juos pažiūrėti, nuorodas į juos rasite po šiuo video. O sukurti šį filmuką paskatino štai ši moneta, kurios atvaizdą kolega Saulius prieš porą dienų parodė vienoje diskusijoje feisbuke. Ji buvo parodyta kaip galbūt Elbingo šilingo padirbinys, tačiau nesuklyskite – tai tikrai reta ir labai brangi visiškai oficiali moneta ir apie ją mes pakalbėsime nuodugniau. Ir pradėsime nuo žmogaus, kaldinusio šias monetas. Antonas Giunteris fon Oldenburgas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas, valdęs nuo 1603 iki 1667 metų, vienas ryškiausių Vokietijos žemių valdovų 17 amžiuje, giminiavęsis su Danijos karališkąja šeima, laikęsis neutralumo Trisdešimties metų karo laikotarpiu ir ženkliai išplėtęs savo valdas per ilgametį valdymą. Čia matote jo portretą iš Švedijos, Stokholmo nacionalinio muziejaus. Apie jo kaldintus šilingus dar 2017 m. ukrainietiškame „Numizmatika i faleristika“ žurnale buvo gero kolegos Andrijaus Boiko- Gagarino straipsnis. Pagal pavadinimą šį straipsnį nesunkiai rasite internete ir galėsite perskaityti. Straipsnyje minima apie Švedijos okupuotų Baltijos pakrančių miestų šilingus, kurie buvo tokie ypač populiarūs rinkoje, jog buvo pradėti imituoti aplinkinių kraštų valdovų. Taip ir Oldenburgo grafas Antonas Giunteris pradėjo kaldinti panašias į Elbingo miesto šilingus monetas, bet su sava legenda, kurią tuojau aptarsime. Ir straipsnyje pamatysime tokios pat monetos, kokią parodė kolega Saulius, iliustraciją. Matote, averse Antono Giunterio monogramoje klaida: raidė A iškalta apversta, maža to, kalta du kartus, todėl panaši į W raidę ir nesusipažinusiems su šia moneta monograma gali pasirodyti panaši į Prūsijos valdovo Georgo Wilhelmo monogramą. Tačiau legenda neleis sumeluoti. Ji visai kitokia. Legendos transkribciją galima rasti Numista kataloge. Tiesa, čia jau kitoks variantas: averse valdovo monograma teisinga, AG, bet legenda ta pati: averso legenda: A · G · CO: OL · E · D · D · I · E · K Vertimas: Antonas Giunteris Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas, Jevero ir Knifauzeno valdovas. Reverso legenda: IN · MA · DOMI · SORS · MEA Vertimas: Mano likimas yra Dievo rankose. Matote, kataloge taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tai yra Gustavo Adolfo Elbingo šilingo imitacija, galime palyginti šias abi monetas. Viršuje – mūsų nagrinėjama moneta, Antono Giunterio fon Oldenburgo šilingas, apačioje – Gustavo Adolfo Elbingo šilingas. Matote, skiriasi ne tik legendos, reverso centre yra herbas, ir jei Elbingo herbe du kryžiai,vienas iškilus, kitas įgaubtas, Oldenburgo herbe – kryžius ir liūtas po juo. Nors vizualiai nepatyręs ir neatidus kolekcininkas gali ir neatkreipti dėmesio į šiuos niuansus ir pražiopsoti tikrai vertingą monetą. O kad ji vertinga ir brangi, galite įsitikinti kad ir pasižiūrėję šį lietuviško Numisbalt aukciono praėjimą. Matote, 2021 metais moneta su paprasta A raide averse išėjo aukcione už 173 eurus. Tais pačiais 2021 metais tokia pat moneta buvo išstatyta vokiškame Kiunker aukcione už 250 eurų pradinę kainą. Tiesa, tada ji parduota nebuvo. Matote, tai monetos su paprasta A raide averse, mūsų nagrinėjama moneta yra įdomesnė, kaip jau šnekėjome, su klaida valdovo monogramoje. Tokios nėra net Numista kataloge, nors numizmatams ji žinoma. O štai dar viena tokia moneta, jau iš rusiškų šaltinių. Ir taip pat nuoroda į 2015 m. aukcioną. Kaip supratote, ir šiuo filmuku, ir tais dviem, kuriuos minėjau pradžioje, noriu Jums įskiepyti atidumą, peržiūrint, atrodo, tokias kasdienes monetas, kaip 17 amžiaus šilingai. Ir tarp jų gali pasitaikyti tokių, kurie tikrai maloniai nustebins. O gali papildyti ne tik albumą, bet ir piniginę. