Category: Jono Kazimiero monetos

Ačiū kolegai Audriui už filmo temą. Kolega atkreipė mano dėmesį į aukcione išstatytą monetą, teigamas, jog galbūt aprašyme pateiktas neteisingas E. Ivanausko katalogo numeris. Pagalvojau, kad atsakymas būtų įdomus daugeliui, todėl sukūriau šį filmuką. Bet iš pradžių apie patį aukcioną. Spalio 28 d., už 5 dienų, įvyks lenkiškas Marčiniak aukcionas, kuriame, matote, išstatyta 13 lietuviškų monetų. Tarp jų nebus Aleksandro ar Žygimanto Senojo monetų, todėl kitų monetų nenagrinėsiu, jei norėsite, pažiūrėsite patys (o ten yra net 7 įvairių datų Stepono Batoro lietuviški trečiokai), o mes atkreipsime dėmesį į 1664 m. lietuvišką Jono II Kazimiero Vazos ortą, kurio atvaizdą dalinai ir matote apačioje. Taigi, ortas, 18 grašių nominalo sidabrinė moneta, tikrai didelė, skersmuo 28 mm., svoris turėtų būti apie 5,5 g., ieškoma ir vertinama kolekcionierių. Moneta išstatyta nuo 946 eurų pradinės kainos, jau yra statymų, dabar jos kaina yra 993 eurai, tačiau, kaip minėjau, mums svarbiausi šį kartą yra monetos kataloginiai numeriai. Matote, loto aprašyme moneta identifikuota pagal E. Kopicki, E. Ivanausko ir I. Šatalino katalogus. Na, E. Kopicki katalogas identifikuojant lietuviškas monetas yra beviltiškai pasenęs, jo net nenagrinėsime, aš po ranka neturiu I. Šatalino katalogo, jei kas jį atsiversite, galite parašyti aptarime po video, ar pateiktas teisingas katalogo numeris, o ar teisingas E. Ivanausko katalogo numeris, tuoj panagrinėsime nuodugniau. Matote monetos paveikslėlį iš arčiau. Kaip šiam monetų tipui, visai pakenčiamas stovis, žinote, dažnai jos sutinkamos beviltiškai sudilę. Ir atkreipkite dėmesį į monetos averso legendą ties 10-11 val. E. Ivanausko 2013 m. katalogo 900 psl. rasite, jog 8JK10-2 (o būtent toks katalogo numeris nurodytas loto aprašyme), averso legenda baigiasi POLO & S. Čia galima įžiūrėti PO, tris taškus, &S. Kaip paveikslėlyje, pateiktame tame pačiame katalogo puslapyje ties 8JK8-2. Tačiau ten kitoks reversas. Manau, kad aukcione išstatytoji moneta – 8JK9-2. E. Ivanausko kataloge nėra jos paveikslėlio. Ir tai gali būti svarbu tiems, kas renkate šio tipo monetas pagal E. Ivanausko katalogą. O pabaigai dar siūlau pasigrožėti aptarta moneta. Ir dar kartą įsitikinsite, jog, panašu, mes tiksliau nustatėme šios monetos numerį pagal E. Ivanausko katalogą. Tai filmukas iš Marčiniak aukciono, kuriame tikrai pamatysite visą šios monetos grožį. Man ji labai patinka. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Už 4 dienų, rugsėjo 13 d., įvyks jubiliejinis, 50 lenkiškų Niemčyk aukcionų namų aukcionas. Ne, jame nebus mus ypatingai dominančių Aleksandro ir Žygimanto Senojo lietuviškų monetų, tačiau jame išstatyta nemažai LDK monetų, beveik turinčių legendinių monetų statusą, todėl tiesiog privalau jas parodyti savo filmuke. Ir 1 iš jų – Žygimanto Augusto 1564 m. kontrasignatu pažymėtas taleris. Matote, išstatytas nuo 16 667 eurų pradinės kainos, ir, kaip paminėta aprašyme, E. Ivanauskas savo kataloge nemini tokios monetos. Apie Žygimanto Augusto 1564 m. kontrasignatus minėjau ne viename savo filmuke, tiesiog Youtube mano kanalo paieškoje įveskite žodžius „Žygimanto Augusto kontrasignatas“, ir Jums parodys nuorodas į 3 mano filmukus šia tema. Taupydamas laiką, apie tai daugiau nesiplėsiu. 2 moneta – Žygimanto Augusto lietuviškas 1565 m. dvigrašis arba antrokas. Turbūt retas iš kolekcininkų gyvai matė tokią monetą. E. Ivanausko kataloge 7SA2-1, RR retumas, matote, aukcione išstatytas už 833 eurų pradinę kainą. Toliau džiaugsmas sertifikuotų monetų gerbėjams. 