Category: Karališkoji šeima

Vakar Bažnytinio paveldo muziejuje įvyko spaudos konferencija, per kurią pristatyta žinia apie Vilniaus Arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Rastos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (beje, apie jo lietuviškas monetas tuoj išeis mūsų su Dzmitry Huletski knyga) ir jo sūnėno Žygimanto Augusto žmonų, karalienių Elžbietos ir Barboros karūnos, pomirtinės valdžios insignijos ir įkapių brangenybės. Su rastomis brangenybėmis galite susipažinti kad ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų feisbuko puslapyje, iš jo ir matomas paveikslėlis, kuriame nufotografuotas medalionas, priskiriamas karalienei Elžbietai, nuotr. aut. Vilniaus arkivyskupija / Aistė Karpytė. Na, o mums, besidomintiems numizmatika, visų pirma įdomu, iš kokios monetos padarytas šis medalionas. Ir ačiū mielai Daliai, vienoje iš feisbuko diskusijų davusiai mintį šiam filmukui. Atsimenate, karalienė Elžbieta mirė 1545 m. jauna, vos 19 metų, po jos mirties 1547 m. Žygimantas Augustas vedė Barborą. Kad tai karalienės Elžbietos įkapių dalis, pirmą kartą sužinojome iš aprašų, sudarytų 1931 m., pirmą kartą atradus valdovų laidojimo vietas Vilniaus Arkikatedroje. Valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – karalienių Elžbietos ir Barboros palaikai. Šiame filmuke karalienių nevadinsiu Elžbieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite, man tai atrodo nepagarbu, lygiai taip pat, kaip dabar neskanu skaityti, kai Kembridžo hercogienę Catherine geltonoji spauda kažkodėl nuolat vadina Kate Middleton. Kartu su valdovų palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos. Matote ir 1931 m. nuotrauką, kurioje atvaizduotas tas pats medalionas. Tikriausiai 1939 m., artėjant Antram pasauliniam karui, šios brangenybės buvo vėl paslėptos ir naujai atrastos jau šiais laikais. Apie jų atradimą yra atskira, beveik detektyvinė istorija, ją, jei įdomu, nesunkiai rasite internete. Bet tai ne šio filmuko tema. Pašnekėkime apie monetą – medaliono pagrindą. Tai gerai žinomas prūsiškas Torunėje kaldintas 1533 m. portugalas – 10 dukatų. Čia matote jį aprašytą vieno iš mūsų knygos leidimo rėmėjų – Numista internetiniame numizmatiniame kataloge. Monetos averse pavaizduotas Žygimanto Senojo biustas, monetos reverse- Žygimanto Augusto biustas. Monetos skersmuo – beveik 38 mm. svoris – 35 gramai. Tai didelė ir graži auksinė moneta. Žinomas ne vienas jos egzempliorius. Tokia moneta 2019 m. buvo parduota JAV Stack’s Bowers aukcione už 420 000 USD kainą (2019-01-09 Niujorko aukcionas, lotas Nr. 1223). Prie tokios monetos prilitavus ąselę ir sukurtas papuošalas, kurį nešiojo viena iš karalienių. Tačiau kuri? Ar 1931 m. mokslininkai, aprašę valdovų palaidojimo kriptos radinius, negalėjo suklysti ir medalioną priskirti ne tam asmeniui? Čia matote vokiečių tapytojo Luko Kranacho Jaunesniojo tapytą diptichą – karalienių Elžbietos ( soste buvo 1543 – 1545) ir Barboros (soste buvo 1547 – 1551) portretus. Karalienių veido bruožų tikroviškumas rodo, kad jie tapyti arba iš natūros, arba remiantis išsaugotais ir anksčiau tapytais portretais. Šis diptichas datuojamas 1551 m., todėl pilnai karalienė Barbora galėjo būti tapyta iš natūros. Pasižiūrėkime į jos portretą. Matome tikrai ne gražuolę, bet simpatingą moterį didelėmis tamsiomis akimis, taisyklingu veido ovalu, poilge tiesia nosimi ir