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Mitas apie Paulavos Respublikos monetas
Šiandieną norėčiau, kad mes su Jumis išsklaidytumėme dar vieną mitą, susijusį su Lietuvos istorija ir jos numizmatika. Ir čia svarbiausia gali būti paieškomis su metalo detektoriais užsiimančių asmenų pagalba, todėl visų pirma kreipiuosi į Jus. Visi žinote mažąsias Europos valstybes – Monaką, San Mariną, Vatikaną. Tačiau turbūt mažai kas žinote, kad 18 amžiaus pabaigoje tokia pati mažoji Europos valstybė 25 metus (nuo 1769 iki 1795 m.) egzistavo šalia Vilniaus – dabartiniame Šalčininkų rajone, Merkinėje. Ir vadinama ji buvo Paulavos arba Pavlovo Respublika. Visiškai oficiali – pripažinta ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, jos konstituciją arba, tiksliau, nuostatus patvirtino ATR Seimas. Apie Paulavos respublikos istoriją galite rasti daug informacijos internete. Savo Paulavos (Pavlovo) dvare (dabar Merkinės kaimas, Šalčininkų rajono savivaldybė) respubliką įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, Turgelių klebonas P. K. Bžostovskis. Jo portretą čia ir matote. Romoje įgijęs teologo išsilavinimą iš Italijos jis parvežė ir pažangių Šviečiamojo amžiaus idėjų. Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (140 valakų, arba 3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. 18 a. 10 dešimtmečio pradžioje Paulavos respublikoje buvo daugiau kaip 90 valstiečių ūkių, apie 800 gyventojų, keli malūnai, milo vėlykla, degtinės varykla, trys smuklės. Pagal 1769 ir 1791 nuostatus (juos 1791 patvirtino Ketverių metų seimas) Paulavos respubliką valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Paulavos respublika turėjo vėliavą, herbą, antspaudą; buvo suburta uniformuota, šautuvais ir keliomis patrankomis ginkluota valstiečių milicija (kariuomenė; apie 150 žmonių). Per 1794 sukilimą Paulavos respublikos valstiečių milicija tris kartus atrėmė kazokų antpuolius. Sukilimui pralaimint P. K. Bžostovskis 1795 emigravo į Saksoniją, grįžęs klebonavo Turgeliuose, Rukainiuose. Paulavos respubliką galutinai panaikino Rusijos valdžia dėl to, kad valstiečiai masiškai dalyvavo 1794 ir 1830–1831 sukilime. Paulavos respublika neturėjo precedento Vidurio ir Rytų Europoje, jos įkūrimas buvo viena radikaliausių 18 a. antros pusės Abiejų Tautų Respublikos valstiečių reformų. O mums svarbiausia, kad kiekviename straipsnyje apie Paulavos respubliką minima, kad ji turėjo savo pinigus, ir Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams. Ši informacija keliauja iš straipsnio į straipsnį, tačiau įdomiausia, kad niekas nėra matęs Paulavos respublikos pinigų. Nėra jų nei muziejuose, nei žinomose privačiose kolekcijose. Tai šiuolaikinis mitas, kurį mes su Jumis ir išsklaidysime. Paulavos respublikos pinigų problema tikrai plačiai