Posted on Leave a comment

Daug ar mažai už monetą – 368 000 eurų? Bet už tokią pačią monetą šių metų gegužės mėnesį buvo sumokėti beveik 2 milijonai.

Šiandien mes šnekėsime apie kitą monetą, bet pradėsiu iš tolo. Turbūt atsimenate, šių metų gegužės mėnesį sukūriau filmuką apie Norvegijoje, Oslo Myntgalleri aukcione parduotą šią lenkišką 1621 m. 100 dukatų monetą. Galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo  1 974 902 eurai ir tai naujas šio nominalo monetos kainos rekordas.  Kadangi šiandien šnekėsime apie tokią pačią monetą, siūlau pažiūrėti mano ankstesnio filmuko ištrauką.

Šiandien vėl šnekėsime apie mūsų seną pažįstamą – Abiejų Tautų Respublikos Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų auksinę monetą. Ši beveik 350 g. svorio auksinė grožybė per paskutinius 17 metų jau 3 kartą pasirodė aukcione (atkreipsiu Jūsų dėmesį – ta pati konkreti moneta), apie ją aš sukūriau tikrai ne vieną filmuką. Galite prisiminti paskutinį, kuriame pasakojau, kad moneta išstatyta Oslo Myntgalleri aukcione nuo 15 000 000 norvegiškų kronų kainos, nuorodą į jį rasite po video. Monetos istorijos šiame filmuke nepasakosiu, kas norite, atsidarykite seną mano filmuką, ten aš ją pasakojau tikrai smulkiai. Ir kiekvieną kartą aukcione moneta mušė brangiausios ATR monetos kainos rekordus. Ne išimtis ir šis kartas. Ir šnekėsime apie vakar ( o ne gegužės 12 d., kaip pasakojau ankstesniame filmuke ir kaip buvo aukciono anonsuota iš pat pradžių) įvykusį aukcioną.

Matote, aukcione buvo net 39 statymai ir galutinė monetos kaina pasiekė 19 200 000 Norvegijos kronų be aukciono mokesčių. Šie sudarė dar 20 % nuo galutinės kainos, t.y. 3 840 000 Norvegijos kronų, o monetos kaina su mokesčiais pakilo iki 23 040 000 Norvegijos kronų, kas būtų 1 974 902 eurai vakar dienos kursu. Ir vėl naujas ATR monetos kainos rekordas.

Čia vieta priminti, kad 2008 m. ta pati moneta aukcione pasiekė 928 180 eurų kainą be aukciono mokesčių, o 2018 m. jos kaina aukcione buvo 1 505 167 eurai be aukciono mokesčių. Tokios nelygios kainos todėl, kad tada moneta buvo parduodama JAV aukcionuose ir tai kaina, galutinę sumą konvertavus į eurus pagal to meto kursą. Tai taip pat buvo to meto ATR monetos kainos rekordai.

O dabar paskaičiuokime, garbingieji kurmiai (citata iš mano vaikystės animacinio filmuko apie Coliukę). 2018 m. aukcione aukciono mokesčiai irgi buvo 20 % nuo galutinės kainos, jie sudarė 360 000 JAV dolerių, ir galutinė monetos kaina su mokesčiais pasiekė 1 806 200 eurų. Vakar gi, priminsiu,  galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo  1 974 902 eurai. Taigi, per 7 metus moneta pabrango 168 702 eurais arba 9,34 %. Žiūrint šiuo aspektu, 2018 m. investicija į monetą davė ne tokią jau ir didelę naudą. Gal šiumetė investicija pirkėjui atsipirks labiau? Aš manau, kad ši moneta dar ne kartą pasirodys aukcione mūsų amžiuje ir bus įdomu sekti jos tolesnes kainas.

Turbūt atkreipėte dėmesį į Norvegijoje parduotos monetos stovį. Tai svarbu, nes, palyginus, paveikslėlyje matomos monetos stovis tikrai prastesnis.  Vakar Šveicarijoje, Ciuriche, Numismatica Ars Classica aukcione parduota tokia pati moneta iš vadinamosios Keliautojo kolekcijos. Apie tą kolekciją taip pat buvo mano filmukas, kur pasakojau įdomią kolekcijos atsiradimo istoriją. Pažiūrėkime ir šio filmuko ištrauką.

Numizmatinė bendruomenė jau kuris laikas bruzda, laukdama naujo aukciono. Čia matote numizmatinės spaudos antraštes apie būsimą įvykį. Manau, apie tai verta papasakoti ir Jums. Tarptautiniai „Numismatica Ars Classica“ (NAC) aukcionų namai paskelbė parduodanti „Traveller Collection“ – unikalią išskirtinės kilmės monetų kolekciją, kuri ateina į rinką praėjus 85 metams po paskutinės monetos įsigijimo. Kolekcija, kurią sudaro retos ir labai paklausios auksinės monetos iš viso pasaulio, per ateinančius trejus metus bus parduodama aukcione, ir tai bus, kaip manoma, reikšmingiausias vienos numizmatikos kolekcijos pardavimas. Vien kolekcijos draudimo vertė viršija 100 milijonų dolerių, todėl tai yra labiausiai vertinama aukcione parduodama monetų kolekcija numizmatikos istorijoje.

