Visi, kas yra susidūrę su Žygimanto Augusto 1570 m. lietuviškais dvidenariais, žino, kad spaudus jiems raižė du meistrai – Albrechtas Kerleinas ir Petras Platina. Ir kad Platinos raižytais spaudais kaldintos monetos yra retesnės ir brangesnės. Tačiau, kai ateina laikas atpažinti tokias monetas, ieškoma pagalbos. Ir į mane bent kartą į savaitę kreipiasi kolegos, prašydami padėti. Todėl sukūriau šį filmuką.
Abėcėlė. Kirvis ant 1562 1565 m pusgrašių
Šiandieną pakalbėsime apie kirvio atvaizdą ant lietuviškų pusgrašių. Dažnai manes pradedantieji kolekcionieriai klausia, kur jį rasti. Todėl ir šis video bus skirtas jiems, aš nesigilinsiu į daugelį kitų monetų detalių ir katalogo numerius. Jei norėsite, visas mano paminėtas monetas rasite Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Taigi, prieš Jus lenkiškas Tarlų giminės herbas – Kirvis. Vienas iš seniausių Lenkijos karalystėje ir plačiai paplitęs. 1555 metais kilmingas Žygimanto Augusto dvariškis Gabrielius Tarla tapo Vilniaus monetų kalyklos valdytoju ir nuo 1562 metų iki jo mirties 1565 metais jo herbas – Kirvis pradėtas kaldinti ant masiškiausios LDK monetos – pusgrašio. Pažiūrėkite šį paveiksliuką. Kairėje – 1562 m. pusgrašiai be Kirvio. Jie skirtingi, vis kitoks Vyčio atvaizdas. Matote, ant viršutinės monetos žirgo uodega nuleista. Mūsų temoje ši moneta nebus nagrinėjama – Kirvio atvaizdas būna tik ant monetų su pakelta žirgo uodega. Tokių – kaip apatinė kairėje. Kuri irgi be Kirvio, bet tokias monetas turėtumėme panagrinėti atidžiau. Dešinėje matote monetą su dažniausiai pasitaikančiu Kirvio atvaizdu ties 6 valanda reverso legendoje. Kirvį Jūsų patogumui čia ir kitur pažymėjau raudonai. Šios monetos yra retesnės už monetas be Kirvio, dėl to labiau ieškomos kolekcionierių. Monetų yra nemaža atmainų, jos skiriasi averso bei reverso legendomis, pasikartosiu, visa tai rasite Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Mes gi akcentuosime patį Kirvio atvaizdą. Įdomu, kad yra įvairių retų Kirvio pozicijos atmainų. Kairėje matote apverstą Kirvį ties 6 valanda, dešinėje Kirvis ties 12 valanda, mačiau ir paverstą Kirvį ties 12 valanda su horizontaliu kotu ant 1562 m. monetos. 1563 m. žinomas ir veidrodinis Kirvio atvaizdas ties 6 valanda. Visos šios monetos yra labai retos ir labai brangios. Tarp kolekcionierių turi milžinišką pasisekimą. Tuo įdomiau tokių ieškoti ir didesnis džiaugsmas suradus. Jei tarp 1562 m. pusgrašių monetos su Kirviu yra retesnės, 1565 m. atvirkščiai – retesnės ir labiau ieškomos monetos be Kirvio. Tokią matote mano paveikslėlio dešinėje. Gabrielius Tarla mirė 1565 m. pavasarį ir kurį laiką buvo kaldinamos monetos be jo herbo. Irgi siūlau į tai atkreipti dėmesį – jei pamatysite tokią, nepraeikite pro šalį. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
Abėcėlė. Įdomūs Žygimanto Augusto pusgrašiai