1555 m. Žygimanto Augusto lietuviškos pėdos grašis, turintis maksimalų arba TOP POP NGC įvertinimą MS64. Aukcione išstatytas už 952 eurų pradinę kainą. Kas ta lietuviška pėda, irgi rasite mano filmukuose, surinkite šiuos žodžius Youtube paieškoje. Dar viena legendinė moneta – Stepono Batoro 1585 m. lietuviškas taleris. Matote, išstatytas nuo 95 238 eurų. Ši konkreti moneta gerai žinoma kolekcininkams. Ji iš Anthony J. Taraszkos kolekcijos, 2001 m. parduota Kiunker aukcione už beveik 20 000 eurų. Moneta buvo sertifikuota PCGS kaip AU53, tačiau dabar išimta iš slabo. Kaip akcentuojama aprašyme, muziejinio lygio egzempliorius. Nuo 714 eurų išstatytas Stepono Batoro lietuviškas 1580 m. grašis. Reta, kolekcionierių ieškoma ir vertinama, brangi moneta. Jos reikia ieškoti jau antrame E. Ivanausko 2013 m. katalogo tome. Na, o dabar džiaugsmas Žygimanto IV Vazos lietuviškų trečiokų gerbėjams. Aukcione išstatytos net 6 retos tokios monetos, ir pirmoji – 1589 m. trečiokas. Matote, išstatytas nuo 286 eurų, E. Ivanausko kataloge jį rasite kaip 5SV4-2 su retumu RRR, 3 R raidės ir katalogine kaina su trimis nuliais. Nuo 238 eurų išstatytas 1594 m. lietuviškas trečiokas. Moneta lyg ir būtų iš paprastesnių, jei ne viena detalė – jis yra su keista A raide po Vyčiu. Specialiai Jums išdidinau ir monetos reversą. Matote raidę A po priekinėmis žirgo kojomis. Manau, kad tai monetos kalybos proceso klaida- nuslydo raidės puansonas kaldinant žemiau esantį ARG, bet atrodo tikrai įdomiai. Na, o toliau pereikime prie vėlesnių metų ir retesnių trečiokų. Legendinės gulbės. Matote, nuo 476 eurų išstatytas 1598 m. trečiokas, tai 5SV62-38 su retumu RR E. Ivanausko kataloge. Lenkai pateikia R5-R6 retumą iš Igerio ir Kopicki katalogų. Matote, nuo 476 eurų išstatytas 1599 m. trečiokas, tai 5SV126-40 su retumu RR E. Ivanausko kataloge. Kataloginė kaina irgi su trimis nuliais. Lenkai pateikia R4-R5 retumą iš Igerio ir Kopicki katalogų. Ir trečioji gulbė. 1600 m. trečiokas. Išstatytas nuo 595 eurų. Dar be W raidės reverse. Tai 5SV67-40 su retumu RR E. Ivanausko kataloge. Kataloginė kaina irgi su trimis nuliais. Lenkai taip pat pateikia R5-R6 retumą iš Igerio ir Kopicki katalogų. Na, ir paskutinė šiame filmuke moneta – 1664 m. Jono Kazimiero lietuviškas ortas. Išstatytas nuo 714 eurų. Taip pat reta, kolekcininkų ieškoma ir vertinama moneta. Nors lietuviška, bet kaldinta Olivoje, Lenkijoje. Atkreipiu dėmesį – loto aprašyme ne visai teisingai aprašyta legenda. Tai 8JK13-2 su retumu RR E. Ivanausko kataloge. Kataloginė kaina irgi su trimis nuliais. Na, matote, už 4 dienų Niemczyko aukcione bus parduodama tikrai nemažai vertų dėmesio LDK monetų. Belieka tik palinkėti sėkmės dalyvausiantiems. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Prieš porą dienų kolega, matyt, įkvėptas lapkričio 23 d. Numision aukciono rezultatų (apie jį – filmuko pabaigoje) paklausė, kiek gali kainuoti labai gero stovio lietuviška boratinka. Kai pasakiau, kad 100-200 eurų, nepatikėjo. Todėl šiame filmuke parinksiu 15 pavyzdžių iš pastarųjų 4 metų aukcionų, kai boratinkos kartu su aukciono mokesčiais kainavo daugiau, nei 100 eurų ir Jums parodysiu su savo komentarais apie monetas. Pradedame? 2022 m. lapkričio 23 d. Vujčickio aukcionų namų aukcione ši 1665 m. Kaune kaldinta boratinka iš Darjušo Maržentos kolekcijos išėjo už 103 eurus. 