Labai įdomi šios kolekcijos istorija. 1929 m. Wall Street katastrofa buvo priežastis, paskatinusi jaunuolį ieškoti alternatyvių būdų, kaip saugoti turtą. Jis nusprendė investuoti į numizmatines vertybes. Pirmiausia pirko aukso lydinius, paskui monetas. Išsivadavęs iš kasdienės šeimos verslo veiklos, kolekcininkas XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį praleido važinėdamas po Europą ir Ameriką su savo naująja žmona, pakeliui įsigydamas retų monetų ir kruopščiai dokumentuodamas kiekvieną pirkinį išsamiame archyve. NAC šį laikotarpį vadina „pratęstu medaus mėnesiu“ ir pavadino rinkinį „Traveller Collection“(„Keliautojo kolekcija“). Kolekciją sudaro apie 15 000 monetų, įskaitant daugybę geriausių privačiose rankose esančių egzempliorių pavyzdžių. Tačiau daugiau nei pusę amžiaus „Traveller Collection“ buvo išnykusi nuo žemės paviršiaus. Kolekcininkas apsigyveno Europoje,  pasibaigus šiam pratęstam medaus mėnesiui. Kai iškilo nacių įsiveržimo grėsmė, jis nusprendė pasilikti, o ne bėgti iš šalies, greičiausiai iš dalies dėl to, kad buvo sunku transportuoti savo kolekciją. Per Antrąjį pasaulinį karą kolekcininkas nusprendė savo auksines bei sidabrines monetas sudėti į cigarų dėžutes ir užkasti savo sode. Kai vokiečių pajėgos iš tikrųjų įsiveržė, jis netrukus mirė. Tik jo žmona žinojo kolekcijos vietą ir nusprendė ją laikyti paslaptyje iki 20 amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio. Monetos buvo užkastos daugiau nei 50 metų, kol galiausiai jas iškasė jo įpėdiniai ir padėjo į banko saugyklą, o vėliau išstatė Numismatica Ars Classica. Dėl kruopščių kolekcininkų įrašų ir ekspertų komandos, kurią NAC subūrė šiam monumentaliam katalogavimo darbui, tyrimų, daugelis monetų gali būti atsektos iki kai kurių didžiausių XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kolekcijų aukcionų. O dabar apie vakarykštį aukcioną. Kaip matote , moneta šveicariškame Numismatica Ars Classica aukcione parduota už pradinę, 280 000 Šveicarijos frankų kainą. Aukciono mokesčiai šiame aukcione sudaro 22,5 %, todėl dabar paskaičiuokime ir palyginimui pažiūrėkime galutinę kainą eurais su aukciono mokesčiu. Ji sudarys 367960 eurų. Palyginus su šių metų gegužę parduota moneta, 1 606 942 eurais pigiau. Na, tikrai aš matau intrigą ir bus labai įdomu sekti šių monetų kainas ateityje. Manau, jos dar ne kartą pasirodys aukcionuose. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Vengriškas auksinis su Vyčiu aukcione

Už savaitės, lapkričio 8-oji bus įdomi diena kolekcininkams. Tą dieną įvyks trys rimti aukcionai: lietuviškas Numisbalt aukcionas, kuriame, kaip pamenate iš mano filmuko, išstatyta nemažai tikrai įdomių, slabuotų ir ne , lietuviškų Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų. Tą dieną įvyks lenkiškas Žešuvo aukcionas, kuriame daug įdomaus ras faleristai, tą`dieną įvyks ir lenkiškas Stary Sklep aukcionas,ir mano filmukas bus apie vieną monetą, išstatytą jame. Žiūrėkite, vengriškas Vladislovo Varniečio auksinis, ant kurio visu gražumu matote ir lietuvišką Vytį r Jogailaičių kryžių. Manau, kad dėl to šia moneta turėtų susidomėti ir lietuvių kolekcininkai. Monetos dabartinė kaina 1000 eurų, aišku, ji augs. Moneta slabuota, turi PCGS AU58 įvertinimą. Monetos aprašyme pateikti jos katalogo numeriai, Kopicki 10070 (R4), Huszar 597, Frynas H.30.1., Friedberg 13, o apie tokias monetas kadaise aš sukūriau filmuką, prisiminkime jį. Sukurti filmuką paskatino šis puikus vengriškas dukatas arba vengriškai forintas, už 4500 eurų tik ką išėjęs lenkų aukcione. Tai auksinė lenkų ir vengrų karaliaus, Jogailos sūnaus Vladislovo (Lenkijoje jis – Vladislovas III, Vengrijoje – Vladislovas I) moneta. Man – viena gražiausių monetų su Vyčiu. Beje, šios monetos buvo apyvartoje ir pas mus, Aleksandro dvaro sąskaitų knygose šios monetos vadinamos „aureos Hungaricales“, „floreni Hungaricales“. Pažiūrėkite dar kelis dukatus arba forintus. Matote – reversai skiriasi. Kitokios raidės abipus šv. Vladislovo atvaizdo, iš kurių galima nustatyti monetų kalyklą. Bet man svarbiausia – Vytis karaliaus herbe averse. Dabar turime pašnekėti apie karalių Vladislovą, vėliau pramintą Varniečiu. Įdomu, kad 1440 m. Lietuvoje be lenkų žinios Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu paskelbus jo brolį Kazimierą, tokį pat titulą nešiojo ir jo brolis Lenkijos karalius Vladislovas. Iš čia ir Vytis jo herbe. Istorijoje rasite, kad devyniolikmetis karalius Vladislovas žuvo 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos. Tiesa, jo kūnas taip ir nebuvo rastas. Galbūt tai turėjo įtakos romantiškai hipotezei, kad karalius, pralaimėjęs Varnos mūšį, iš gėdos negrįžo į Lenkiją, emigravo net į Portugaliją, ten vedė kilmingą senjorą, o jo sūnus – ne kas kitas, o visiems žinomas Kristupas Kolumbas…… Savo ankstesniame video apie lietuvišką heraldiką ant kitų kraštų monetų ( nuoroda į jį po šiuo video) aš probėgšmais pasakojau, kad Jogailos sūnus Vladislovas kaldino 2 tipų denarus su Vyčiu. Juos ir matote mano paveikslėlyje. Kairėje- monetos reverse 3 skydai: vengriškos 4 Arpadų juostos, lenkiškas Erelis ir lietuviškas Vytis. Dešinėje – monetos reverse tiktai skydas su Vyčiu. Šios monetos ne taip retai pasirodo aukcionuose, tačiau visada turi pasisekimą. Ir nenuostabu – jos yra svarbios kelių šalių numizmatams. Visų pirma Vengrijos numizmatams – nes tai vengriškos monetos, istoriškai menančios svarbų šalies kovų su turkais laikotarpį, Lenkijos numizmatams, nes Vladislovas buvo ir Lenkijos karalius, o ant monetų jo herbe matome ir Lenkijos herbą – Baltąjį Erelį ir Lietuvos numizmatams, nes ant jų matome ir lietuvišką Vytį. Dėl šių priežasčių, ką ir matote mano parinktuose paveikslėliuose, nors aukcionuose šie denarai nereti, jų kainos yra palyginus didelės, o labai gražaus stovio ar slabuotos monetos yra tikrai labai brangios. Tačiau grįžkime prie Vladislovo Varniečio dukato. Štai dar vienas, irgi skirtingas nuo anksčiau rodytų, pernai aukcione išėjo už 5000 eurų sumą. O Vengrijos bankas pernai išleido monetų seriją, skirtą karaliui Vladislovui I. Ją sudaro trys monetos: vario-nikelio 2000 forintų vertės moneta, auksinis 50000 forintų nominalo dukatas, sveriantis 3,491 g. ir auksinis tokio paties nominalo dukato keturių dukatų vertės pjedfortas, sveriantis 13,964 g. Na, ir ant kiekvienos monetos karaliaus Vladislovo I herbas, o jame – lietuviškas Vytis. Čia galite pamatyti pjedforto gurtą. Tikrai nepaprastai graži moneta. Manau, Lietuvos kolekcionieriai, renkantys auksines monetas, dėl Vyčio ant šios monetos turėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį. Taigi, dar kartą pažiūrėkite į lenkų Stary Sklep aukcione išstatytą vengrišką Vladislovo Varniečio auksinį. Kaip sakiau, juo turėtų susidomėti ir lenkų, ir vengrų, ir lietuvių kolekcininkai. Prisiminkite, lapkričio 8 d., aukcioną sekti ir ant lotų statyti galite onebid.pl platformoje, o kad geriau prisiminti šią monetą, pažiūrėkime ir aukciono šeimininkų sukurtą trumpą filmuką apie ją. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Parduodama lietuviška 10 dukatų moneta