Šiandieną nusprendžiau apžvelgti įdomesnius Žygimanto Augusto pusgrašius ir tuo daugiau negrįžti prie jų temos. Tai nėra mano mėgstamiausios LDK monetos, bet jų įdomių variantų įvairovė prašosi sukurti video ir apie juos. Taigi, praeisime pamečiui nuo 1545 iki 1566 metų, aš parodysiu man įdomesnius variantus, o daugiau apie juos galėsite paskaityti Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Pasinaudosiu internete rastais paveiksliukais, dauguma jų iš lenkiško wcn.pl aukciono, kurio vadovai mielai su mumis bendrauja rašant mūsų knygas. Įdomiausias monetų vietas Jūsų patogumui pažymėsiu spalvomis. Pradėsime nuo 1545 metų. Matote, dešinė moneta be datos. Valdovo vardas, o, reiškia, ir aversas yra Vyčio pusėje. Šių metų monetos yra labai retos ir vertinamos. Retos yra ir 1546 metų monetos. Kairėje matote monetą su klaida legendoje MGNI vietoje MAGNI. Siūlau į albumą pasidėti visas 1545 ir 1546 metų monetas, kurios tik pasitaikys – jos retesnės ir brangesnės, lyginant su daugelio kitų metų pusgrašiais. 1547 metai. Apie jų pusgrašius yra mano video. Nuoroda po šiuo video ir kadro viršuje dešinėje po I raide. O paveikslėlyje kairėje pusgrašis su veidrodine N raide, dešinėje – su 1546 m. pavyzdžio Vyčiu. Tai moneta, kurią apžvelgiau ankstesniame video. Tarp 1548 m. man įdomių monetų nematau, o štai 1549 m. moneta su taisymu datoje – devintukas taisytas iš aštuntuko. Bet koks taisymas ar klaidos legendoje suteikia papildomą vertę ir kainą monetai. Tik, aišku reikia išmokti tai atskirti nuo dvigubo smūgio – broko, kuris mažina monetos kainą. Bet apie tai irgi yra mano video. Tarp 1550-1552 metų monetų irgi nematau man įdomių. Bet verta parodyti 1553 ir 1554 metų pusgrašius. Tiesiog tai reti metai, gražios monetos ir labai vertinamos kolekcionierių. Nepraeikite pro šalį, jei tokias pamatysite. 1555 metų monetos irgi manes nesudomino, o štai 1556 m. moneta su klaida MANI vietoje MAGNI. Apie 1557 metų pusgrašius yra mano video. Čia reikia išmokti atskirti ir atkreipti dėmesį į Jorgo Bėmo raižytais spaudais kaldintas monetas. Jų nuotraukos paveikslėlio viršuje. Jos ir retesnės ir labiau vertinamos kolekcionierių. 1558 metų pusgrašis. Čia reverse matote datos taisymą, aštuntukas taisytas iš penketuko, o averse A raidės atspaustos perverstu V puansonu, be vidinio brūkšnelio raidėje. Ši ypatybė matoma nuo pat pusgrašių kaldinimo pradžios ir tęsiaisi iki 1565 metų, bet irgi atkreipkite į tai dėmesį, šios monetos taip pat yra labiau vertinamos. 1559 metų moneta. Klaida reverso legendoje MAGI vietoje MAGNI, o averse matome vėlgi apverstas V vietoje A, apie ką tik ką šnekėjome. 1559 galima užtikti ir santrumpą DVCA vietoj įprastinio DVCAT reverso legendoje. Tokios monetos irgi retos. 1560 metų moneta. Matote averso legendoje santrumpą DV vietoje DVX. Tokią galite užtikti ir kitų metų pusgrašiuose, bet visos šios monetos taip pat bus retesnės. Ir, be abejo, 1560 metų pusgrašių išskirtinė ypatybė – interpunkcija ties 12 valanda kaip averso, taip ir reverso legendoje. Jei tai ne įprastinis trilapiukas, o rozetė, kaip matote mano paveikslėlyje arba kryžius (deja, šiandien ant greitųjų tokios monetos paveikslėlio neradau), tokios monetos irgi yra retos ir vertinamos kolekcionierių. Čia vėl matote DV averso legendoje, šįkart ant 1561 metų pusgrašio. Dar vienas 1561 metų pusgrašis. Šįkart reverso legendoje MAGN vietoje įprastinio MAGNI. Taip pat reta moneta. Apie kirvį ant 1562 metų pusgrašių taip pat matėte mano video. Retas ir vertingas 1563 m. pusgrašis su ilgesne averso legenda, raidėmis D G po valdovo vardo ir LIT reverso legendos pabaigoje. Klaida DVCT vietoje DVCAT, praleista žodyje A raidė ant 1563 metų pusgrašio. Labai retas ir kolekcionierių ieškomas 1564 m. pusgrašis su karūnuotu Ereliu. 1565 metų moneta be kirvio reverso legendoje. Apie jas irgi yra mano video. 