išnagrinėta Šarūno Subatavičiaus tinklaraštyje Praeities paslaptys. Tikrai rekomenduoju perskaityti. To straipsnio išvados: Paulava atskiros valiutos neturėjo arba ji neišliko; 1786 m. baigtos kurti dvaro piniginės sistemos faktas galėjo būti būti neteisingai interpretuotas, kaip valiutos įvedimas;Nauja valiuta buvo tik Bžostovskio ateities planuose; Apyvartoje galėjo būti naudojami kontrasignatai. Beje, kas tie kontrasignatai. Numizmatai žino, kad XVIII a. pabaigoje rytinėse Abiejų Tautų Respublikos teritorijose buvusių stambesnių dvarų valdose gana dažnai naudoti įvairūs privatūs pinigai. Dažnai tai buvo tiesiog herbu kontrasignuotos valstybinės monetos, kurias anuomet dvarų valdose mėgdavo naudoti to meto didikai. Tokias ir matote paveikslėlyje iš ukrainiečių numizmato Andrijaus Boiko- Gagarino kontrasignatų katalogo, kurį irgi galite susirasti internete. Nagrinėjant kontrasignatų klausimą labiausiai gali padėti metalo detektorininkai. Priminsiu, kad Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. Manoma, kad į jos teritoriją pateko Valakininkai, Balandiškės, Malakonys, Ustiškės, Žemaitiškės. Galbūt metalo detektorininkams, kasinėjusiems šiame rajone, į rankas pakliuvo dar neidentifikuoti kontrasignatai ant monetų? Tada prašyčiau parašyti šio filmuko aptarime – pabandytumėme juos identifikuoti. Tiktai atminkite, kad pats Merkinės dvaras yra raudonojoje zonoje KPD žemėlapiuose. Tai čia ir matote. Ir, kaip žinote, bet kokios privačios paieškos su metalo detektoriais raudonosiose ir buferinėse apsaugos zonose uždraustos. Bet aš manyčiau, kad visgi niekas neparodys nieko naujo; Paulava atskiros valiutos neturėjo ir prašomų parodyti radinių nebuvimas tai tik patvirtins. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
Apie Youtube kanalo peržiūras
Šiandien pažiūrėjau, kurie mano Youtube kanalo filmukai turi daugiausiai peržiūrų. Nustebau ir sumaniau sąrašu pasidalinti su Jumis.
1. Kodėl ant Vyčio skydo dvigubas kryžius? Почему на щите Погони двойной крест? https://www.youtube.com/watch?v=IluPuCHZrzM 5141 peržiūra;
2. Algirdaičių ir Kęstutaičių Vyčiai. Погони Ольгердовичей и Кейстутовичей. https://www.youtube.com/watch?v=8Dobs_gDtl8 3191 peržiūra;
3. Brangiausia atseit lietuviška moneta https://www.youtube.com/watch?v=eLVfqPSjAQ8 2976 peržiūros;
4. Apie 10 brangiausių lietuviškų monetų. 10 самых дорогих литовских монет. https://www.youtube.com/watch?v=iQ8KuetECyA 2870 peržiūrų;
5. Penki patarimai pradedantiems numizmatams. Пять советов начинающим нумизматам. https://www.youtube.com/watch?v=UOjAsXYuv_g 2272 peržiūros;
6. 1570 m. dvidenarių Platinos ir Kerleino spaudų skirtumai. Различия штемпелей П.Платины и А.Керлейна. https://www.youtube.com/watch?v=FkrqSb6Bemw 2236 peržiūros;
7. Dar apie LDK monetų katalogus. https://www.youtube.com/watch?v=haOGZubLddE 2123 peržiūros;
8. Monetų padirbinėtojai veža . Фальшивомонетчики жгут . https://www.youtube.com/watch?v=t0ZPmMqq_aQ 2020 peržiūrų;
9. Русскоязычная версия обозрения книги Lithuanian Coins 1495-1536 https://www.youtube.com/watch?v=dXzXdB7bUfk 1757 peržiūros;
10. Arkikatedros požemiuose rastas medalionas. Медальон, найденный в подземелье Архикафедры. https://www.youtube.com/watch?v=t7dIU1cUkSI 1623 peržiūros.
