Category: Auksinės monetos

Atsimenate, pernai rugsėjo mėnesį aš Jums parodžiau filmuką apie pradėtą pardavinėti žymaus danų verslininko, sviesto karaliaus, ir ne mažiau žymaus numizmato, Larso Emilio Bruuno (1852-1923) monetų kolekciją. Ją parduoti buvo pasirinkta pasaulyje garsi Stack’s Bowers Galleries kompanija, organizuojanti numizmatinius aukcionus. Per kelis metus ji savo aukcionuose išstatys L. E. Bruuno kolekciją, ir jos eksponatus galės įsigyti tam pasirengę numizmatai. Taigi pernai, 2024 m. rugsėjo 14 d. Kopenhagoje, buvo išstatyta į aukcioną pirmoji kolekcijos dalis, kuri parduota už 14 820 900 eurų (beveik 16,5 mln. JAV dolerių) – tai rekordas už vieną numizmatikos aukcioną Skandinavijoje. Apie tai ir buvo mano filmukas, duodu nuorodą į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Atkreipiu dėmesį, kad šią kolekciją pagrinde sudaro Skandinavijos monetos, tarp jų viduramžių, ir tuo ji skiriasi nuo kitos, vadinamosios „Keliautojo kolekcijos“, kurią sudaro įvairių pasaulio šalių auksinės monetos, dažnai tiesiog bankiniai monetų bandiniai, ir taip pat šiuo metu dalimis parduodamos aukcionuose ir apie kurią taip pat yra mano filmukai. Antroji L.E. Bruuno kolekcijos dalis, 550 monetų, buvo išstatyta šių metų kovo 15–16 d. Ciuriche, Šveicarijoje, ir tai buvo tik nedidelė dalis šios 20 000 vienetų kolekcijos, kuri buvo apdrausta 500 mln. Danijos kronų (apie 73 mln. JAV dolerių). Galutinė šių monetų kaina buvo 9 413 400 eurų (beveik 10,3 mln. JAV dolerių). Dar dalis monetų buvo parduota internetiniame aukcione. Vos trijuose aukcionuose (įskaitant vieną tik internetinį aukcioną) parduota L. E. Bruuno kolekcijos dalis kainavo 24 693 198 eurus (beveik 27,2 mln. JAV dolerių). Aukcionuose taip pat pasiektas naujas atskiros Skandinavijos monetos rekordas – unikalus privačiose rankose Danijos auksinis karaliaus Hanso noblis, kuris L. E. Bruuno kolekcijos I dalyje buvo parduotas už 1 200 000 eurų (apie 1,33 mln. JAV dolerių), o tai daugiau nei tris kartus viršijo ankstesnį pasaulio rekordą. O kas toliau? Birželio 11-12 dienomis, tik už vos daugiau nei savaitės, vėl yra organizuojamas internetinis L. E. Bruuno monetų kolekcijos dalies aukcionas. Su jo pasiūla galite susipažinti, įėję į Stack’s Bowers Galleries interneto puslapį. Jame yra išstatytos puikios Danijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos monetos, dabar kaip tik pats laikas daryti statymus šiame aukcione. Jau tik ką paskelbta, kada bus parduodama L. E. Bruuno Skandinavijos monetų kolekcijos III dalis. Tai įvyks 2025 m. spalio 29-31 dienomis Kopenhagoje, Danijoje. Pacituosiu „Stack’s Bowers Galleries“ naujausią pranešimą: „Stack’s Bowers Galleries“ su malonumu praneša, kad L. E. Bruuno kolekcijos III dalies aukcionas vyks 2025 m. spalio 29–31 d. Kaip ir pirmasis istorinis šios kolekcijos aukcionas, III dalies aukcionas vyks Odd Fellow rūmuose Kopenhagoje. Kovo mėnesį pasibaigus antrajam tiesioginiam aukcionui, vertingiausios kada nors į rinką pasaulinės monetų kolekcijos pardavimai pasiekė beveik 25 000 000 eurų bendrą kainą, o ateityje pardavimai augs. Būtinai pasižymėkite savo kalendoriuje, kad galėtumėte dalyvauti spalio mėnesio aukcione. 2025 m. birželį, rugsėjį ir gruodį yra papildomų galimybių siūlyti kainas internetiniuose „Collectors Choice“ aukcionuose, kuriuose pristatoma L. E. Bruuno kolekcija. Daugiau nei 20 000 monetų, medalių, žetonų ir banknotų pasiūloje yra skandinaviški numizmatikos eksponatai, skirti visų tipų ir kainų diapazonų kolekcininkams. Aukcionų namai parodė ir kelias monetas, kurios bus išstatytos spalio mėnesio aukcione. Jas čia ir matote. Kol kas pilnos aukciono pasiūlos dar nepamatysime, katalogai tik ruošiami, todėl laikas nuo laiko įeikite į Stack’s Bowers Galleries interneto puslapį, jei norite šio aukciono pasiūlą pamatyti pirmieji. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Vakar, gegužės 20 d., Šveicarijoje įvyko Numismatica Ars Classica NAC AG aukcionų namų aukcionas, kurio metu buvo parduota vadinamosios „Keliautojo kolekcijos“ pirmoji dalis – angliškos monetos. Apie šią kolekciją yra mano filmukas, nuoroda į jį yra kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Atsimenate, filmuke pasakojau, kaip atsirado ši kolekcija, kodėl ji daugiau nei 50 metų buvo užkasta žemėje, kaip buvo iš naujo surasta ir kodėl ji dalimis bus išstatyta aukcionuose. Tikrą kolekcijos kainą nustatys aukcionai, bet ją sudaro apie 15 000 monetų ir apdrausta ji buvo virš 100 000 000 JAV dolerių suma. Kas nematėte, labai siūlau