1565 metų pusgrašis su klaida DVCT vietoje DVCAT, praleista žodyje A raide. Na, ir, aišku, apžvalgą baigsiu 1566 metų lietuvišku pusgrašiu. Jie kaldinti jau ne Vilniuje, o Tykocine, Lenkijoje. Skiriamasis bruožas – pasaga su kryžiumi po data. Tai herbas Jastrzębiec (Krokuvos vaivados Stanislovo Myškovskio, valdžiusio Tykocino monetų kalyklą, ženklas) . Šie pusgrašiai taip pat turi įvairių atmainų. Tokią būtų įdomesnių Žygimanto Augusto pusgrašių apžvalga. Iš jos lengva suprasti, į kokias monetų detales reikia atkreipti dėmesį, renkant pusgrašius. Sėkmės tiems iš Jūsų, kurie nuspręsite rinkti šias monetas. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
Kiek gali kainuoti lietuviška boratinka?
Prieš porą dienų kolega, matyt, įkvėptas lapkričio 23 d. Numision aukciono rezultatų (apie jį – filmuko pabaigoje) paklausė, kiek gali kainuoti labai gero stovio lietuviška boratinka. Kai pasakiau, kad 100-200 eurų, nepatikėjo. Todėl šiame filmuke parinksiu 15 pavyzdžių iš pastarųjų 4 metų aukcionų, kai boratinkos kartu su aukciono mokesčiais kainavo daugiau, nei 100 eurų ir Jums parodysiu su savo komentarais apie monetas. Pradedame? 2022 m. lapkričio 23 d. Vujčickio aukcionų namų aukcione ši 1665 m. Kaune kaldinta boratinka iš Darjušo Maržentos kolekcijos išėjo už 103 eurus. 2022 m. lapkričio 4 d. lietuviškame Numisbalt aukcione ši 1666 m. Vilniuje kaldinta boratinka išėjo už 106 eurus. Kaip matote, moneta slabuota, turi NGC AU53 BN TOP POP įvertinimą. Tiems, kas mažiau susiduria su monetų vertinimais, priminsiu, kad BN apibrėžia monetos spalvą. Tai rudos spalvos tonuotė, žymima ant sertifikuotų monetų etikečių. 2024 m. rugpjūčio 31 d. tame pačiame lietuviškame Numisbalt aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta lietuviška boratinka išėjo taip pat už 106 eurus. 2024 m. spalio 19 d. Poznanės aukcionų namų aukcione šis 1666 m. boratinkos to meto padirbinys, skirtas monetų apyvartai, bet nepaprastai gražus ir talentingai išraižytas, išėjo už 118 eurų. 2023 m. kovo 24 d. Poznanės aukcionų namų aukcione ši 1665 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 119 eurų. Čia įdomus praėjimas. Aiškiai matomas kalybos brokas – dvigubas smūgis. 2022 m. gegužės 28 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši brokuota 1661 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo net už 121 eurą. Pripažinsiu – negaliu paaiškinti šios kainos. 2023 m. rugsėjo 23 d. Vujčickio aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta boratinka išėjo už 128 eurus. Matote, monetos aprašyme pateiktas C. Wolskio katalogo numeris ir R4 retumas. 2024 m. spalio 19 d. Poznanės aukcionų namų aukcione ši 1660 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 151 eurą. 2023 m. lapkričio 29 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta boratinka išėjo už 153 eurus. Aprašyme atkreipiamas dėmesys į DUC reverso legendoje. 2024 m. gegužės 14 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1664 m. Olivoje kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 156 eurus. Monetos aprašyme atkreipiamas dėmesys į klaidą legendoje – raidę O vietoje C santrumpoje DVC ir tai, kad tokia moneta neaprašyta numizmatinėje literatūroje. 