Ir pirmas dvi vietas pagal peržiūrų skaičių užima ne numizmatiniai o bendraistoriniai filmukai. Ar tai reiškia, kad jie Jums aktualesni už numizmatinius? Padiskutuokime apie tai ir siūlykite temas, kurios Jums įdomios. Vis dar daugiau nei 40 % peržiūrų vyksta įjungus rusiškus titrus. Manau, kad tai irgi savotiškas švietimas, todėl iki Ukrainos pergalės kare vis dar rusiškų titrų neatsisakysiu.
Numizmatika Arkikatedroje rastų vertybių sąraše
Prieš savaitę žiniaskaidoje paskelbta, kad KPD šiemet atliko visas procedūras, būtinas atlikti įrašant kilnojamąsias vertybes – praėjusių metų gruodį Katedros požemiuose rastas vertybes – į Kultūros vertybių registrą (KVR), vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis: KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos specialistai, bendradarbiaudami su Bažnytinio paveldo muziejaus specialistais, įvertino, aprašė, išmatavo radinius ir pateikė Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai. Rugpjūčio 1 d. žengtas paskutinis žingsnis – Kultūros ministro įsakymu vertybės įrašytos į KVR. Buvimas KVR garantuoja, kad kultūros paveldo specialistai nuolat tikrins eksponuojamas ar fonduose saugomas vertybes, vertins jų būklę bei laikymo sąlygas. Informacija suintrigavo, ir nusprendžiau pasižiūrėti šį vertybių sąrašą. Beje, Jūs ir patys nesunkiai galite jį rasti KPD puslapyje pagal šią nuorodą https://kpd.lrv.lt/public/canonical/1… O susipažinus su pateikta medžiaga apėmė įvairūs jausmai. Tačiau, kadangi mūsų kanalas skirtas numizmatikai, šiame filmuke panagrinėkime tik numizmatines vertybes iš sąrašo. Iš 58 sąraše esančių vertybių trys priskirtinos su LDK istorija siejamoms numizmatinėms. Ir jas panagrinėkime įdėmiau. 4 nr. sąraše įtraukta ši moneta. Na, matosi, kad ją aprašinėjo tikrai ne numizmatas. Ir į akį rėžiančias klaidas ir netikslumus atkreipsiu Jūsų dėmesį. Visų pirma, net pradedantysis numizmatas žino, kad moneta turi tris puses: aversą, reversą ir gurtą. Ir aprašant monetas svarbu atkreipti dėmesį į visas tris. Šiuo atveju matome lietuviško Aleksandro pusgrašio reverso nuotrauką, aprašyme kažkodėl neįvardintas monetos pavadinimas, ji pavadinta tik „ Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro laikų moneta“, nors monetą identifikuoti labai lengva. Moneta kaldinta Vilniaus monetų kalykloje ir tikrai klaidingas žodis aprašyme „liejimas“. Žinote, kad tuo metu galėjo būti liejami papuošalai pagal monetų atvaizdus, liejimo būdu iki šiol gaminami monetų padirbiniai, bet šiuo atveju užtenka pažvelgti į monetą, kad pasakyti, jog ji kaldinta, o ne lieta. Monetos svoris šiek tiek per didelis. Manau, kad po restauravimo moneta neteks tų nuotraukoje matomų žalių prielipų ir ši pozicija taip pat bus patikslinta. Pagaliau, nesunku būtų pateikti ir šios monetos numerį numizmatiniame kataloge, pagal kurį tikrai būtų aišku, kokia moneta įrašyta į sąrašą. 