Vakar keli žmonės Vilniaus kolekcininkų klube priėjo prie manes ir klausė,ar aš mačiau šią monetą,išstatytą aukcione. Taip, tai lietuviška 1618 m. 10 dukatų moneta,išstatyta šveicariškame NUMISMATICA GENEVENSIS S. A. aukcione.Matote, aukcionas įvyks lapkričio 24 d.,pradinė monetos kaina 200 000 Šveicarijos fr., kas sudarytų virš 215 600 eur.,o aukciono mokesčiai šiame aukcione yra 22,5 % nuo galutinės kainos,kas taip pat yra svarbu. Matote, moneta turi NGC AU55 (Top pop) įvertinimą. Turbūt nustebsite,kad sąlyginai žemas įvertinimas yra aukščiausias šio tipo monetai, bet prie to dar grįšime. Loto aprašyme yra pateikiami įvairių katalogų numeriai: Fr. (Friedberg) 4; Gumowski 1430; Hutten-Czapski 7478; Kopicki 3570; Kurpiewski 2191. Pridursiu, kad E. Ivanausko 2013 m. kataloge tai 9SV7-6 ir kataloge pateikta monetos iš A. J. Taraszkos kolekcijos nuotrauka,apie šią monetą dar šnekėsime.Retumas RRRR, 4 R raidės ir vietoje kataloginės kainos stovi brūkšnys.O loto aprašyme yra įdomiai pateikiama informaciją apie patį Žygimantą IV Vazą ir šią monetą.Išverskime ją. „Žygimanto III (na,kodėl aš jį vadinu IV, Jūs žinote iš ankstesnių mano filmukų,jei pamiršote ir tingite ieškoti Youtube kanalo archyve –manes paklauskite) sėkmingas įsiveržimas į Rusiją ir Maskvos okupacija lėmė didžiausią Lenkijos teritorinę plėtrą istorijoje. Ši išskirtinė 10 dukatų moneta skirta Maskvos apgulčiai ir 1618 m. tarp ATR ir Rusijos pasirašytai Deulino taikos sutarčiai atminti.Ši sutartis žymi laikiną ATR ir Maskvos karo (1609–1618 m.) pabaigą, kurio metu ATR pasinaudojo vidiniais neramumais Rusijoje,kad sumažintų Rusijos keliamą grėsmę.Ypač įdomu tai,kad monetoje yra asmeninių ženklų (strėlės),nes Žygimantas III dar 1600 m. buvo aiškiai uždraudęs jų naudojimą ant Lietuvos monetų.“ Na,dėl paskutinio sakinio galima būtų ir padiskutuoti,bet tai tiesiog aprašymas,siekiant suintriguoti pirkėją, kitaip nepavadinsi. Pažvelkime į pačią monetą.Palyginus su kitais lietuviškais portugalais (kodėl ji taip vadinama, irgi žinote iš ankstesnių mano filmukų), ši moneta ne tokia patraukli estetiškai. Averso lauke aiškiai matomas spaudo trūkimas,skaitant legendą matomi dvigubo smūgio požymiai,moneta decentruota,reverse į akis krenta atmestinai išraižyti atvaizdai centriniame skyde.Ne be reikalo dar prieš savaitę kolekcininkai atkreipė mano dėmesį į šią monetą,sakydami, kad ji atrodo keistai.Tikrai galima jiems pritarti, tačiau paieškokime 1618 m. lietuviško portugalo analogų. Štai, 2023 m. sausio mėn. Stack’s Bowers amerikietiškame aukcione buvo parduota labai daug brangių lietuviškų monetų iš A. J. Taraszkos kolekcijos.Apie tai yra mano filmukas,nuorodą rasite po šiuo video.Kaip tik monetos iš šios kolekcijos paveikslėlis yra E. Ivanausko 2013 m. kataloge,aprašant tokio tipo 1618 m. lietuviškus 10 dukatų,o dabar šią monetą galėjome išvysti aukcione.Matote,ji buvo parduota už 110 000 USD, ji turi PCGS AU Details įvertinimą.Reiškia, jos stovis dar blogesnis.Kaip pažymi PCGS, “Žiūrint į ją,iš karto patraukia dėmesį didelis įtrūkimas averse maždaug ties 9 valanda.Taip pat matyti ryškus dvigubas smūgis,ypač ryškus reverso legendoje.Kaip pažymi PCGS, šis pavyzdys yra restauruotas,panaikinta kiaurymė–defektas matomas maždaug ties 12 valanda.Restauravimas yra gana mažas ir paslėptas tarp apvadų, o jo buvimą patvirtina kitokios spalvos nei originalus aukso tonas. Net ir su šiuo defektu, šis pavyzdys yra labai detalus ir nėra per daug apdirbtas ar liestas.“ Dabar pats laikas būtų palyginti abi monetas.Viršuje –moneta iš A.J. Taraszkos kolekcijos,apačioje–moneta, išstatyta lapkričio šveicariškame aukcione.Ir dabar aiškiai matosi, kad jos yra vienaspaudės Ant abiejų matomi tie patys defektai ir tokie patys spaudų ypatumai,leidžiantys tai teigti(matyt,tai bendri šio tipo monetų ypatumai,todėl ir žemas jų įvertinimas numizmatinėse firmose),nežiūrint, to,aišku, jog apatinė– geresnio stovio moneta.Ir čia norėčiau kreiptis į turtingus Lietuvos žmones, galinčius tapti Lietuvos muziejų mecenatais.Portugalas–reta moneta Lietuvos muziejuose.Žinau tik 1616 m. lietuvišką 10 dukatų monetą, saugoma Lietuvos banko Pinigų muziejuje.Ją galite pamatyti muziejaus ekspozicijoje.Neabejoju,aukcione parduodama moneta papuoštų bet kurį Lietuvos muziejų,jei ją nupirktumėte ir padovanotumėte,o tuo pačiu visiems laikams įrašytumėte savo vardą į garbingą muziejų mecenatų sąrašą.Gal atsirastų turtingų Lietuvos žmonių,norinčių grąžinti Vilniuje kaldintą monetą į Tėvynę?Šiuo klausimu ir baigsiu filmuką.Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Monetų kolekcijos dalis parduota už 24 693 198 eurus.