2023 m. birželio 20 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 167 eurus. Įdomu, kad po valdovo biustu nėra kalyklos valdytojo Georgo fon Horno inicialų G. F. H., tai ir pažymėta monetos aprašyme. 2020 m. gruodžio 29 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1661 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 169 eurus. Matote, moneta slabuota, turi NGC MS62 BN irgi maksimalų įvertinimą. Priminsiu, visos monetų kainos šiame filmuke – su aukcionų mokesčiais. 2023 m. birželio 20 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta lietuviška boratinka kolekcijos išėjo už 180 eurų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į DUC reverso legendoje. 2021 m. spalio 23 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1664 m. Vilniuje kaldinta boratinka išėjo už 239 eurus. E. Ivanausko kataloge 3JK24-14, retumas RRRR, vietoje kataloginės kainos – brūkšnys. Matote, žemės iždininko Jurgio Jeronimo Kryšpino – Kiršenšteino monograma HKPL yra reverso legendoje. Na, ir moneta, kurios praėjimą pamačius jaunąjam kolegai ir kilo mintis manęs paklausti apie boratinkų kainas. Prieš kelias dienas, 2024 m. lapkričio 23 d. Numision aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 349 eurus. Kaip jau sakiau kažkuriame filmuke, gera kaina už gerą monetą. Matyt, šiais pavyzdžiais aš įrodžiau, kad retos arba ypač gero stovio boratinkos taip pat gali turėti labai solidžią kainą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1652 m. šilingas su apverstu dvejetu
Turbūt atsimenate mano labai seną filmuką, kur rodžiau Jono Kazimiero 1653 m. lietuvišką šilingą su veidrodiniu trejetu. Nuo to laiko mačiau tokį dar porą kartų, o ir savo kolekcijoje tokį turiu. Tiesa, moneta vis dar neaprašyta numizmatinėje literatūroje. E. Ivanausko kataloge galite pamatyti dar visokių įdomybių 1652-1653 m. lietuviškų šilingų datose, o atrandama dar įdomesnių egzempliorių. Ačiū kolegai Pavelui, kuris atsiuntė štai tokios monetos nuotrauką. Matote, datoje dvejetas apverstas. Man moneta pasirodė labai įdomi. Tokią monetą matau pirmą kartą, neradau jos aprašymo ir mano nagrinėtoje numizmatinėje literatūroje. Norėčiau paklausti Jūsų, gal kas nors tokį matėte ar turite savo kolekcijose? Parašykite aptarime po video, prašau. Būtų įdomu sužinoti žinomų monetos egzempliorių skaičių. Štai dar vienas pavyzdys, kaip įdėmiai peržiūrint monetų legendas galima rasti naujų, dar neaprašytų variantų ir tuo pačiu turtinti Lietuvos numizmatiką. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1652 m lietuviškas dvidenaris
Sukurti šį filmuką paskatino Baltosios Rusios ieškotojų su metalo ieškikliais forume užvakar pasirodžiusi žinutė, kur pateiktos labai gražaus lietuviško 1652 m. Jono Kazimiero Vilniuje kaldinto dvidenario nuotraukos, o žmogus klausia, kokia tai moneta ir kiek verta. Ir, jei pažiūrėti atsakymus, visi vienbalsiai aiškina, kad tai lietuviškas šilingas (kas nėra tiesa), retas, o jo kainą apibrėžia maždaug nuo 100 iki 250 ne Baltosios Rusios pinigų diapazone, kai 100 būtų tik aukciono startas. Tiesa, vienas kolega rašo, kad kartais ši moneta vadinama dvidenariu. Ir aišku, iš kur tokios žinios. Senuosiuose lenkų kataloguose ši moneta vadinama šilingu. Štai duodama nuoroda į E. Kopickį katalogą, Nr. 3578 ir retumas R5. Tačiau lietuvių numizmatai vertina šį nominalo pavadinimą kaip dar vieną klaidą, kurių ir taip apstu Kopicki kataloge, aprašant