17 nr. sąraše yra jau daug apkalbėtas karališkasis medalionas. Tai žinomo 1533 m. prūsiško talerio auksinė kopija. Taip, ji kaldinta Motiejaus Šilingo raižytais spaudais, tik juvelyras tuo metu dirbo Torunės monetų kalykloje, į Vilnių jis persikėlė gerokai vėliau. O dabar labai svarbi, netgi kertinė detalė. Tik atradus valdovų insignijas, pasižiūrėti šio medaliono į Vilnių atvyko iš Krokuvos Emeriko Hutten-Čapskio vardo muziejaus ekspertės dr. Anna Bochnak ir Agnieszka Smołucha-Sładkowska. Ir jos konstatavo, kad tai ne lietas, o kaldintas egzempliorius. Numizmatikoje tai labai svarbu. Lietų auksinių šio talerio kopijų žinoma nemažai, o vat tokio svorio kaldinta šiai dienai yra unikali. Apie šį medalioną yra ir keli mano filmukai. Nuorodos yra kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Na, ir 3 moneta, 28 sąrašo numeris. Jos aprašymas nereikalauja jokių komentarų. Taigi, kas tai? Ar atmestinis, kaip vadinome sovietiniais laikais, „valdiškas“ požiūris į tikrai vertingus Lietuvos istorijai artefaktus ar absoliuti nekompetencija? Manau, kol kas vertybes aprašinėjo tikrai ne tas žmogus ir, blogiausia, šis darbas tapo prieinamu visuomenei, tačiau po šio filmuko klaidos bus ištaisytos ir mes matysime tikrai nuodugnius vertybių aprašymus, bet kol kas tai skaityti tiesiog gėda. Ir čia aš kalbėjau tik apie tris numizmatines vertybes. Iš viso, kaip minėjau ir kaip galite pamatyti, jos net 58…. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
LDK monetos ir dirbtinis intelektas.
Neretai numizmatiniuose forumuose pradedantieji kolekcininkai parodo LDK monetos nuotrauką,prašydami daugiau informacijos apie ją,ir tuoj atsiranda „geradariai“,kurie pateikia dirbtinio intelekto (toliau – DI) suformuluotą atsakymą.Skaitai jį,ir nežinai,juoktis ar pykti.O svarbiausia,nereikia tikėti tokiais atsakymais.Jie niekada nebus tikslūs.Šio filmuko tikslas–įspėti Jus, kad dar gerokai per anksti naudotis DI paslaugomis, identifikuojant LDK monetas,nors tai ir labai madinga ir tinka,nustatant automobilių modelius,valgomus grybus ar šunų veisles.Bet monetas identifikuoti remiantis DI dar gerokai per anksti.Ir pasistengsiu pavyzdžiais tai įrodyti.Prieš akis kairėje–DI suformuotas lietuviško 1565 m. pusgrašio paveikslėlis,dešinėje– originalios tokios monetos atvaizdas.Matote,DI kūrinys labai tolimas nuo realybės.Mažiau detalių,nuglostytas ir netikras.Panašiai ir su visomis kitomis žiniomis apie LDK monetas.Aklai pasitikint DI žiniomis,galima nuklysti labai toli ir ne į tą pusę,todėl primygtinai siūlau juo nesinaudoti senosios numizmatikos klausimais. Štai 1535 m. lietuviško Žygimanto Senojo grašio paveikslėlis iš lenkiško Niemčyko aukciono.Moneta įdomi,dar neaprašyta mūsų kataloge,tačiau mūsų kanalo Contribee platformoje prenumeratorius aš supažindinau su ja ir jie žino ir darbinį monetos numerį.Pažiūrėkime,ką apie šią monetą pasakys DI. Prašau,aiškinama, kad tai LDK pusgrašis arba grašis,nukaldintas Žygimanto Vazos valdymo laikotarpiu,apie 1618 m.Vien šitame sakinyje begalė klaidų. Žinote,kad Žygimanto Vazos valdymo laikotarpiu lietuviški pusgrašiai kaldinami nebuvo,o 1618 m. nebuvo kaldinami ir lietuviški grašiai.Ant monetos aiškiai matoma 1535 m. data ir Žygimanto P(irmojo) vardas, tačiau tai perskaityti DI buvo per sunku.Toliau šnekama apie dvigubą(gal dvigalvį?)