Atsimenate, pernai rugsėjo mėnesį aš Jums parodžiau filmuką apie pradėtą pardavinėti žymaus danų verslininko, sviesto karaliaus, ir ne mažiau žymaus numizmato, Larso Emilio Bruuno (1852-1923) monetų kolekciją. Ją parduoti buvo pasirinkta pasaulyje garsi Stack’s Bowers Galleries kompanija, organizuojanti numizmatinius aukcionus. Per kelis metus ji savo aukcionuose išstatys L. E. Bruuno kolekciją, ir jos eksponatus galės įsigyti tam pasirengę numizmatai. Taigi pernai, 2024 m. rugsėjo 14 d. Kopenhagoje, buvo išstatyta į aukcioną pirmoji kolekcijos dalis, kuri parduota už 14 820 900 eurų (beveik 16,5 mln. JAV dolerių) – tai rekordas už vieną numizmatikos aukcioną Skandinavijoje. Apie tai ir buvo mano filmukas, duodu nuorodą į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Atkreipiu dėmesį, kad šią kolekciją pagrinde sudaro Skandinavijos monetos, tarp jų viduramžių, ir tuo ji skiriasi nuo kitos, vadinamosios „Keliautojo kolekcijos“, kurią sudaro įvairių pasaulio šalių auksinės monetos, dažnai tiesiog bankiniai monetų bandiniai, ir taip pat šiuo metu dalimis parduodamos aukcionuose ir apie kurią taip pat yra mano filmukai. Antroji L.E. Bruuno kolekcijos dalis, 550 monetų, buvo išstatyta šių metų kovo 15–16 d. Ciuriche, Šveicarijoje, ir tai buvo tik nedidelė dalis šios 20 000 vienetų kolekcijos, kuri buvo apdrausta 500 mln. Danijos kronų (apie 73 mln. JAV dolerių). Galutinė šių monetų kaina buvo 9 413 400 eurų (beveik 10,3 mln. JAV dolerių). Dar dalis monetų buvo parduota internetiniame aukcione. Vos trijuose aukcionuose (įskaitant vieną tik internetinį aukcioną) parduota L. E. Bruuno kolekcijos dalis kainavo 24 693 198 eurus (beveik 27,2 mln. JAV dolerių). Aukcionuose taip pat pasiektas naujas atskiros Skandinavijos monetos rekordas – unikalus privačiose rankose Danijos auksinis karaliaus Hanso noblis, kuris L. E. Bruuno kolekcijos I dalyje buvo parduotas už 1 200 000 eurų (apie 1,33 mln. JAV dolerių), o tai daugiau nei tris kartus viršijo ankstesnį pasaulio rekordą. O kas toliau? Birželio 11-12 dienomis, tik už vos daugiau nei savaitės, vėl yra organizuojamas internetinis L. E. Bruuno monetų kolekcijos dalies aukcionas. Su jo pasiūla galite susipažinti, įėję į Stack’s Bowers Galleries interneto puslapį. Jame yra išstatytos puikios Danijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos monetos, dabar kaip tik pats laikas daryti statymus šiame aukcione. Jau tik ką paskelbta, kada bus parduodama L. E. Bruuno Skandinavijos monetų kolekcijos III dalis. Tai įvyks 2025 m. spalio 29-31 dienomis Kopenhagoje, Danijoje. Pacituosiu „Stack’s Bowers Galleries“ naujausią pranešimą: „Stack’s Bowers Galleries“ su malonumu praneša, kad L. E. Bruuno kolekcijos III dalies aukcionas vyks 2025 m. spalio 29–31 d. Kaip ir pirmasis istorinis šios kolekcijos aukcionas, III dalies aukcionas vyks Odd Fellow rūmuose Kopenhagoje. Kovo mėnesį pasibaigus antrajam tiesioginiam aukcionui, vertingiausios kada nors į rinką pasaulinės monetų kolekcijos pardavimai pasiekė beveik 25 000 000 eurų bendrą kainą, o ateityje pardavimai augs. Būtinai pasižymėkite savo kalendoriuje, kad galėtumėte dalyvauti spalio mėnesio aukcione. 2025 m. birželį, rugsėjį ir gruodį yra papildomų galimybių siūlyti kainas internetiniuose „Collectors Choice“ aukcionuose, kuriuose pristatoma L. E. Bruuno kolekcija. Daugiau nei 20 000 monetų, medalių, žetonų ir banknotų pasiūloje yra skandinaviški numizmatikos eksponatai, skirti visų tipų ir kainų diapazonų kolekcininkams. Aukcionų namai parodė ir kelias monetas, kurios bus išstatytos spalio mėnesio aukcione. Jas čia ir matote. Kol kas pilnos aukciono pasiūlos dar nepamatysime, katalogai tik ruošiami, todėl laikas nuo laiko įeikite į Stack’s Bowers Galleries interneto puslapį, jei norite šio aukciono pasiūlą pamatyti pirmieji. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Vakar aukcione – milijonai už auksines monetas.