lietuviškas monetas. Jiems pritaria ir dabartiniai lenkų numizmatai, jei atsiverstumėte rimtus lenkų aukcionus, čia jau rasite dvidenario pavadinimą. Pavyzdžiui, Damjano Marcyniako aukciono archyve rasite 2018-2019 metais praėjusias keturias tokias monetas,visos jos buvo pavadintos Vilniaus dvidenariais ir jų kainos buvo nuo 52 iki 187 eurų. Pažvelkime į monetą iš forumo iš arčiau. Monetos reverse matome skaičių 360. Ir E. Ivanausko ir E. Remeco nuomone, tai ir pasako mums, kad moneta turi dvidenario nominalą. Apie tai galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ (mano filmuką apie šią knygą, matyt, jau matėte). E. Remecas pabrėžia, kad moneta su skaičiumi 360 turėjo rodyti jos santykį su taleriu (pagal analogiją ant 1652 m. šeštoko matome skaičių 15, ant tų pačių metų trečioko – 30, ant pusantroko – 60, o ant labai reto tų metų grašio skaičius 09, kas turėtų reikšti 90). Pagal LDK galiojusią ordinaciją vienas grašis buvo lygus 3 šilingams. Vadinasi, taleris turėjo būti lygus 270 šilingų.Monetoje esantis skaičius 360 reiškia, kad jos vertė sudaro ¾ šilingo vertės arba 1/4 grašio vertės. Pagal lietuvišką pėdą grašis buvo lygus 8 denarams, taigi ši moneta – lietuviškas dvidenaris. Tai patvirtina jos išvaizda, primenanti lietuviškus Žygimanto Vazos dvidenarius, tik vietoje romėniško II čia skaičius 360. Nuo šilingų ši moneta skiriasi mažesniu svoriu ir skersmeniu, taip pat neturi, kaip šilingai, legendos su žodžiu „Solidvs“. O lenkai klydo savo kataloguose, nes dvidenaris buvo išskirtinai LDK moneta, jų nekaldino nei viena Lenkijos monetų kalykla. Jei šeštadienį ateisite į Vilniaus kolekcionierių klubą Karolinos viešbutyje, konkrečiai šią monetą pamatysite ir ant mano stalo. Būsiu ten nuo 8 iki 11,30 val. Geras kolega, išvykęs iš karo drąskomos Ukrainos, paliko ją man ir paprašė jai surasti gerus namus, kol jis pats ieško laikinos vietos prisiglausti nekariaujančioje Europos dalyje. Ateikite ir pamatysite šią retą monetą gyvai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.
1668 m lietuviška boratinka
Perskaitę mano naujo video pavadinimą Jūs pasakysite, kad tokios monetos nėra ir būsite visai teisūs. Tačiau su tuo nenori sutikti kolekcionieriai, kurių credo, matyt, priešintis sveikam protui. Štai ir vakar vienas iš tokių kolegų man įrodinėjo, kad tokia moneta egzistuoja, remdamasis ne kuo kitu, o lenkišku interneto katalogu. Taip ten visame gražume pavaizduota tokia moneta, jai suteiktas R7 retumas. Manau, jog tie, kas domitės variniais Jono Kazimiero šilingais, seniai turite Cezarijaus Volskio šių monetų katalogą. Juo tikrai galima pasitikėti labiausiai. Ir šioje knygoje rasite, kad 1668 m. lietuviškos boratinkos nebuvo kaldinamos, o tai, kas kolekcionieriams panašu į 1668 m. data, turi paaiškinimą. Apie šią knygą yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Beje, jei pradedantieji kolekcionieriai dar neturi šios knygos, siūlau jiems lenkakalbiuose ar rusakalbiuose numizmatų forumuose paieškoti forumiečio heniek151, tai ir yra ponas Cezarijus, kreiptis tiesiogiai į jį, taip ir autografą ant knygos gausite, ir kaina bus mažesnė. O p. Cezarijus dar prieš 10 metų forumuose išdėstė, ką jis mano 1668 m. boratinkų tema. Štai jo mintys apie tai, kad tai tiesiog 1665 m. monetos su keistu penketu. Vat tokiu, pažiūrėkite, čia