filmuką pasižiūrėti, bus daug aiškiau šiandieną apžvelgiant aukciono rezultatus. O šiandien apžvelgsiu brangiausiai vakar išėjusias šios kolekcijos monetas. Matote, vakar aukcione buvo išstatyta 200 monetų. Tai pirmoji kolekcijos dalis. Visos – Britų imperijos monetos. Beveik visos- auksinės. Kairėje matote valdovų vardus ir išstatytų monetų kiekį. Šiandien tikrai visų neapžvelgsime, tai galite padaryti patys, įėję į aukciono puslapį, jo pavadinimą matote viršuje. Šiandieną mes pažiūrėsime tik tas monetas, kurių galutinė aukciono kaina buvo didesnė už 100 000 Šveicarijos frankų. O po kiekviena moneta paveiksėlyje ir matote galutinę aukciono kainą. Čia reikia pastebėti, kad visos kainos Šveicarijos frankais ir pateiktos be aukciono mokesčių. Na, žinote, kad 1 Šveicarijos frankas yra lygus maždaug 1,07 Euro. Taigi, pavertus eurais, kainos skaičius bus didesnis. O dėl aukciono mokesčių atsiverskime šio aukciono taisykles. Skaitome 5 aukciono taisyklių punktą. „5. Už aukciono kainą bus taikomas 22,5 % komisinis mokestis – mūsų tiesioginio interneto paslaugomis besinaudojantys dalyviai moka papildomą 1 % mokestį. 8,1% Šveicarijos pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi būti mokamas nuo galutinės kainos ( kaina, pridėjus pirkėjo komisinius ir bet kokias kitas sumas, kurias Aukcionų namai ima iš pirkėjo). Auksinės monetos neapmokestinamos PVM. Jei pirkiniai yra eksportuojami, PVM grąžinamas pateikus juridinę galią turintį Šveicarijos muitinės išduotą eksporto deklaracijos originalą.“ Dabar galėsite kiekvienos monetos, kurią parodysiu filmuke, kainą paversti eurais ir paskaičiuoti mokesčius.Jie, kaip matote, skirtingiems pirkėjams gali skirtis. Parodysiu 10 brangiausių aukcione parduotų monetų kainos didėjimo tvarka. Vien šių monetų bendra kaina sudarys 2 800 000 Šveicarijos frankų arba 2 996 000 eurų be aukciono mokesčių. Jeigu įsivaizduosime, kad visos monetos buvo įsigytos internetu, su aukciono mokesčiais šių 10 monetų bendra kaina sudarys virš 3 700 000 eurų. Kiekvieną monetą rodysiu daugiau, nei 15 sekundžių, tad galėsite pasigožėti jos paveikslėliu, perskaityti ne tik kainą, bet ir informaciją apie monetą, skambant muzikai. Gerų Jums įspūdžių.

https://www.youtube.com/watch?v=8OyDWkxt1Sg

Šiandien vėl šnekėsime apie mūsų seną pažįstamą – Abiejų Tautų Respublikos Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų auksinę monetą. Ši beveik 350 g. svorio auksinė grožybė per paskutinius 17 metų jau 3 kartą pasirodė aukcione (atkreipsiu Jūsų dėmesį – ta pati konkreti moneta), apie ją aš sukūriau tikrai ne vieną filmuką. Galite prisiminti paskutinį, kuriame pasakojau, kad moneta išstatyta Oslo Myntgalleri aukcione nuo 15 000 000 norvegiškų kronų kainos, nuorodą į jį rasite po video. Monetos istorijos šiame filmuke nepasakosiu, kas norite, atsidarykite seną mano filmuką, ten aš ją pasakojau tikrai smulkiai. Ir kiekvieną kartą aukcione moneta mušė brangiausios ATR monetos kainos rekordus. Ne išimtis ir šis kartas. Ir šnekėsime apie vakar ( o ne gegužės 12 d., kaip pasakojau ankstesniame filmuke ir kaip buvo aukciono anonsuota iš pat pradžių) įvykusį aukcioną. Matote, aukcione buvo net 39 statymai ir galutinė monetos kaina pasiekė 19 200 000 Norvegijos kronų be aukciono mokesčių. Šie sudarė dar 20 % nuo galutinės kainos, t.y. 3 840 000 Norvegijos kronų, o monetos kaina su mokesčiais pakilo iki 23 040 000 Norvegijos kronų, kas būtų 1 974 902 eurai vakar dienos kursu. Ir vėl naujas ATR monetos kainos rekordas. Čia vieta priminti, kad 2008 m. ta pati moneta aukcione pasiekė 928 180 eurų kainą be aukciono mokesčių, o 2018 m. jos kaina aukcione buvo 1 505 167 eurai be aukciono mokesčių. Tokios nelygios kainos todėl, kad tada moneta buvo parduodama JAV aukcionuose ir tai kaina, galutinę sumą konvertavus į eurus pagal to meto kursą. Tai taip pat buvo to meto ATR monetos kainos rekordai. O dabar paskaičiuokime, garbingieji kurmiai (citata iš mano vaikystės animacinio filmuko apie Coliukę). 