Vakar, gegužės 20 d., Šveicarijoje įvyko Numismatica Ars Classica NAC AG aukcionų namų aukcionas, kurio metu buvo parduota vadinamosios „Keliautojo kolekcijos“ pirmoji dalis – angliškos monetos. Apie šią kolekciją yra mano filmukas, nuoroda į jį yra kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Atsimenate, filmuke pasakojau, kaip atsirado ši kolekcija, kodėl ji daugiau nei 50 metų buvo užkasta žemėje, kaip buvo iš naujo surasta ir kodėl ji dalimis bus išstatyta aukcionuose. Tikrą kolekcijos kainą nustatys aukcionai, bet ją sudaro apie 15 000 monetų ir apdrausta ji buvo virš 100 000 000 JAV dolerių suma. Kas nematėte, labai siūlau filmuką pasižiūrėti, bus daug aiškiau šiandieną apžvelgiant aukciono rezultatus. O šiandien apžvelgsiu brangiausiai vakar išėjusias šios kolekcijos monetas. Matote, vakar aukcione buvo išstatyta 200 monetų. Tai pirmoji kolekcijos dalis. Visos – Britų imperijos monetos. Beveik visos- auksinės. Kairėje matote valdovų vardus ir išstatytų monetų kiekį. Šiandien tikrai visų neapžvelgsime, tai galite padaryti patys, įėję į aukciono puslapį, jo pavadinimą matote viršuje. Šiandieną mes pažiūrėsime tik tas monetas, kurių galutinė aukciono kaina buvo didesnė už 100 000 Šveicarijos frankų. O po kiekviena moneta paveiksėlyje ir matote galutinę aukciono kainą. Čia reikia pastebėti, kad visos kainos Šveicarijos frankais ir pateiktos be aukciono mokesčių. Na, žinote, kad 1 Šveicarijos frankas yra lygus maždaug 1,07 Euro. Taigi, pavertus eurais, kainos skaičius bus didesnis. O dėl aukciono mokesčių atsiverskime šio aukciono taisykles. Skaitome 5 aukciono taisyklių punktą. „5. Už aukciono kainą bus taikomas 22,5 % komisinis mokestis – mūsų tiesioginio interneto paslaugomis besinaudojantys dalyviai moka papildomą 1 % mokestį. 8,1% Šveicarijos pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi būti mokamas nuo galutinės kainos ( kaina, pridėjus pirkėjo komisinius ir bet kokias kitas sumas, kurias Aukcionų namai ima iš pirkėjo). Auksinės monetos neapmokestinamos PVM. Jei pirkiniai yra eksportuojami, PVM grąžinamas pateikus juridinę galią turintį Šveicarijos muitinės išduotą eksporto deklaracijos originalą.“ Dabar galėsite kiekvienos monetos, kurią parodysiu filmuke, kainą paversti eurais ir paskaičiuoti mokesčius.Jie, kaip matote, skirtingiems pirkėjams gali skirtis. Parodysiu 10 brangiausių aukcione parduotų monetų kainos didėjimo tvarka. Vien šių monetų bendra kaina sudarys 2 800 000 Šveicarijos frankų arba 2 996 000 eurų be aukciono mokesčių. Jeigu įsivaizduosime, kad visos monetos buvo įsigytos internetu, su aukciono mokesčiais šių 10 monetų bendra kaina sudarys virš 3 700 000 eurų. Kiekvieną monetą rodysiu daugiau, nei 15 sekundžių, tad galėsite pasigožėti jos paveikslėliu, perskaityti ne tik kainą, bet ir informaciją apie monetą, skambant muzikai. Gerų Jums įspūdžių.

Posted on Leave a comment

100 dukatų monetos kainos rekordas. 2025 m. 

https://www.youtube.com/watch?v=8OyDWkxt1Sg

Šiandien vėl šnekėsime apie mūsų seną pažįstamą – Abiejų Tautų Respublikos Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų auksinę monetą. Ši beveik 350 g. svorio auksinė grožybė per paskutinius 17 metų jau 3 kartą pasirodė aukcione (atkreipsiu Jūsų dėmesį – ta pati konkreti moneta), apie ją aš sukūriau tikrai ne vieną filmuką. Galite prisiminti paskutinį, kuriame pasakojau, kad moneta išstatyta Oslo Myntgalleri aukcione nuo 15 000 000 norvegiškų kronų kainos, nuorodą į jį rasite po video. Monetos istorijos šiame filmuke nepasakosiu, kas norite, atsidarykite seną mano filmuką, ten aš ją pasakojau tikrai smulkiai. Ir kiekvieną kartą aukcione moneta mušė brangiausios ATR monetos kainos rekordus. Ne išimtis ir šis kartas. Ir šnekėsime apie vakar ( o ne gegužės 12 d., kaip pasakojau ankstesniame filmuke ir kaip buvo aukciono anonsuota iš pat pradžių) įvykusį aukcioną. Matote, aukcione buvo net 39 statymai ir galutinė monetos kaina pasiekė 19 200 000 Norvegijos kronų be aukciono mokesčių. Šie sudarė dar 20 % nuo galutinės kainos, t.y. 3 840 000 Norvegijos kronų, o monetos kaina su mokesčiais pakilo iki 23 040 000 Norvegijos kronų, kas būtų 1 974 902 eurai vakar dienos kursu. Ir vėl naujas ATR monetos kainos rekordas. Čia vieta priminti, kad 2008 m. ta pati moneta aukcione pasiekė 928 180 eurų kainą be aukciono mokesčių, o 2018 m. jos kaina aukcione buvo 1 505 167 eurai be aukciono mokesčių. Tokios nelygios kainos todėl, kad tada moneta buvo parduodama JAV aukcionuose ir tai kaina, galutinę sumą konvertavus į eurus pagal to meto kursą. Tai taip pat buvo to meto ATR monetos kainos rekordai. O dabar paskaičiuokime, garbingieji kurmiai (citata iš mano vaikystės animacinio filmuko apie Coliukę). 2018 m. aukcione aukciono mokesčiai irgi buvo 20 % nuo galutinės kainos, jie sudarė 360 000 JAV dolerių, ir galutinė monetos kaina su mokesčiais pasiekė 1 806 200 eurų. Vakar gi, priminsiu, galutinė monetos kaina su mokesčiais buvo 1 974 902 eurai. Taigi, per 7 metus moneta pabrango 168 702 eurais arba 9,34 %. Žiūrint šiuo aspektu, 2018 m. investicija į monetą davė ne tokią jau ir didelę naudą. Gal šiumetė investicija pirkėjui atsipirks labiau? Aš manau, kad ši moneta dar ne kartą pasirodys aukcione mūsų amžiuje ir bus įdomu sekti jos tolesnes kainas. Savo ankstesniame filmuke apie šį aukcioną aš minėjau ir dar dvi ATR monetas, kurių galutinės kainos mus gali dominti. Taigi, 1621 m. 10 talerių sidabrinė moneta išėjo už 1 950 000 Norvegijos kronų, kas būtų 167 147 eurai be aukciono mokesčių, su aukciono mokesčiais kaina sudarė 2 340 000 Norvegijos kronų arba 200 576 eurus, o 1628 m. 1 taleris aukcione parduotas už 40 000 Norvegijos kronų arba 3429 eurus be aukciono mokesčių pagal šios dienos kursą. Tai tiesiog Jūsų žiniai, manau, kad šias arba tokias monetas irgi dar matysime aukcionuose ir su šiais skaičiais galėsite palyginti ateities kainas. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Apie auksinį lietuvišką 1990 m. vieną centą.