žmogus kreipiasi viename forume, taip pat galvodamas, kad data gali būti 1668. Ir šios monetos su keistu penketu, kuris, jei moneta nutrinta, tikrai gali būti supainiotas su aštuonetu, nėra retos. Pažiūrėkite į įdomiausią vietą iš arčiau. Taip, galbūt šitas penketas taisytas iš ketverto, bet tai jokiu būdu ne aštuonetas. Čia dar viena tokia pati moneta. Irgi žmonės bandė ją parduoti kaip 1668 m. monetą, tačiau tie, kas skaitė C. Volskio knygą, jau žino, kame reikalas. Autorius pažymėjo, kad būna ir daug padirbinių su data 1668, tačiau juos lengva atskirti nuo originalių monetų. Štai nepaprastai gražus to laiko padirbinys su data 1668. Atkreipkite dėmesį į kovarnį po Vyčiu, Ujazdovo kalyklos ženklą. Kaip matote, ir aprašyme akcentuojama, kad tai padirbinys, o aukcione jis išėjo už 186 eurų sumą. O čia namudinis 1668 m. data turintis boratinkos padirbinys. Jį Rusijoje šiemet bandyta parduoti už mažiau nei 1 eurą, bet pirkėjų, kaip matote, neatsirado. Pažiūrėkime į monetą iš arčiau. Atvaizdai grubūs, matosi, kad raižytojas nesirūpino ypatingu panašumu į originalią monetą. Gal tik Vyčio siluetas panašesnis. Na, dabar gal niekas neseks pasakų apie originalius 1668 m. lietuviškus šilingus? O lenkišką internetinį katalogą, tai jau kartoju kelintą kartą, vertinkite labai ir labai atsargiai. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.
1661 m sidabrinis lietuviškas šilingas
Situacija ta pati, kaip ir keliuose mano ankstesniuose video: tokios originalios monetos nėra ir nebuvo, tačiau lenkų kataloge jos piešinys puikuojasi su R8 retumu. Už tai yra tikrai daug to meto 1652 m. lietuviškų šilingų padirbinių su data 1661, kurie parduodami aukcionuose su nuoroda į šį katalogą. Ir žiopliai pirkėjai moka kaip už tikrą pinigą…. Žodžiu, atsipalaiduokite ir pažiūrėkite parinktus paveikslėlius, skambant muzikai. O dėl įdomumo paskutinį parodysiu padirbinį su data 1668. Kadaise dar mačiau tokį patį su data 1956, bet dabar nepavyko rasti jo paveiksliuko. Smagaus žiūrėjimo, o išvadas pasidarykite patys.
Smulki LDK moneta išėjo už beveik 4000 eurų
Šiandien ukrainiečių aukcione moneta,apie kurią paskutinę savaitę daug šnekėjo visa numizmatų bendruomenė,besidominti LDK monetomis,išėjo už 180000 grivnų,tai yra 3971.96 euras šios dienos kursu.Buvo virš 100 statymų,susidomėjusių šia moneta tikrai buvo labai daug. Impozantiška kaina,juolab,neaišku net,koks šios monetos nominalas. O ir monetos matmenys šokinėja.Priminsiu, nesename filmuke pasakojau apie 2 tokias vienaspaudes monetas,jų skersmuo 20 mm,vieno svoris 1,40 g, kito–1,09 g.Manau, kad prieš apžvelgiant įdomiausius numizmatų pastebėjimus apie šią monetą,verta prisiminti mano filmuką.Pažiūrėkime jį. Taigi, filmuke matėte, kad ši moneta aprašyta 2019 m.E.Ivanausko kaip nedatuotas portretinis lietuviškas 1618 m.pusantrokas.Šitokios monetos nuotrauka buvo išspausdinta A. Gureckio Vazų pusantrokų katalogo 2019 m.leidime.Šalia nuotraukos užrašas,pavadintas „Vilniaus mįslė“ ir labai įdomus tekstas.Pabandysiu jį išversti. „Prieš kelias dienas man buvo atsiųsta tokios keistos monetos nuotrauka.