Šventosios Romos imperijos Erelį,neva naudotą LDK heraldikoje,kas yra visiška nesąmonė,ir pateikiami neteisingi legendų aprašymai.Žodžiu, viskas labai blogai. Arba štai šis gotikinis lietuviškas Aleksandro Jogailaičio pusgrašis.Iš ankstyvųjų,kaldintas dar 15 amžiaus pabaigoje.Irgi moneta įdomi,taip pat dar neaprašyta mūsų kataloge,tačiau mūsų kanalo Contribee platformoje prenumeratorius aš supažindinau ir su ja ir jie žino ir darbinį monetos numerį.Pažiūrėkime,ką ir apie šią monetą pasakys DI. Dar kartą pro šalį. Moneta kažkodėl priskiriama Aleksandro Jogailaičio sūnėnui Žygimantui Augustui, o tos monetos buvo kaldinamos praėjus 50 metų nuo šių monetų kaldinimo. Toliau jau fantazuojama Žygimanto Augusto monetų legendų tema. Ir tokį žaidimą galima būtų tęsti ir tęsti, bet manau, kad ir šie pavyzdžiai įrodė, kad DI – tikrai prastas pagalbininkas identifikuojant LDK monetas. Ir dar kas labai svarbu – DI neatpažįsta padirbinio. Nei tų laikų, skirto monetų apyvartai, nei šiuolaikinio, skirto apgauti patiklius kolekcininkus. Štai puikus tų laikų labai kokybiško padirbinio, imituojančio 1515 m. lietuvišką Žygimanto Senojo pusgrašį, pavyzdys iš kolegos Edvino kolekcijos. Monetos padirbinys, skirtas pinigų apyvartai. Pažiūrėkime, ką apie šią monetą pasakys DI. O čia jau visiškas kliedesys. Aiškinama, kad ši moneta yra sidabrinis grašis (groschen) iš Šventosios Romos imperijos laikotarpio, tikėtina nukaldintas XVI a. pradžioje, ir greičiausiai yra Silezijos ar Bohemijos (Čekijos) regiono leidinys. Tai greičiausiai yra Joachimo Thaleris (Joachimsthaler Groschen) arba viena iš jo šio regiono sidabrinių monetų versijų, nukaldintų Bohemijos (dab. Čekija) mieste Joachimsthal (dabar Jáchymov). Iš šių monetų kilo ir žodis „taleris“, iš kurio vėliau kilo žodis „doleris“. Taip rašo DI. Tačiau mes žinome, kad tai viso labo lietuviško 1515 m. pusgrašio padirbinys, skirtas pinigų apyvartai. Tikrai nepatariu naudotis DI paslaugomis ir verčiant monetų pavadinimus į kitą kalbą. Kaip pavyzdį parodysiu Žygimanto Augusto laikų lietuviškų monetų pavadinimų mechanišką vertimą į anglų kalbą. Matote, kaip iškraipyti pavadinimai. Ir pusdenaris ir pusgrašis pavadintas vienodai, half-penny, o dalis kitų pavadinimų atrodo netgi nauji ir nematyti.Nors, tiesa,su tokiu pavadinimų iškraipymu susitinkame dažnai–daugelis interneto aukcionų nesivargina redaguoti mechaninio vertimo klaidas ir tokius „stebuklus“ pateikia savo puslapiuose. Tai ką daryti,jei dirbtinis intelektas netinka,paklausite.Ir nepasakysiu Jums nieko naujo.Mokykitės iš teisingų knygų.Numizmatikoje,prognozuoju, dirbtinis intelektas dar negreitai taps vertingu pagalbininku,todėl pirkite knygas,skaitykite jas ir mokykitės.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Būsima knyga apie lenkiškas Kazimiero monetas.