Mieli kolegos užpylė mane klausimais apie šį 1990 m. lietuvišką centą, išstatytą gegužės 11 d. lietuviškame Numisbalt aukcione. Iš pradžių jiems atsakinėjau, kad aš neturiu nuomonės, kaip neturiu nuomonės ir apie bitkoinų monetas, pokemonų monetas ar UAB„Monetų namai“ produkciją. Šie apvalūs monetas imituojantys skrituliukai man tiesiog neįdomūs. Bet kadangi klausimai nesiliovė, sumaniau sukurti filmuką apie šią monetą ir viską sudėlioti į lentynėles. Matote, aukciono aprašyme yra nuoroda į E. Česnulio ir E. Ivanausko 2013 m. katalogą, tai iš pradžių atsiverskime jį. Taip, šios knygos 937 ir 938 psl. yra aprašyti net keturi skirtingi bandomieji 1 cento variantai, kalti privačiose dirbtuvėse. Nr. 1AR1-1 – varinis, 1AR2-1 – vario-aliuminio lydinio, 1AR3-1 – nikelio su kažkokiu kitu metalu lydinio, 1AR4-1- aukso ir vario lydinio. Visų jų retumas RRRR, 4 R raidės, vietoje kainos yra brūkšnys. Daugiau informacijos apie šias monetas rasime Dalios Grimalauskaitės ir Eduardo Remeco 2016 m. knygoje „Lietuvos pinigai“. Atsiverskime ją. Knygos 464 psl. parašyta, kad Lietuvos piniginių ženklų projektų kūrimo konkurse, pasibaigusiame 1990 m. vasario 9 d., pirma vieta nebuvo skirta. Antrą vietą ir 700 rublių premiją už centų monetų projektus laimėjo skulptorius, medalininkas Petras Henrikas Garška. Buvo skirtos ir dvi trečiosios vietos. Buvo nuspręsta antrojo turo neskelbti, o iš premijuotų autorių bei kitų dailininkų suformuoti kūrybinę grupę išbaigtiems visų nominalų pinigų projektams parengti. Centų monetų projektus buvo pavesta sukurti P. H. Garškai. 1990 m. rugsėjį meistras pagamino varinius monetų pavyzdžius, kurie buvo pateikti K. Prunskienės pirmininkaujamai komisijai. Kiek vėliau pagamintus antro bandymo pavyzdžius meistras įvertino kaip netinkamus, todėl įrankius sunaikino, paliko nesunaikintas dvi monetas. P. H. Garškos liudijimu, varinių monetų pavyzdžių jis padarė apytiksliai po 10 vnt., 1991 m. dovanoms jis pagamino dar kelis 1 cento 1990 m. bronzinių monetų pavyzdžius, o 1999 m. – 1 cento 50 bronzinių, 5 sidabrines, 3 auksines monetas ir 50 centų bronzines monetas. Ruošinius meistras tekino staklėmis, štampavo namuose turėtu presu, balto metalo monetoms naudojo tik sidabro lydinio ruošinius. Dabar dalį įrankių – 1 cento reverso matricą ir masterspaudą, 1 cento averso masterspaudą, 50 centų averso ir reverso masterspaudus saugo Lietuvos Nacionalinis muziejus, kuriam autorius juos padovanojo. Šių monetų galima rasti ir Lietuvos numizmatinėse parduotuvėse ir interneto puslapiuose. Matote, MDL Coins interneto puslapis rodo išstatytą trijų skirtingų nominalų bandomųjų 1990 m. monetų, pagamintų iš trijų skirtingų metalų lydinių rinkinuką. Tarp jų matote ir tris skirtingas 1990 m. 1 cento nominalo monetas. Ehobbex pasiūloje irgi matote dvi skirtingas 1990 m. 1 cento nominalo monetas. Aprašymuose parašyta, kad viena pagaminta iš nikelio (remiantis P. H. Garškos liudijimu balto metalo moneta turėtų būti sidabrinė), kita – iš vario. Abiejų kaina, kaip matote, po 1100 eurų. Tiesą sakant, gegužės 11 d. Numisbalt aukcione, yra ir daugiau lietuviškų bandomųjų monetų, nors visus labiausiai domina auksinė moneta. Kaip matote, išstatytos trys skirtingų nominalų bandomosios lietuviškos monetos: auksinis 1 centas, žalvarinė 20 centų moneta (aukciono loto aprašyme atkreipiamas dėmesys, kad neaprašyta E. Česnulio ir E. Ivanausko kataloge) ir bronzinė 50 centų moneta. Ir vėl grįžkime prie aukcione išstatytos 1 cento auksinės monetos. Ją čia ir matote. Kiekvieno apsisprendimas, kaip ją vertinti, bet iš mano pateiktos medžiagos aišku, kad tai yra šiuolaikinės Lietuvos monetų kalybos istorijos dalelė. Ir aš ją vertinčiau būtent taip. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Daugiau nei 100 000 000 vertės monetos aukcione