Šia nuotrauka pasidalinęs E. Ivanauskas ją apibūdino kaip vienintelį žinomą egzempliorių iš privačios kolekcijos.Apibūdinamas kaip pusantrokas su portretu.Na, ką su tuo daryti? Ką mes tikrai žinome?Moneta sukurta po 1618 m.ATR herbas iš tikrųjų panašus į tą,kuris buvo ant pusantrokų.Legenda vis dėlto šiek tiek nestandartinė pusantrokams – MONETA (3) NO M D L Šiek tiek, nes buvo panaši formuluotė,bet nepamenu,ar iš tų metų.Tačiau aversas man labai primena portretus iš trečiokų ar galbūt ankstesnių grašių.Deja, monetos parametrų nežinau,todėl buvo galima daryti prielaidą,kad moneta turėjo būti pusantrokas ar trečiokas(čia spėju, trečiokų monetų kaldinimas buvo atnaujintas Krokuvoje 1618 m.).P.S.Iš pradžių moneta neturėjo pakliūti į katalogą,bet jaunuolis (Remigiušas) mane supykdė,ir, kaip paaiškėjo,man liko laisvas puslapis.“ Taip buvo rašoma 2019 m. katalogo leidime.2022 m. šios knygos leidime nei monetos atvaizdo,nei aprašymo jau neberasime. Šia tema įdomiai pasisakyta internetiniame bloge,skirtame pusantrokams. Jo vaizdą ir matote.Nuorodą į jį galite rasti po šiuo video.Irgi išversiu. „ Adamas (čia kalbama apie A. Gureckį) paskelbė,bet nežinojo, ką apie tai galvoti.Dėl parametrų trūkumo ir gana prastos būklės jo nebuvo galima priskirti pusantrokams.Gal tai buvo kokia XIX amžiaus variacija?Minėta moneta nebuvo įtraukta į autoriaus Vazų pusantrokų katalogą 2022 m. Visai nenuostabu. Juk stengiamės (akh,man teko garbė būti bendraautoriumi) atskirti numizmatinę fantastiką nuo tiesos ir buvo sunku ką nors pasakyti 100% užtikrintai.Monetos buvo valcuojamos–bent jau aš taip manau.Jos kilę iš tos pačios spaudų poros.Matosi, kad jos susidėvėję, todėl turėjo matyti apyvartą.Jei tai ne kažkokia apgaulė, prisipažįstu, kad nežinau atsakymo į klausimą, kodėl/kaip buvo pagaminta 1 spaudų pora, kai ant cilindro nesunkiai telpa 8? Turiu keletą spėjimų…“ Čia aš pridėsiu, kad išnagrinėjus 3 žinomą monetą, kurios atvaizdas yra ir E.Ivanausko knygoje ir A.Gureckio kataloge,matosi, kad ji taip pat vienaspaudė apkalbėtoms 2.Reiškia, turime 3 vienaspaudes valcuotas monetas. Grįžkime prie minėto blogo.Ten labai įdomus postscriptum. Pacituosiu jį išvertęs į lietuvių kalbą. P.P.S.„Diskusijoje feisbuke pasigirsta specialistų balsai,kurių negalima ignoruoti. S. Stube pasisako už tai, kad taip buvo bandoma kaldinti grašius.Nors pusė su portretu yra„grynas“grašis,antrąją pusę buvo galima greitai pridėti.3 po skydu turėjo reikšti ne 3 pusgrašius,o 3 šilingus.“ Dabar turėčiau pacituoti p.S. Stube žodžius.Paveikslėlyje matote jo aukcionų namų logotipą.„Tai improvizuotas grašis. Jie savo archyvuose turėjo nenaudojamą grašio volelį.Tai buvo prieš keletą metų,kai apie 1614-15 m.vėl buvo pradėti kaldinti portretiniai grašiai.Lietuvoje šiuo laikotarpiu portretinių grašių nebuvo gaminama,tačiau, matyt,buvo pasiruošta išleisti 1615 m.grašį.Jie paėmė aversą iš monetų kalyklos archyvo,o reversą padarė iš neutralaus pusantroko.Ten nėra aprašytas joks nominalas,nes 3 gali reikšti 3 šilingus už grašį ir taip jie pakeitė grašio išvaizdą.“ Taigi net monetos nominalas yra mįslė.Dar kartą pasigrožėkite jos atvaizdu.Ir viena aišku, ši moneta šiandien ukrainiečių aukcione išėjo už 180 t. grivnų arba beveik 4000 eurų.Ir man žinomos 3 tokios pačios vienaspaudės monetos, 2 iš jų labai skirtingų svorių, greičiausiai nukaldintos valcavimo būdu ir turinčios buvimo apyvartoje pėdsakų.O ką apie šią monetą manote Jūs,parašykite savo nuomones aptarime po video, bus įdomu padiskutuoti.Ir tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.