2018 m. aukcione aukciono mokesčiai irgi buvo 20 % nuo galutinės kainos, jie sudarė 360 000 JAV dolerių, ir galutinė monetos kaina su mokesčiais pasiekė 1 806 200 eurų. Vakar gi, priminsiu, galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo 1 974 902 eurai. Taigi, per 7 metus moneta pabrango 168 702 eurais arba 9,34 %. Žiūrint šiuo aspektu, 2018 m. investicija į monetą davė ne tokią jau ir didelę naudą. Gal šiumetė investicija pirkėjui atsipirks labiau? Aš manau, kad ši moneta dar ne kartą pasirodys aukcione mūsų amžiuje ir bus įdomu sekti jos tolesnes kainas. Savo ankstesniame filmuke apie šį aukcioną aš minėjau ir dar dvi ATR monetas, kurių galutinės kainos mus gali dominti. Taigi, 1621 m. 10 talerių sidabrinė moneta išėjo už 1 950 000 Norvegijos kronų, kas būtų 167 147 eurai be aukciono mokesčių, su aukciono mokesčiais kaina sudarė 2 340 000 Norvegijos kronų arba 200 576 eurus, o 1628 m. 1 taleris aukcione parduotas už 40 000 Norvegijos kronų arba 3429 eurus be aukciono mokesčių pagal šios dienos kursą. Tai tiesiog Jūsų žiniai, manau, kad šias arba tokias monetas irgi dar matysime aukcionuose ir su šiais skaičiais galėsite palyginti ateities kainas. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Mieli kolegos užpylė mane klausimais apie šį 1990 m. lietuvišką centą, išstatytą gegužės 11 d. lietuviškame Numisbalt aukcione. Iš pradžių jiems atsakinėjau, kad aš neturiu nuomonės, kaip neturiu nuomonės ir apie bitkoinų monetas, pokemonų monetas ar UAB„Monetų namai“ produkciją. Šie apvalūs monetas imituojantys skrituliukai man tiesiog neįdomūs. Bet kadangi klausimai nesiliovė, sumaniau sukurti filmuką apie šią monetą ir viską sudėlioti į lentynėles. Matote, aukciono aprašyme yra nuoroda į E. Česnulio ir E. Ivanausko 2013 m. katalogą, tai iš pradžių atsiverskime jį. Taip, šios knygos 937 ir 938 psl. yra aprašyti net keturi skirtingi bandomieji 1 cento variantai, kalti privačiose dirbtuvėse. Nr. 1AR1-1 – varinis, 1AR2-1 – vario-aliuminio lydinio, 1AR3-1 – nikelio su kažkokiu kitu metalu lydinio, 1AR4-1- aukso ir vario lydinio. Visų jų retumas RRRR, 4 R raidės, vietoje kainos yra brūkšnys. Daugiau informacijos apie šias monetas rasime Dalios Grimalauskaitės ir Eduardo Remeco 2016 m. knygoje „Lietuvos pinigai“. Atsiverskime ją. Knygos 464 psl. parašyta, kad Lietuvos piniginių ženklų projektų kūrimo konkurse, pasibaigusiame 1990 m. vasario 9 d., pirma vieta nebuvo skirta. Antrą vietą ir 700 rublių premiją už centų monetų projektus laimėjo skulptorius, medalininkas Petras Henrikas Garška. Buvo skirtos ir dvi trečiosios vietos. Buvo nuspręsta antrojo turo neskelbti, o iš premijuotų autorių bei kitų dailininkų suformuoti kūrybinę grupę išbaigtiems visų nominalų pinigų projektams parengti. Centų monetų projektus buvo pavesta sukurti P. H. Garškai. 1990 m. rugsėjį meistras pagamino varinius monetų pavyzdžius, kurie buvo pateikti K. Prunskienės pirmininkaujamai komisijai. Kiek vėliau pagamintus antro bandymo pavyzdžius meistras įvertino kaip netinkamus, todėl įrankius sunaikino, paliko nesunaikintas dvi monetas. P. H. Garškos liudijimu, varinių monetų pavyzdžių jis padarė apytiksliai po 10 vnt., 1991 m. dovanoms jis pagamino dar kelis 1 cento 1990 m. bronzinių monetų pavyzdžius, o 1999 m. – 1 cento 50 bronzinių, 5 sidabrines, 3 auksines monetas ir 50 centų bronzines monetas. Ruošinius meistras tekino staklėmis, štampavo namuose turėtu presu, balto metalo monetoms naudojo tik sidabro lydinio ruošinius. Dabar dalį įrankių – 1 cento reverso matricą ir masterspaudą, 1 cento averso masterspaudą, 50 centų averso ir reverso masterspaudus saugo Lietuvos Nacionalinis muziejus, kuriam autorius juos padovanojo. Šių monetų galima rasti ir Lietuvos numizmatinėse parduotuvėse ir interneto puslapiuose. Matote, MDL Coins interneto puslapis rodo išstatytą trijų skirtingų nominalų bandomųjų 1990 m. monetų, pagamintų iš trijų skirtingų metalų lydinių rinkinuką. Tarp jų matote ir tris skirtingas 1990 m. 1 cento nominalo monetas. Ehobbex pasiūloje irgi matote dvi skirtingas 1990 m. 1 cento nominalo monetas. Aprašymuose parašyta, kad viena pagaminta iš nikelio (remiantis P. H. Garškos liudijimu balto metalo moneta turėtų būti sidabrinė), kita – iš vario. Abiejų kaina, kaip matote, po 1100 eurų. Tiesą sakant, gegužės 11 d. Numisbalt aukcione, yra ir daugiau lietuviškų bandomųjų monetų, nors visus labiausiai domina auksinė moneta. Kaip matote, išstatytos trys skirtingų nominalų bandomosios lietuviškos monetos: auksinis 1 centas, žalvarinė 20 centų moneta (aukciono loto aprašyme atkreipiamas dėmesys, kad neaprašyta E. Česnulio ir E. Ivanausko kataloge) ir bronzinė 50 centų moneta. Ir vėl grįžkime prie aukcione išstatytos 1 cento auksinės monetos. Ją čia ir matote. Kiekvieno apsisprendimas, kaip ją vertinti, bet iš mano pateiktos medžiagos aišku, kad tai yra šiuolaikinės Lietuvos monetų kalybos istorijos dalelė. Ir aš ją vertinčiau būtent taip. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Numizmatinė bendruomenė jau kuris laikas bruzda, laukdama naujo aukciono. Čia matote numizmatinės spaudos antraštes apie būsimą įvykį. Manau, apie tai verta papasakoti ir Jums. Tarptautiniai „Numismatica Ars Classica“ (NAC) aukcionų namai paskelbė parduodanti „Traveller Collection“ – unikalią išskirtinės kilmės monetų kolekciją, kuri ateina į rinką praėjus 85 metams po paskutinės monetos įsigijimo. Kolekcija, kurią sudaro retos ir labai paklausios auksinės monetos iš viso pasaulio, per ateinančius trejus metus bus parduodama aukcione, ir tai bus, kaip manoma, reikšmingiausias vienos numizmatikos kolekcijos pardavimas. Vien kolekcijos draudimo vertė viršija 100 milijonų dolerių, todėl tai yra labiausiai vertinama aukcione parduodama monetų kolekcija numizmatikos istorijoje. Labai įdomi šios kolekcijos istorija. 1929 m. Wall Street katastrofa buvo priežastis, paskatinusi jaunuolį ieškoti alternatyvių būdų, kaip saugoti turtą. Jis nusprendė investuoti į numizmatines vertybes. Pirmiausia pirko aukso lydinius, paskui monetas. Išsivadavęs iš kasdienės šeimos verslo veiklos, kolekcininkas XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį praleido važinėdamas po Europą ir Ameriką su savo naująja žmona, pakeliui įsigydamas retų monetų ir kruopščiai dokumentuodamas kiekvieną pirkinį išsamiame archyve. NAC šį laikotarpį vadina „pratęstu medaus mėnesiu“ ir pavadino rinkinį „Traveller Collection“(„Keliautojo kolekcija“). Kolekciją sudaro apie 15 000 monetų, įskaitant daugybę geriausių privačiose rankose esančių egzempliorių pavyzdžių. Tačiau daugiau nei pusę amžiaus „Traveller Collection“ buvo išnykusi nuo žemės paviršiaus. Kolekcininkas apsigyveno Europoje, pasibaigus šiam pratęstam medaus mėnesiui. Kai iškilo nacių įsiveržimo grėsmė, jis nusprendė pasilikti, o ne bėgti iš šalies, greičiausiai iš dalies dėl to, kad buvo sunku transportuoti savo kolekciją. Per Antrąjį pasaulinį karą kolekcininkas nusprendė savo auksines bei sidabrines monetas sudėti į cigarų dėžutes ir užkasti savo sode. Kai vokiečių pajėgos iš tikrųjų įsiveržė, jis netrukus mirė. Tik jo žmona žinojo kolekcijos vietą ir nusprendė ją laikyti paslaptyje iki 20 amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio. Monetos buvo užkastos daugiau nei 50 metų, kol galiausiai jas iškasė jo įpėdiniai ir padėjo į banko saugyklą, o vėliau išstatė Numismatica Ars Classica. Dėl kruopščių kolekcininkų įrašų ir ekspertų komandos, kurią NAC subūrė šiam monumentaliam katalogavimo darbui, tyrimų, daugelis monetų gali būti atsektos iki kai kurių didžiausių XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kolekcijų aukcionų. Svarbiausios kolekcijos detalės apima rečiausias ir labiausiai vertinamas numizmatikos kolekcininkų monetas. Pavyzdžiui, tai nuostabi 100 dukatų auksinė Ferdinando III Habsburgiečio moneta, nukaldinta 1629 m., kai jis buvo Austrijos erchercogas, Vengrijos, Kroatijos ir Bohemijos karalius. Šis 100 dukatų sveria 348,5 gramų gryno aukso, ir tai yra vienas didžiausių kada nors nukaldintų Europos auksinių monetų nominalų. Aukcione po Antrojo pasaulinio karo nematyta moneta aukcione įvertinta pradine 1 200 000 CHF (1 272 265 Eur) kaina. Mes galime šią monetą palyginti su Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų moneta, kuri, kaip žinote iš mano filmukų, gegužės 12 d. bus pardavinėjama Norvegijos aukcione. Atsimenate, ta pati 100 dukatų moneta, 2018 m. buvo parduota už 2,2 mln. JAV dolerių. Apie naujo šios monetos aukciono rezultatus aš būtinai Jums pranešiu. O čia ir mums gerai pažįstamo vaizdo 70 dukatų moneta. Abiejų Tautų Respublika, Žygimantas III Vaza, 1621 metai. Iš mano filmukų atsimenate, mes šnekėjome apie 50, 80, 100 dukatų monetas, dabar matysime, kaip aukcione parduodama 70 dukatų nominalo moneta, sverianti 243 gramus. Priminsiu, visos jos vienaspaudės, skiriasi tik monetos svoris ir, suprantama, storis. Numismatica Ars Classica siūlo pradinę monetos kainą 450 000 CHF (477 099 Eur). Gegužės 20 d. vyksiančiame pirmame kolekcijos aukcione pagrindinis dėmesys bus skiriamas britų monetoms iš „Traveler“ kolekcijos – nuo Karolio II iki Jurgio VI. Pirmojo išpardavimo monetos bus eksponuojamos NAC Londono biure visą balandį. Čia matote Jurgio III 1777 m. bandomąsias 5 ginėjas, viena iš septynių žinomų monetų, įvertinta 300 000 CHF (318 066 Eur). Ir tai tik trys monetos iš 15000 Traveller Collection monetų. Norintys su Jomis susipažinti, turės įeiti į NAC aukcionų namų interneto puslapį ir kolekciją patyrinėti įdėmiau. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Jei pažiūrėtumėte į mūsų naujosios knygos viršelį, o čia matote jo projekto detalę, iš karto į akis krenta puikus Aleksandro Jogailaičio denaras be A raidės su gotikiniu Vyčiu, iki mūsų knygos numizmatinėje literatūroje dar neaprašyta moneta. Ir štai balandžio pradžioje ši moneta buvo parduota baltarusiškame belklad aukcione. Tikrai už adekvačią kainą. Ir apie tai bus mūsų filmukas. Bet iš pradžių noriu papasakoti visą šios monetos istoriją. Kai rinkome medžiagą naujajai knygai, baltarusiškame belklad forume pamačiau šios monetos nuotraukas. Ir iš karto sukūriau filmuką apie ją. Pažiūrėkime jį. Kai vėliau išnagrinėjome monetos nuotraukas, supratau, kad jos reverse ne 5-B, o 5-A Erelis (atsimenate, jie skiriasi charakteringa Erelio galva), įtraukėme monetą į katalogą, ir dabar ją galima pamatyti 14 knygos puslapyje kaip P5 B. Po filmuko kolegos atsiuntė ir dar kelias tokių monetų be A raidės averse, su B-3 Vyčiu ir 5-A Ereliu pagal mūsų knygą nuotraukas, bet jų stovis nei iš tolo neprilygo mūsų nagrinėjamai monetai. Knygoje matote tos pačios monetos iš baltarusiško resurso nuotraukas ir jai suteikėme II retumą, pripažindami, kad tai labai reta moneta. Ir štai kovo pabaigoje tame pačiame belklad forume vėl pasirodė tos pačios monetos nuotraukos su klausimu, ar moneta turėtų pasisekimą aukcione. Aš iš karto atsakiau, kad, jei kas man parodytų tokią monetą Vilniuje, nesvarstydamas už ją pasiūlyčiau 200 eurų. Man būtų įdomu po mikroskopu pažiūrėti tą vietą, kur turi būti A raidė. Vis tik neduoda ramybės klausimas, kada ir kaip ta raidė pašalinta ir ar pašalinta iš viso. Galbūt į tai galėtų atsakyti ir metalo paviršiaus struktūros tyrimas. Bet tam reikia monetą turėti rankose. Matyt, mano nuomonė turėjo įtakos monetos savininko apsisprendimui, todėl monetą jis išstatė į aukcioną. Pažiūrėkite, moneta buvo išstatyta nuo 600 Baltarusijos rublių, kas maždaug ir atitiktų truputį mažiau, nei 200 eurų ekvivalentą. Moneta buvo išstatyta tik trims dienoms, tačiau iš tiesų turėjo rimtą pirkėjų susidomėjimą. Nežiūrint į tikrai aukštą pradinę kaina buvo net 12 statymų aukcione. Gaila, aš negalėjau dalyvauti aukcione. Baltarusijos muitinė ypatingai sugriežtino istorinių vertybių siuntimo ar pervežimo į užsienį kontrolę, už pažeidimus gresia griežtos bausmės, todėl aukcionuose monetos parduodamos tik šalies ribose. Pažiūrėkite, moneta išėjo už 1010 Baltarusijos rublių, kas būtų maždaug 300 eurų. Manau, tikrai adekvati kaina. Ir, galvoju, tai, kad tai, kad ši moneta buvo aprašyta mūsų kataloge, knygoje yra jos nuotraukos, taip pat padėjo monetos savininkui brangiai parduoti monetą. Ir tai būtų dar vienas pavyzdys, kad net ir finansiškai apsimoka numizmatinėje literatūroje publikuoti joje dar neaprašytas monetas. Na, čia aš apie tai, kad vis dar renku mūsų kataloge neaprašytų 1495-1536 m. lietuviškų monetų nuotraukas katalogo papildymams. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Šiame filmuke pagrindinis skaičius bus Norvegijos kronos ir Euro santykis. Iš karto pasakysiu, kad vakar 1 euras buvo lygus 11,29 Norvegijos kronos. Taigi, gegužės 12 d. norvegiškame Oslo Myntgalleri aukcione bus parduotos trys ATR Žygimanto Vazos monetos: auksinė 100 dukatų moneta nuo 1 328 609 eurų, sidabrinė 10 talerių moneta nuo 26 572 eurų ir sidabrinė vieno talerio moneta nuo 1771 euro pradinės kainos. Šias tris monetas ir matote paveikslėlyje.Apie jas ir pasakosiu šiame filmuke. Pagal tai, kiek esate sutaupę pradiniam įnašui, galite ir prognozuoti, dėl kurios monetos galite kovoti aukcione. Tik priminsiu, kad aukciono mokesčiai pirkėjui čia sudaro dar 20 procentų nuo galutinės kainos. Apie pirmąją monetą, puikų 100 dukatų, aš padariau filmuką dar tada, kai buvo nežinoma nei tiksli aukciono data, nei loto pradinė kaina. Pažiūrėkime jo ištrauką. Monetos aprašyme aukcione cituojama Darjušo Jaseko knyga apie 100 dukatų monetą. Tai vienas iš 17 autoriui žinomų pilno svorio 100 dukatų pavyzdžių, iš kurių 7 šiuo metu yra muziejų kolekcijose (2 Lenkijoje, 3 Vengrijoje, 1 Vokietijoje, 1 JAV). Iš likusių 10 privačiose kolekcijose esančių pavyzdžių tik 3 iš jų, įskaitant siūlomą kūrinį, pasirodė prekyboje XXI a. Jasekas savo kataloge paskelbė 11 iš 17 žinomų egzempliorių vaizdus, o tas, kurį matome aukcione, yra bene geriausiai išsilaikęs egzempliorius. Antroji aukcione išstatyta moneta, kurią verta šiandien paminėti, tai sidabrinis 1621 m. 10 talerių. Pradinė kaina 300 000 000 kronų arba 26 572 eurai. Tiesa, monetos aprašyme parašyta, kad tai gali būti vėlyvesnis, 18 ar 19 amžiaus monetos padirbinys. 