Numizmatinė bendruomenė jau kuris laikas bruzda, laukdama naujo aukciono. Čia matote numizmatinės spaudos antraštes apie būsimą įvykį. Manau, apie tai verta papasakoti ir Jums. Tarptautiniai „Numismatica Ars Classica“ (NAC) aukcionų namai paskelbė parduodanti „Traveller Collection“ – unikalią išskirtinės kilmės monetų kolekciją, kuri ateina į rinką praėjus 85 metams po paskutinės monetos įsigijimo. Kolekcija, kurią sudaro retos ir labai paklausios auksinės monetos iš viso pasaulio, per ateinančius trejus metus bus parduodama aukcione, ir tai bus, kaip manoma, reikšmingiausias vienos numizmatikos kolekcijos pardavimas. Vien kolekcijos draudimo vertė viršija 100 milijonų dolerių, todėl tai yra labiausiai vertinama aukcione parduodama monetų kolekcija numizmatikos istorijoje. Labai įdomi šios kolekcijos istorija. 1929 m. Wall Street katastrofa buvo priežastis, paskatinusi jaunuolį ieškoti alternatyvių būdų, kaip saugoti turtą. Jis nusprendė investuoti į numizmatines vertybes. Pirmiausia pirko aukso lydinius, paskui monetas. Išsivadavęs iš kasdienės šeimos verslo veiklos, kolekcininkas XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį praleido važinėdamas po Europą ir Ameriką su savo naująja žmona, pakeliui įsigydamas retų monetų ir kruopščiai dokumentuodamas kiekvieną pirkinį išsamiame archyve. NAC šį laikotarpį vadina „pratęstu medaus mėnesiu“ ir pavadino rinkinį „Traveller Collection“(„Keliautojo kolekcija“). Kolekciją sudaro apie 15 000 monetų, įskaitant daugybę geriausių privačiose rankose esančių egzempliorių pavyzdžių. Tačiau daugiau nei pusę amžiaus „Traveller Collection“ buvo išnykusi nuo žemės paviršiaus. Kolekcininkas apsigyveno Europoje, pasibaigus šiam pratęstam medaus mėnesiui. Kai iškilo nacių įsiveržimo grėsmė, jis nusprendė pasilikti, o ne bėgti iš šalies, greičiausiai iš dalies dėl to, kad buvo sunku transportuoti savo kolekciją. Per Antrąjį pasaulinį karą kolekcininkas nusprendė savo auksines bei sidabrines monetas sudėti į cigarų dėžutes ir užkasti savo sode. Kai vokiečių pajėgos iš tikrųjų įsiveržė, jis netrukus mirė. Tik jo žmona žinojo kolekcijos vietą ir nusprendė ją laikyti paslaptyje iki 20 amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio. Monetos buvo užkastos daugiau nei 50 metų, kol galiausiai jas iškasė jo įpėdiniai ir padėjo į banko saugyklą, o vėliau išstatė Numismatica Ars Classica. Dėl kruopščių kolekcininkų įrašų ir ekspertų komandos, kurią NAC subūrė šiam monumentaliam katalogavimo darbui, tyrimų, daugelis monetų gali būti atsektos iki kai kurių didžiausių XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kolekcijų aukcionų. Svarbiausios kolekcijos detalės apima rečiausias ir labiausiai vertinamas numizmatikos kolekcininkų monetas. Pavyzdžiui, tai nuostabi 100 dukatų auksinė Ferdinando III Habsburgiečio moneta, nukaldinta 1629 m., kai jis buvo Austrijos erchercogas, Vengrijos, Kroatijos ir Bohemijos karalius. Šis 100 dukatų sveria 348,5 gramų gryno aukso, ir tai yra vienas didžiausių kada nors nukaldintų Europos auksinių monetų nominalų. Aukcione po Antrojo pasaulinio karo nematyta moneta aukcione įvertinta pradine 1 200 000 CHF (1 272 265 Eur) kaina. Mes galime šią monetą palyginti su Žygimanto Vazos 1621 m. 100 dukatų moneta, kuri, kaip žinote iš mano filmukų, gegužės 12 d. bus pardavinėjama Norvegijos aukcione. Atsimenate, ta pati 100 dukatų moneta, 2018 m. buvo parduota už 2,2 mln. JAV dolerių. Apie naujo šios monetos aukciono rezultatus aš būtinai Jums pranešiu. O čia ir mums gerai pažįstamo vaizdo 70 dukatų moneta. Abiejų Tautų Respublika, Žygimantas III Vaza, 1621 metai. Iš mano filmukų atsimenate, mes šnekėjome apie 50, 80, 100 dukatų monetas, dabar matysime, kaip aukcione parduodama 70 dukatų nominalo moneta, sverianti 243 gramus. Priminsiu, visos jos vienaspaudės, skiriasi tik monetos svoris ir, suprantama, storis. Numismatica Ars Classica siūlo pradinę monetos kainą 450 000 CHF (477 099 Eur). Gegužės 20 d. vyksiančiame pirmame kolekcijos aukcione pagrindinis dėmesys bus skiriamas britų monetoms iš „Traveler“ kolekcijos – nuo Karolio II iki Jurgio VI. Pirmojo išpardavimo monetos bus eksponuojamos NAC Londono biure visą balandį. Čia matote Jurgio III 1777 m. bandomąsias 5 ginėjas, viena iš septynių žinomų monetų, įvertinta 300 000 CHF (318 066 Eur). Ir tai tik trys monetos iš 15000 Traveller Collection monetų. Norintys su Jomis susipažinti, turės įeiti į NAC aukcionų namų interneto puslapį ir kolekciją patyrinėti įdėmiau. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Parduota moneta iš mūsų knygos viršelio