2022 m. lapkričio 4 d. lietuviškame Numisbalt aukcione ši 1666 m. Vilniuje kaldinta boratinka išėjo už 106 eurus. Kaip matote, moneta slabuota, turi NGC AU53 BN TOP POP įvertinimą. Tiems, kas mažiau susiduria su monetų vertinimais, priminsiu, kad BN apibrėžia monetos spalvą. Tai rudos spalvos tonuotė, žymima ant sertifikuotų monetų etikečių. 2024 m. rugpjūčio 31 d. tame pačiame lietuviškame Numisbalt aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta lietuviška boratinka išėjo taip pat už 106 eurus. 2024 m. spalio 19 d. Poznanės aukcionų namų aukcione šis 1666 m. boratinkos to meto padirbinys, skirtas monetų apyvartai, bet nepaprastai gražus ir talentingai išraižytas, išėjo už 118 eurų. 2023 m. kovo 24 d. Poznanės aukcionų namų aukcione ši 1665 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 119 eurų. Čia įdomus praėjimas. Aiškiai matomas kalybos brokas – dvigubas smūgis. 2022 m. gegužės 28 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši brokuota 1661 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo net už 121 eurą. Pripažinsiu – negaliu paaiškinti šios kainos. 2023 m. rugsėjo 23 d. Vujčickio aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta boratinka išėjo už 128 eurus. Matote, monetos aprašyme pateiktas C. Wolskio katalogo numeris ir R4 retumas. 2024 m. spalio 19 d. Poznanės aukcionų namų aukcione ši 1660 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 151 eurą. 2023 m. lapkričio 29 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta boratinka išėjo už 153 eurus. Aprašyme atkreipiamas dėmesys į DUC reverso legendoje. 2024 m. gegužės 14 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1664 m. Olivoje kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 156 eurus. Monetos aprašyme atkreipiamas dėmesys į klaidą legendoje – raidę O vietoje C santrumpoje DVC ir tai, kad tokia moneta neaprašyta numizmatinėje literatūroje. 2023 m. birželio 20 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 167 eurus. Įdomu, kad po valdovo biustu nėra kalyklos valdytojo Georgo fon Horno inicialų G. F. H., tai ir pažymėta monetos aprašyme. 2020 m. gruodžio 29 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1661 m. Ujazdove kaldinta lietuviška boratinka išėjo už 169 eurus. Matote, moneta slabuota, turi NGC MS62 BN irgi maksimalų įvertinimą. Priminsiu, visos monetų kainos šiame filmuke – su aukcionų mokesčiais. 2023 m. birželio 20 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Malborke kaldinta lietuviška boratinka kolekcijos išėjo už 180 eurų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į DUC reverso legendoje. 2021 m. spalio 23 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione ši 1664 m. Vilniuje kaldinta boratinka išėjo už 239 eurus. E. Ivanausko kataloge 3JK24-14, retumas RRRR, vietoje kataloginės kainos – brūkšnys. Matote, žemės iždininko Jurgio Jeronimo Kryšpino – Kiršenšteino monograma HKPL yra reverso legendoje. Na, ir moneta, kurios praėjimą pamačius jaunąjam kolegai ir kilo mintis manęs paklausti apie boratinkų kainas. Prieš kelias dienas, 2024 m. lapkričio 23 d. Numision aukcionų namų aukcione ši 1666 m. Kaune kaldinta boratinka išėjo už 349 eurus. Kaip jau sakiau kažkuriame filmuke, gera kaina už gerą monetą. Matyt, šiais pavyzdžiais aš įrodžiau, kad retos arba ypač gero stovio boratinkos taip pat gali turėti labai solidžią kainą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Turbūt atsimenate mano labai seną filmuką, kur rodžiau Jono Kazimiero 1653 m. lietuvišką šilingą su veidrodiniu trejetu. Nuo to laiko mačiau tokį dar porą kartų, o ir savo kolekcijoje