70,0 mm skersmuo ; 290,10 g monetos svoris. Ši moneta nukalta tais pačiais spaudais, kaip ir garsioji 100 dukatų auksinė moneta su 1621 m. data. Ši moneta ir garsesni 100 dukatų dažnai klaidingai siejami su 1621 m. Chocimo mūšiu. Tiesą sakant, kaip savo knygoje aiškina Jasekas, techniškai neįmanoma buvo planuoti monetos kaip dedikuotos Chocimo mūšio atminimui. Jos spaudai turėjo būti pradėti gaminti dar gerokai prieš Chocimo mūšį. Šis sidabrinis 10 talerių yra vienas iš dviejų Jasekui žinomų tokio svorio egzempliorių, ir verta pridurti, kad šis yra daug geriau išsilaikęs nei kitas. Tačiau, nagrinėjant monetos kaldinimo techniką ir paviršių, mūsų pavyzdys atrodo vėlesnis. Be 10 talerių, iš sidabro buvo nukaldytos lengvesnės monetos, sveriančios 3, 3,5, 4, 4,5, 5 ir 5,5 talerius. Iš viso žinoma tik 11 sidabrinių egzempliorių, tai yra daug mažiau nei visų žinomų auksinių 100 dukatų svorio monetų. Ši moneta, kaip ir auksinis 100 dukatų šiame aukcione, yra kilusi iš garsiosios Henriko Karolkiewicziaus kolekcijos. Trečioji moneta – sidabrinis Žygimanto Vazos 1628 m. taleris. Pradinė kaina 20 000 kronų arba 1771 euras. Bydgoščiaus monetų kalykla, svoris 28, 47 gramo. Monetos aprašyme nuorodos į Kopicki (Kopicki 1375) ir Davenporto (Dav. 4316) katalogus, pažymėta, kad ši moneta parduota 2009 m. Kiunkerio aukcione (Fritz Rudolf Künker, 147, 2009 2 5, 248). Taigi, kaip minėjau, pagal turimų laisvų pinigų kiekį galite pasirinkti, ant kurios monetos statysite ateinančiame norvegiškame Oslo Myntgalleri aukcione. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Pasaulio numizmatinę bendruomenę sudrebino nauja žinia: šių metų gegužės 10-11 d. Osle, Norvegijoje, vyksiančiame aukcione bus parduota Abiejų Tautų Respublikos 1621 m. auksinė 100 dukatų moneta. Matote, savo feisbuko puslapyje prieš dieną apie tai pranešė Norvegų aukcionų namai. Ir tai ta pati moneta, jau du kartus pasirodžiusi aukcionuose, ir abu kartus ji išėjo už kainą, kuri buvo brangiausiai kada nors parduotos lenkiškos monetos kainos rekordas. Naujo rekordo lauksime ir gegužės mėnesio aukcione, ir apie šią monetą bus mano filmukas. Tikrai verta bus pasekti Oslo monetų galerijos interneto puslapį, atkreipiu dėmesį, kad kol kas jame dar nėra pilnos informacijos apie šios monetos pardavimą, bet neabejoju, kad ji pasirodys greitu laiku. Pagal nuorodą, matomą paveikslėlyje, greitai galėsite rasti informaciją apie šią monetą. Ši moneta kelia viso pasaulio numizmatų susidomėjimą. Ir ypač lenkų kolekcininkų, juk tai pripažintas Lenkijos numizmatikos brangakmenis. Jau siūloma išleisti trečiąjį knygos leidimą apie šią monetą, nes pirmųjų dviejų leidimų neįmanoma gauti ir antrinėje rinkoje. Knyga jau tapo bibliografine retenybe. Lenkų numizmatas, šios knygos autorius Dariusz Jasek savo feisbuko poste atkreipia dėmesį, kad auksinis 100 Žygimanto III dukatų iš Kroisos kolekcijos, parduotos 2008 m., grįžo į aukcioną! Paskutinį kartą parduota 2018 m. už 2,16 mln. dolerių. Šį kartą aukcioną ves Norvegijos aukcionų namai Oslo Myntgalleri AS. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių 17 žinomų egzempliorių, atsižvelgiant ir į tuos, kurie saugomi muziejuose. Lyg ir neužtektų, be jos, į šį aukcioną pateko (daug retesnė) sidabro kopija, sverianti 10 talerių. Kol kas tokia moneta buvo žinoma tik iš Karolkiewicz / Belzberg kolekcijos, bet štai turime dar vieną. Ir autoriui žinomi jau trys sidabrinių šios monetos kopijų egzemplioriai. Čia minimi 2008 m. Tais metais amerikiečių Stack’s Bowers aukcione buvo parduota ta pati 100 dukatų moneta. Tada ji aukcione pasirodė pirmą kartą. Kaip matote, parduota už tai dienai rekordinę lenkiškai monetai 1 380 000 USD sumą. Apie tai yra ir straipsnis, kurį matote paveikslėlyje. 2018 m. Vėl ta pati moneta aukcione. Dabar jau rekordinė lenkiškai monetai kaina 2 160 000 dolerių su aukciono mokesčiais. Apie tą pardavimą yra ir mano filmukas. Mūsų žiniasklaida tada neteisingai šią monetą vadino lietuvišką, aš šią klaidą akcentavau savo filmuke. Pažiūrėkime jo ištrauką. Galvoju, po tokių priminimų bus dar įdomiau laukti naujojo tos pačios monetos pardavimo gegužės mėnesį norvegų aukcione. Ir intriga: ar bus naujas kainos rekordas? Aš galvoju, kad bus. O kiek padidės kaina, laukti liko ne tiek ir daug. Ir pamatysime tai kartu, jeigu Jūs irgi stebėsite tą aukcioną. O gal kas manote dalyvauti? Na, kad kaina bus virš dviejų milijonų JAV dolerių, jau dabar galime numanyti. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Šiandieną pašnekėsime apie tikrą atradimą, kurį 2024 m. atliko Emeriko Hutten-Čapskio vardo muziejaus ekspertės dr. Anna Bochnak ir Agnieszka Smołucha-Sładkowska ir apie tai,kodėl šių metų pradžioje jos nufotografuotos Vilniaus oro uoste, ką ir matote fotografijoje. Bet iš pradžių apie muziejų.Emeriko Hutten-Čapskio muziejus yra seniausias ir didžiausias Krokuvos nacionalinio muziejaus filialas. Pagrindinis jo pastatas–neoklasikiniai Čapskių rūmai, pastatyti 1884 m. pagal Antoni Siedek projektą,kuriuose veikia svarbiausia pasaulyje paroda, pristatanti Lenkijos monetų kaldinimo ir medalių gamybos istoriją.O čia jau turėčiau pridurti, kad kalba yra apie nuostabią LDK monetų kolekciją taip pat. Šiame muziejuje saugomas ir sidabrinis 1533 m. Torunės taleris,kurio aversą su Žygimanto Senojo biustu ir matote.Turbūt jau jaučiate,kad tuoj kalba pasisuks apie šių metų pradžioje ištransliuotą žinią,kad Arkikatedros požemiuose Vilniuje buvo rastas karališkas auksinis medalionas, atkartojantis šios sidabrinės monetos atvaizdą.Apie šį medalioną yra mano ankstesnis filmukas,nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Kas anksčiau sekdavote tokių monetų praėjimus aukcione,tikriausiai pastebėjote aprašymuose, jog būdavo užsimenama, kad tokia pati,tik auksinė 10 dukatų vertės moneta saugoma Austrijoje.Čia iškarpa iš 1992 m. aukciono ir tai aš pažymėjau raudonai. Jau minėtos mokslininkės nusprendė patikrinti šią informaciją.Po pusę metų trukusių susirašinėjimų ir prašymų pagaliau 2024 m. vasarą mokslininkės savo akimis pamatė Augustijonų vienuolyne Herzogenburgo abatijoje Žemutinėje Austrijoje saugomą monetą. Vienuolyne, kuriame šiuo metu saugoma moneta,gyvenantys vienuoliai nežinojo apie lobį, paslėptą jų abatijos sienose.O štai ką apie tai feisbuke parašė atradėjos. „1533 m. Žygimanto Senojo medalinio talerio kopija iš Herzogenburgo abatijos yra gražiai išlikęs originalas, nukaldintas(!) iš aukso.Todėl tai vienintelis šiuo metu žinomas originalus pavyzdys, pagamintas iš šio metalo.Likusieji buvo sukurti vėliau kaip išlieti iš originalų.Kas stebina?Nedidelė masė,nes tikėjomės sveriančio tiek pat kaip portugalų, t.y 10 dukatų (35 gramai),o šis nukaldintas ant 5 dukatus (17,65 g) sveriančio ruošinio.Lengvesnių kopijų egzistavimas leidžia manyti,kad jų buvo nukaldinta daugiau.Taigi, jei toks yra, galbūt… Žinios apie šias nepaprastas monetas papildytos dar viena detale,nes norime priminti, kad mūsų kolegos ant šios monetos aptiko spaudo autoriaus parašą,kuris, nepaisant numizmatų kartų,ją tyrinėjančių beveik 200 m.,iki šiol nebuvo pastebėtas. Mūsų muziejaus kolekcijoje turime „tik“ sidabro egzempliorių, akivaizdžiai iš Emeryko Hutten-Czapskio kolekcijos.Ir dar keli žodžiai apie šią itin retą monetą,nesvarbu,kokiame tauriajame metale ji nukaldinta.Tai laikoma pirmuoju Lenkijos taleriu, nors ir nebuvo skirta apyvartai,o buvo reprezentacinė moneta.Spaudų autorius Motiejus Šilingas (monograma M-S).Averse pavaizduotas Žygimanto Senojo atvaizdas su šarvais,o aplink – penki skydai su herbais: Lenkijos,Austrijos (jo motinos herbas),Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos. Reverse–Žygimanto Augusto biustas ir herbai: Lenkijos,Sforcų (motinos herbas),Rusijos,Prūsijos ir Lietuvos. Spaudų gamybos vieta–neabejotinai Krokuva.Kur jis buvo nukaldintas?–nebūtinai Lenkijoje. “ Tokia informacija iš Austrijos, todėl aišku,jog šių metų pradžioje sužinojus apie karalių insignijų radinius Vilniaus arkikatedroje,tyrinėtojos norėjo ir juos pamatyti savo akimis ir neužilgo jos jau buvo Vilniuje.Kaip tik todėl 1 nuotraukoje matėte ponias Vilniaus oro uoste.O štai ką jos parašė feisbuke, susipažinę su karališkuoju medalionu.„Štai tokia situacija: Herzogenburgas-daugiau nei pusmetis bandymų pamatyti į vienuolyno kolekciją (pagaliau sėkmingai užbaigta).Vilnius-2 dienos (! ) ir sutikimas užklausai. Herzogenburgas-leista nuotraukas publikuoti FB. Vilnius-deja, leidimo nebuvo gauta (reikia sulaukti oficialaus radinio publikavimo). Herzogenburgas–sveriantis 5 dukatus. Vilnius-sveriantis 10 dukatų. Dar galime pasakyti,kad Vilniaus Žygimanto Senojo medalinio 1533 m. talerio kopija auksinėje versijoje yra-ko nesimato internete paskelbtose nuotraukose-neabejotinai kaldinta ir taip pat gražiai išsaugota kaip ta iš Herzogenburgo.Auselė buvo prilituota nuostabiai tiksliai.“ Taigi,pasaulyje jau rastos 2 kaldintos,o ne lietos,1533 m. talerio auksinės kopijos.Viena– Austrijoje, kita–Vilniuje. Ir,sutikite,tokia išvada dar labiau padidino nekantrumą laukiant,kol mūsų muziejų specialistai oficialiai publikuos radinio aprašymą.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.