Jei pažiūrėtumėte į mūsų naujosios knygos viršelį, o čia matote jo projekto detalę, iš karto į akis krenta puikus Aleksandro Jogailaičio denaras be A raidės su gotikiniu Vyčiu, iki mūsų knygos numizmatinėje literatūroje dar neaprašyta moneta. Ir štai balandžio pradžioje ši moneta buvo parduota baltarusiškame belklad aukcione. Tikrai už adekvačią kainą. Ir apie tai bus mūsų filmukas. Bet iš pradžių noriu papasakoti visą šios monetos istoriją. Kai rinkome medžiagą naujajai knygai, baltarusiškame belklad forume pamačiau šios monetos nuotraukas. Ir iš karto sukūriau filmuką apie ją. Pažiūrėkime jį. Kai vėliau išnagrinėjome monetos nuotraukas, supratau, kad jos reverse ne 5-B, o 5-A Erelis (atsimenate, jie skiriasi charakteringa Erelio galva), įtraukėme monetą į katalogą, ir dabar ją galima pamatyti 14 knygos puslapyje kaip P5 B. Po filmuko kolegos atsiuntė ir dar kelias tokių monetų be A raidės averse, su B-3 Vyčiu ir 5-A Ereliu pagal mūsų knygą nuotraukas, bet jų stovis nei iš tolo neprilygo mūsų nagrinėjamai monetai. Knygoje matote tos pačios monetos iš baltarusiško resurso nuotraukas ir jai suteikėme II retumą, pripažindami, kad tai labai reta moneta. Ir štai kovo pabaigoje tame pačiame belklad forume vėl pasirodė tos pačios monetos nuotraukos su klausimu, ar moneta turėtų pasisekimą aukcione. Aš iš karto atsakiau, kad, jei kas man parodytų tokią monetą Vilniuje, nesvarstydamas už ją pasiūlyčiau 200 eurų. Man būtų įdomu po mikroskopu pažiūrėti tą vietą, kur turi būti A raidė. Vis tik neduoda ramybės klausimas, kada ir kaip ta raidė pašalinta ir ar pašalinta iš viso. Galbūt į tai galėtų atsakyti ir metalo paviršiaus struktūros tyrimas. Bet tam reikia monetą turėti rankose. Matyt, mano nuomonė turėjo įtakos monetos savininko apsisprendimui, todėl monetą jis išstatė į aukcioną. Pažiūrėkite, moneta buvo išstatyta nuo 600 Baltarusijos rublių, kas maždaug ir atitiktų truputį mažiau, nei 200 eurų ekvivalentą. Moneta buvo išstatyta tik trims dienoms, tačiau iš tiesų turėjo rimtą pirkėjų susidomėjimą. Nežiūrint į tikrai aukštą pradinę kaina buvo net 12 statymų aukcione. Gaila, aš negalėjau dalyvauti aukcione. Baltarusijos muitinė ypatingai sugriežtino istorinių vertybių siuntimo ar pervežimo į užsienį kontrolę, už pažeidimus gresia griežtos bausmės, todėl aukcionuose monetos parduodamos tik šalies ribose. Pažiūrėkite, moneta išėjo už 1010 Baltarusijos rublių, kas būtų maždaug 300 eurų. Manau, tikrai adekvati kaina. Ir, galvoju, tai, kad tai, kad ši moneta buvo aprašyta mūsų kataloge, knygoje yra jos nuotraukos, taip pat padėjo monetos savininkui brangiai parduoti monetą. Ir tai būtų dar vienas pavyzdys, kad net ir finansiškai apsimoka numizmatinėje literatūroje publikuoti joje dar neaprašytas monetas. Na, čia aš apie tai, kad vis dar renku mūsų kataloge neaprašytų 1495-1536 m. lietuviškų monetų nuotraukas katalogo papildymams. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Posted on Leave a comment

Pradinė monetos kaina 15 000 000 kronų. 

Šiame filmuke pagrindinis skaičius bus Norvegijos kronos ir Euro santykis. Iš karto pasakysiu, kad vakar 1 euras buvo lygus 11,29 Norvegijos kronos. Taigi, gegužės 12 d. norvegiškame Oslo Myntgalleri aukcione bus parduotos trys ATR Žygimanto Vazos monetos: auksinė 100 dukatų moneta nuo 1 328 609 eurų, sidabrinė 10 talerių moneta nuo 26 572 eurų ir sidabrinė vieno talerio moneta nuo 1771 euro pradinės kainos. Šias tris monetas ir matote paveikslėlyje.Apie jas ir pasakosiu šiame filmuke. Pagal tai, kiek esate sutaupę pradiniam įnašui, galite ir prognozuoti, dėl kurios monetos galite kovoti aukcione. Tik priminsiu, kad aukciono mokesčiai pirkėjui čia sudaro dar 20 procentų nuo galutinės kainos. Apie pirmąją monetą, puikų 100 dukatų, aš padariau filmuką dar tada, kai buvo nežinoma nei tiksli aukciono data, nei loto pradinė kaina. Pažiūrėkime jo ištrauką. Monetos aprašyme aukcione cituojama Darjušo Jaseko knyga apie 100 dukatų monetą. Tai vienas iš 17 autoriui žinomų pilno svorio 100 dukatų pavyzdžių, iš kurių 7 šiuo metu yra muziejų kolekcijose (2 Lenkijoje, 3 Vengrijoje, 1 Vokietijoje, 1 JAV). Iš likusių 10 privačiose kolekcijose esančių pavyzdžių tik 3 iš jų, įskaitant siūlomą kūrinį, pasirodė prekyboje XXI a. Jasekas savo kataloge paskelbė 11 iš 17 žinomų egzempliorių vaizdus, o tas, kurį matome aukcione, yra bene geriausiai išsilaikęs egzempliorius. Antroji aukcione išstatyta moneta, kurią verta šiandien paminėti, tai sidabrinis 1621 m. 10 talerių. Pradinė kaina 300 000 000 kronų arba 26 572 eurai. Tiesa, monetos aprašyme parašyta, kad tai gali būti vėlyvesnis, 18 ar 19 amžiaus monetos padirbinys. 70,0 mm skersmuo ; 290,10 g monetos svoris. Ši moneta nukalta tais pačiais spaudais, kaip ir garsioji 100 dukatų auksinė moneta su 1621 m. data. Ši moneta ir garsesni 100 dukatų dažnai klaidingai siejami su 1621 m. Chocimo mūšiu. Tiesą sakant, kaip savo knygoje aiškina Jasekas, techniškai neįmanoma buvo planuoti monetos kaip dedikuotos Chocimo mūšio atminimui. Jos spaudai turėjo būti pradėti gaminti dar gerokai prieš Chocimo mūšį. Šis sidabrinis 10 talerių yra vienas iš dviejų Jasekui žinomų tokio svorio egzempliorių, ir verta pridurti, kad šis yra daug geriau išsilaikęs nei kitas. Tačiau, nagrinėjant monetos kaldinimo techniką ir paviršių, mūsų pavyzdys atrodo vėlesnis. Be 10 talerių, iš sidabro buvo nukaldytos lengvesnės monetos, sveriančios 3, 3,5, 4, 4,5, 5 ir 5,5 talerius. Iš viso žinoma tik 11 sidabrinių egzempliorių, tai yra daug mažiau nei visų žinomų auksinių 100 dukatų svorio monetų. Ši moneta, kaip ir auksinis 100 dukatų šiame aukcione, yra kilusi iš garsiosios Henriko Karolkiewicziaus kolekcijos. Trečioji moneta – sidabrinis Žygimanto Vazos 1628 m. taleris. Pradinė kaina 20 000 kronų arba 1771 euras. Bydgoščiaus monetų kalykla, svoris 28, 47 gramo. Monetos aprašyme nuorodos į Kopicki (Kopicki 1375) ir Davenporto (Dav. 4316) katalogus, pažymėta, kad ši moneta parduota 2009 m. Kiunkerio aukcione (Fritz Rudolf Künker, 147, 2009 2 5, 248). Taigi, kaip minėjau, pagal turimų laisvų pinigų kiekį galite pasirinkti, ant kurios monetos statysite ateinančiame norvegiškame Oslo Myntgalleri aukcione. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.