Šiandien man laišką parašė geras kolega Witold Borowski. Jis daug mums padėjo, rašant lietuviškų 1495-1536 m. monetų katalogą. Manau, atėjo laikas padėti jam, supažindinant mūsų kanalą žiūrinčius kolekcininkus su būsima p. Witoldo knyga. Išversiu kolegos laišką iš anglų kalbos. „Norėčiau pranešti, kad mano knyga „Monety Koronne Kazimierza IV Jagiellończyka 1447-1492“ buvo pateikta spausdinimui. Knyga pasirodys rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais. Ji bus išleista ant blizgaus popieriaus su kietu viršeliu. Jos kaina bus 120 PLN. Jei turite draugų, kurie norėtų ją įsigyti, prašau, nurodykite jiems mano el. pašto adresą. Daugiau informacijos feisbuko puslapyje https://www.facebook.com/search/top?q… Pagarbiai, Witold Borowski witborowski@o2.pl “ Taigi, dar kartą kartoju autoriaus elektroninio pašto adresą. Jį rasite ir po šiuo video. Jei sudomino būsima knyga, kreipkitės į autorių dėl jos įsigijimo. Čia matote būsimos knygos viršelį. Lenkų numizmatiniuose feisbuko forumuose jau galite perskaityti atsiliepimus apie būsimą knygą. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje knygoje autorius panaudojo tyrėjams anksčiau nežinomus dokumentus ir, be kita ko, nustatė atskirų pusgrašių monetų su skirtingomis legendomis kaldinimo seką. Žinomas lenkų numizmatas, profesorius Borys Paszkiewicz savo recenzijoje apie aptariamą knygą, pažymėjo kad autorius drąsiai ėmėsi daugelio tyrimų problemų ir aiškiai apibrėžė kitas, ko niekam anksčiau nepavyko padaryti… Taigi, pasikartosiu: knyga greičiausiai bus išleista rugsėjį ant blizgaus popieriaus, kietais viršeliais ir riboto tiražo. Jos kaina bus 120 PLN. Norintys įsigyti knygą dabar gali pateikti užsakymus ir rezervuoti savo kopiją tiesiogiai pas p. Witoldą šiuo el. pašto adresu: witborowski@o2.pl Tai bus knyga apie lenkiškas Jogailos sūnaus Kazimiero monetas. Gi šiame paveikslėlyje matote lietuviškus Kazimiero pinigėlius. Apie juos buvo mano filmukas, nuorodą į jį taip pat rasite po video, apie juos galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ ir E. Ivanausko 2013 m. kataloge. O gal kas iš Jūsų imsis iš naujo peržiūrėti numizmatinę lietuviškų Kazimiero monetų medžiagą ir šias monetas katalogizuoti, kaip padarė p. Witold Borowski su lenkiškomis Kazimiero monetomis? Kasmet numizmatinėje rinkoje pasirodo nemažai šių monetų ir, manau, naujas žvilgsnis į šią medžiagą tikrai pastebėtų daug įdomaus. Šiuo klausimu ir baigsiu filmuką. Gero Jums kolekcionavimo.
Susitikimas su Dzmitry Huletski Vilniuje 2025-08-02 20 val. Dockers Pub Antakalnis
Rugpjūčio 2 d. Vilniuje lankysis numizmatas, numizmatinių knygų autorius Dzmitry Huletski. Kviečiame su juo susitikti rugpjūčio 2 d., šeštadienį, 20 val. Dockers Pub Antakalnis, Šilo g. 13A, Vilnius. https://www.facebook.com/profile.php?id=61576291127256
Galėsite net tik gauti autoriaus autografus ant anksčiau nupirktų knygų, bet ir įsigyti mūsų antro leidimo geltonąją ir žalią ikivytautinių Lietuvos monetų knygas, padiskutuoti numizmatinėmis temomis, vakaro metu šnekėsime ir apie būsimus geltonosios knygos papildymus.