Nepraėjo mėnuo, kaip iš spaustuvės pasirodė mūsų naujasis katalogas, o Jūs jau siunčiate man jame neaprašytus monetų variantus. Atsimenate, kad katalogo papildymai kasmet bus spausdinami periodiniame „Rus’ Lithuania Horde“ leidinyje, o po monetų nuotraukomis ten taip pat galės būti monetų savininkų pavardės, jei jie to norės. Taip pat nusprendžiau kartą į savaitę, ketvirtadieniais, naujų, neaprašytų kataloge monetų nuotraukas su aprašymais parodyti mūsų puslapio Contribee platformoje prenumeratoriams. Štai čia Jūs matote mūsų kataloge neaprašyto 1535 m. grašio ir labai gražaus to meto 1509 m. pusgrašio padirbinio nuotraukas ir aprašymus, kuriuos aš vakar įdėjau į mūsų puslapį Contribee platformoje. Šį darbą pratęsiu kiekvieną savaitę. O neaprašytus mūsų kataloge monetų variantus galite rasti ir Jūs, jei įdėmiai nagrinėsite numizmatinių aukcionų pasiūlą su atversta mūsų knyga. Ir šiuos žodžius iliustruosiu šiuo pavyzdžiu. Matote, kovo 1 d. lenkiškame Wujčicki aukcione bus parduotas šis Aleksandro lietuviškas pusgrašis. Loto aprašyme rasite, kad tai H26 B pagal mūsų knygą. Iš tiesų, averso legendoje po valdovo vardo nėra interpunkcijos, ir bent jau monetos aversas atitinka šį katalogo numerį. Tačiau monetos reversas visai kitoks, todėl būtina, kad mes šią monetą panagrinėtume iš arčiau. Prieš nagrinėdami monetą pažiūrėkime 44-45 mūsų katalogo puslapius. Čia nagrinėjami Aleksandro pusgrašiai su 3-C Vyčiu ir 6-A Ereliu. Ir H26 B pozicija knygoje pasižymi tik tuo, kad averso legendoje po valdovo vardo nėra interpunkcijos, o monetos reversas yra visiškai tradicinis, be į akis krintančių ypatumų. Tuo galite įsitikinti, panagrinėję tokios monetos paveikslėlį apačioje dešinėje. Aukcione išstatyta moneta yra kitokia. Matote padidintą monetos vaizdą. Taip, su monetos aversu viskas aišku. 3-C Vytis, ir aversas pilnai atitinka aprašytąjį kaip H26 B mūsų knygoje. Išnagrinėkime monetos reversą. Monetos reverse 6-A Erelis. Skaitydami legendą iš karto pamatysime įdomų taisymą žodyje LITVANIE. Aiškiai matosi, kad A raidė taisyta iš N raidės. Todėl verta atidžiau pažiūrėti į žodį LITVANIE. Čia matosi dar geriau. Ir ne tik A raidė taisyta iš N raidės. Matosi, kad po raide N yra I raidės liekanos. Reiškia, meistras puansonais iš pradžių iškalė klaidingai praleisdamas A raidę LITVNI…, po to pastebėjo savo klaidą ir ją ištaisė, ant N raidės iškaldamas A raidę ir ant I raidės užkaldamas N raidę. Tai taip pat labai gerai matosi filmuke iš Wujčicki aukciono, kur aukciono darbuotojas prieš kamerą varto šią monetą. Pasižiūrėkime jį. Vėl grįžkime prie mūsų knygos. Jokių abejonių – moneta su tokiu taisymu reverso legendoje mūsų knygoje neaprašyta – mes tokios paprasčiausiai nematėme. Todėl, jei kas iš Jūsų aukcione laimėsite šią monetą, prašau, atsiųskite mums jos nuotraukas. Bus proga periodiniame „Rus’ Lithuania Horde“ leidinyje, kur spausdinsime katalogo papildymus, po monetos paveikslėliu atspausdinti ir Jūsų, kaip monetos savininko pavardę. Mes monetai kol kas suteikėme darbinį H26 B2 numerį. Toks kol kas yra laisvas. Jis gali keistis- kataloge matote, kad logiška būtų dabartinį H26 B1 pervadinti H26 B2, o šiai monetai suteikti H26 B1 numerį. Bet tai bus dar negreitai – kai mes darysime katalogo papildymus. Iki to laiko šios monetos nuotraukas su nuodugniu aprašymu pamatys ir mūsų kanalo Contribee platformoje prenumeratoriai. Taigi, šis pavyzdys dar kartą įrodo, kad net aukcionų pasiūloje galima rasti neaprašytas kataloge monetas. Tik tam reikia daug laiko – kruopščiai lyginti aukcionų pasiūlą su mūsų katalogo informacija. Ir vėl kreipiuosi į Jus: labai prašau, kad radę kataloge neaprašytas monetas infornuotumėte apie tai mus. Tai svarbu ne tik mūsų katalogo medžiagos pildymui, bet ir daug plačiau – LDK numizmatikos vystymuisi. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.