tokį turiu. Tiesa, moneta vis dar neaprašyta numizmatinėje literatūroje. E. Ivanausko kataloge galite pamatyti dar visokių įdomybių 1652-1653 m. lietuviškų šilingų datose, o atrandama dar įdomesnių egzempliorių. Ačiū kolegai Pavelui, kuris atsiuntė štai tokios monetos nuotrauką. Matote, datoje dvejetas apverstas. Man moneta pasirodė labai įdomi. Tokią monetą matau pirmą kartą, neradau jos aprašymo ir mano nagrinėtoje numizmatinėje literatūroje. Norėčiau paklausti Jūsų, gal kas nors tokį matėte ar turite savo kolekcijose? Parašykite aptarime po video, prašau. Būtų įdomu sužinoti žinomų monetos egzempliorių skaičių. Štai dar vienas pavyzdys, kaip įdėmiai peržiūrint monetų legendas galima rasti naujų, dar neaprašytų variantų ir tuo pačiu turtinti Lietuvos numizmatiką. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Sukurti šį filmuką paskatino Baltosios Rusios ieškotojų su metalo ieškikliais forume užvakar pasirodžiusi žinutė, kur pateiktos labai gražaus lietuviško 1652 m. Jono Kazimiero Vilniuje kaldinto dvidenario nuotraukos, o žmogus klausia, kokia tai moneta ir kiek verta. Ir, jei pažiūrėti atsakymus, visi vienbalsiai aiškina, kad tai lietuviškas šilingas (kas nėra tiesa), retas, o jo kainą apibrėžia maždaug nuo 100 iki 250 ne Baltosios Rusios pinigų diapazone, kai 100 būtų tik aukciono startas. Tiesa, vienas kolega rašo, kad kartais ši moneta vadinama dvidenariu. Ir aišku, iš kur tokios žinios. Senuosiuose lenkų kataloguose ši moneta vadinama šilingu. Štai duodama nuoroda į E. Kopickį katalogą, Nr. 3578 ir retumas R5. Tačiau lietuvių numizmatai vertina šį nominalo pavadinimą kaip dar vieną klaidą, kurių ir taip apstu Kopicki kataloge, aprašant lietuviškas monetas. Jiems pritaria ir dabartiniai lenkų numizmatai, jei atsiverstumėte rimtus lenkų aukcionus, čia jau rasite dvidenario pavadinimą. Pavyzdžiui, Damjano Marcyniako aukciono archyve rasite 2018-2019 metais praėjusias keturias tokias monetas,visos jos buvo pavadintos Vilniaus dvidenariais ir jų kainos buvo nuo 52 iki 187 eurų. Pažvelkime į monetą iš forumo iš arčiau. Monetos reverse matome skaičių 360. Ir E. Ivanausko ir E. Remeco nuomone, tai ir pasako mums, kad moneta turi dvidenario nominalą. Apie tai galite paskaityti D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygoje „Pinigai Lietuvoje“ (mano filmuką apie šią knygą, matyt, jau matėte). E. Remecas pabrėžia, kad moneta su skaičiumi 360 turėjo rodyti jos santykį su taleriu (pagal analogiją ant 1652 m. šeštoko matome skaičių 15, ant tų pačių metų trečioko – 30, ant pusantroko – 60, o ant labai reto tų metų grašio skaičius 09, kas turėtų reikšti 90). Pagal LDK galiojusią ordinaciją vienas grašis buvo lygus 3 šilingams. Vadinasi, taleris turėjo būti lygus 270 šilingų.Monetoje esantis skaičius 360 reiškia, kad jos vertė sudaro ¾ šilingo vertės arba 1/4 grašio vertės. Pagal lietuvišką pėdą grašis buvo lygus 8 denarams, taigi ši moneta – lietuviškas dvidenaris. Tai patvirtina jos išvaizda, primenanti lietuviškus Žygimanto Vazos dvidenarius, tik vietoje romėniško II čia skaičius 360. Nuo šilingų ši moneta skiriasi mažesniu svoriu ir skersmeniu, taip pat neturi, kaip šilingai, legendos su žodžiu „Solidvs“. O lenkai klydo savo kataloguose, nes dvidenaris buvo išskirtinai LDK moneta, jų nekaldino nei viena Lenkijos monetų kalykla. Jei šeštadienį ateisite į Vilniaus kolekcionierių klubą Karolinos viešbutyje, konkrečiai šią monetą pamatysite ir ant mano stalo. Būsiu ten nuo 8 iki 11,30 val. Geras kolega, išvykęs iš karo drąskomos Ukrainos, paliko ją man ir paprašė jai surasti gerus namus, kol jis pats ieško laikinos vietos prisiglausti nekariaujančioje Europos dalyje. Ateikite ir pamatysite šią retą monetą gyvai. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Perskaitę mano naujo video pavadinimą Jūs pasakysite, kad tokios monetos nėra ir būsite visai teisūs. Tačiau su tuo nenori sutikti kolekcionieriai, kurių credo, matyt, priešintis sveikam protui. Štai ir vakar vienas iš tokių kolegų man įrodinėjo, kad tokia moneta egzistuoja, remdamasis ne kuo kitu, o lenkišku interneto katalogu. Taip ten visame gražume pavaizduota tokia moneta, jai suteiktas R7 retumas. Manau, jog tie, kas domitės variniais Jono Kazimiero šilingais, seniai turite Cezarijaus Volskio šių monetų katalogą. Juo tikrai galima pasitikėti labiausiai. Ir šioje knygoje rasite, kad 1668 m. lietuviškos boratinkos nebuvo kaldinamos, o tai, kas kolekcionieriams panašu į 1668 m. data, turi paaiškinimą. Apie šią knygą yra mano video, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Beje, jei pradedantieji kolekcionieriai dar neturi šios knygos, siūlau jiems lenkakalbiuose ar rusakalbiuose numizmatų forumuose paieškoti forumiečio heniek151, tai ir yra ponas Cezarijus, kreiptis tiesiogiai į jį, taip ir autografą ant knygos gausite, ir kaina bus mažesnė. O p. Cezarijus dar prieš 10 metų forumuose išdėstė, ką jis mano 1668 m. boratinkų tema. Štai jo mintys apie tai, kad tai tiesiog 1665 m. monetos su keistu penketu. Vat tokiu, pažiūrėkite, čia žmogus kreipiasi viename forume, taip pat galvodamas, kad data gali būti 1668. Ir šios monetos su keistu penketu, kuris, jei moneta nutrinta, tikrai gali būti supainiotas su aštuonetu, nėra retos. Pažiūrėkite į įdomiausią vietą iš arčiau. Taip, galbūt šitas penketas taisytas iš ketverto, bet tai jokiu būdu ne aštuonetas. Čia dar viena tokia pati moneta. Irgi žmonės bandė ją parduoti kaip 1668 m. monetą, tačiau tie, kas skaitė C. Volskio knygą, jau žino, kame reikalas. Autorius pažymėjo, kad būna ir daug padirbinių su data 1668, tačiau juos lengva atskirti nuo originalių monetų. Štai nepaprastai gražus to laiko padirbinys su data 1668. Atkreipkite dėmesį į kovarnį po Vyčiu, Ujazdovo kalyklos ženklą. Kaip matote, ir aprašyme akcentuojama, kad tai padirbinys, o aukcione jis išėjo už 186 eurų sumą. O čia namudinis 1668 m. data turintis boratinkos padirbinys. Jį Rusijoje šiemet bandyta parduoti už mažiau nei 1 eurą, bet pirkėjų, kaip matote, neatsirado. Pažiūrėkime į monetą iš arčiau. Atvaizdai grubūs, matosi, kad raižytojas nesirūpino ypatingu panašumu į originalią monetą. Gal tik Vyčio siluetas panašesnis. Na, dabar gal niekas neseks pasakų apie originalius 1668 m. lietuviškus šilingus? O lenkišką internetinį katalogą, tai jau kartoju kelintą kartą, vertinkite labai ir labai atsargiai. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.

Situacija ta pati, kaip ir keliuose mano ankstesniuose video: tokios originalios monetos nėra ir nebuvo, tačiau lenkų kataloge jos piešinys puikuojasi su R8 retumu. Už tai yra tikrai daug to meto 1652 m. lietuviškų šilingų padirbinių su data 1661, kurie parduodami aukcionuose su nuoroda į šį katalogą. Ir žiopliai pirkėjai moka kaip už tikrą pinigą…. Žodžiu, atsipalaiduokite ir pažiūrėkite parinktus paveikslėlius, skambant muzikai. O dėl įdomumo paskutinį parodysiu padirbinį su data 1668. Kadaise dar mačiau tokį patį su data 1956, bet dabar nepavyko rasti jo paveiksliuko. Smagaus žiūrėjimo, o išvadas pasidarykite patys.