Vėl apie menamą 1625 m šilingą su Vyčiu
Prieš porą dienų kolega atsiuntė šio, jo požiūriu , 1625 m. lietuviško šilingo su Vyčiu nuotrauką ir paprašė pakomentuoti. Na, matyt, aš per mažai ankstesniuose filmukuose akcentavau, kad 1625 m. šilingai su Vyčiu neegzistuoja, visi jie – 1623 m. su neteisingai perskaityta data. Kolega pavymui atsiuntė ir šią iškarpą iš E. Kopicki katalogo. Bet pažiūrėkite, ties data kataloge klaustukas. Reiškia, pilno įsitikinimo nebuvo. O ši pozicija, kaip dažnai būna lenkiškuose kataloguose, iš knygos į knygą keliauja iš 19 amžiaus, nuo grafo E. Guten- Čapskio laikų. Grafas rašė, kad tokią monetą mate Lvivo muziejuje. Prieš porą metų įdomumo dėlei Lvivo numizmatų paprašiau muziejų saugyklose paieškoti tokios monetos. Aišku, jie jos nerado. Tačiau 1625 m. šilingo su Vyčiu legenda gyva ir pastoviai numizmatų forumuose išlenda tokie klausimai, kaip matote čia. Šįsyk tai iš ukrainiečių forumo. Ir vėl remiamasi E. Kopicki katalogu. Pažiūrėkime, kas ten rašoma. Matote, tokiai monetai suteikiamas net R8 retumas, kas ir žavi ypač pradedančius numizmatus, ieškančius raritetų. O dar pasitelkus lakią vaizduotę nesunku pamatyti norimą datą ten, kur jos nėra. Ką kalbėti apie pradedančius kolekcionierius, jei žymi numizmatikos firma užslabavo, o žymus lenkų aukcionas pardavė tokią monetą. Ir pardavė nepigiai – už 263 eurus. Vėl pavadinime klaustukai po 1625 m. datos, minimas R8 retumas, tuo sukeliant ažiotažą. Ir ši moneta verta, kad pateikiamus paveikslėlius pažiūrėtumėme iš arčiau. Pažiūrėkite: NGC slabas, MS 63 greidas ir 1625 m. lietuviško šilingo pavadinimas. Jei pažiūrėsite į datą, ji nepilnai tilpo ant ruošinio ir tai yra klasikinis fantomo pavyzdys. Stebėtojas įjungia savo vaizduotę, žiūrėdamas į dalinį trejeto (taip, trejeto be viršutinės dalies) atvaizdą, labai nori pamatyti penketą ir penketo viršutine dalimi palaiko kažkokį monetos lauko defektą. Ir dar – atkreipkite dėmesį į rozetę ties reverso 6 val. po Vadvičiumi. Ji- gėlės žiedo formos ir kitokia, nei E. Kopicki kataloge, kur aprašoma neva 1625 m. moneta. Ten, kaip matote – kryžius. Tokios monetos aprašytos pas St. Sajauską, bet E. Ivanausko kataloge iki šiol nebuvo. Tačiau jos pasitaiko. Aš turiu bent keletą 1623 m. šilingų su kryžiumi. Pažiūrėkite. Visų jų datose trejetas labai ryškus, su išreikšta viršutine dalimi. Ant slabuotos monetos irgi buvo toks trejetas, tik nesimatė jo viršutinės dallies. Taigi, neapsigaukite, kai jums įrodinėja apie 1625 m. šilingą su Vyčiu. Iš dabar gyvenančių tikrai niekas nematė tokios monetos. O ir grafas E. Guten- Čapskis, ją įtraukdamas į katalogą, matyt suklydo, panašiai, kaip dabar suklydo NGC ekspertai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.