maža burna. Akį traukia šviesi, alebastrinė veido spalva. Portretas veido gyvumu ir bruožų charakteringumu stipriai skiriasi nuo žinomų daugelio pomirtinių karalienės Barboros portretų. Tačiau man šiandien čia svarbiausia yra karalienės papuošalas. Padidinkime jo vaizdą. Ant aukso grandinės už ąselės kaba apvalus aukso spalvos papuošalas su matomu biustu į dešinę (heraldinę kairę). Nepaprastai panašu į Arkikatedros požemiuose rastą medalioną, ar ne? Ar gali būti, kad 1931 m. mokslininkai suklydo ir medalioną priskyrė ne tam asmeniui, o tai yra karalienės Barboros papuošalas ir mes šiandien matome papuošalą, įamžintą Luko Kranacho Jaunesniojo darbe? Bet kokiu atveju, viena iš karalienių tikrai nešiojo papuošalą, kurio vienoje pusėje buvo jos vyro, Žygimanto Augusto, o kitoje – jos uošvio, Žygimanto Senojo atvaizdai. Ir jis buvo pagamintas iš didelės auksinės monetos – 1533 m. prūsiško Torunės portugalo. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Prašėte išsamiau papasakoti apie 16 amžiaus Jogailaičių Europą – tokią pirminę Europos sąjungą, paremtą Kazimiero Jogailaičio vaikų kraujo ryšiais. Puikų jos žemėlapį galite rasti www.šaltiniai.info – interaktyvioje lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazėje. Joje pateikiama ugdymo procesui būtina informacija, aktualizuojami ir susiejami kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltiniai; sudaromos galimybės giliau domėtis konkrečiomis temomis. Ir pradėkime nuo tėvų: Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės. Kazimieras IV Jogailaitis ( 1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo jauniausias Jogailos sūnus, gimęs, kai Jogailai buvo virš 70 metų. Lenkijos sostą užėmė po brolio mirties ir metus laiko trukusio tarpuvaldžio. Apie Lietuvos didžiojo Kunigaikščio sostą: Žygimantui I arba Žygimantui Kęstutaičiui mirus, Lietuvoje vėl prasidėjo neramumai ir ginčai dėl sosto. Kai Jogailos sūnus Kazimieras, 13 metų berniukas, lenkų lydimas atvyko į Vilnių, Lietuvos ponai be lenkų žinios atliko Kazimiero vainikavimosi Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu apeigas, uždėdami jam ant galvos Gedimino mitrą (vainiką). Paskelbus Kazimierą Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu be lenkų sutikimo ir prieš jų norą, visi buvę Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimieras buvo labai jaunas, kraštą už jį valdė ponai su Jonu Goštautu priešakyje. Protingo Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsigyveno tvarka ir santaika. Kazimieras, likdamas Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu, buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Tuo metu Kazimiero vyresnysis brolis, Lenkijos karalius Vladislovas, žuvo kovoje su turkais (1444 m.).(Beje, ši tema tabai mėgiama alternatyviosios istorijos gerbėjų; pagal juos, Vladislovas Varnietis iš gėdos dėl pralaimėjimo turkams išvyko į Portugalijos valdas, ten vedė ir jo sūnus buvo ne kas kitas, o Kristoforas Kolumbas. Apie tai pilna video Youtube) Bet grįžkime prie oficialioje istorijoje minimos Vladislovo Varniečio mirties. Būtent tuo pasinaudoję lenkai ir pasikvietė Kazimierą užimti Lenkijos sostą. Lietuviai ilgai nenorėjo sutikti su atnaujinamais ryšiais, bet pagaliau nusileido, ir Kazimieras išvyko į Krokuvą vainikuotis Lenkijos karaliumi – drauge pasilikdamas ir Lietuvos didžiuoju Kunigaikščiu. Su žmona Elžbieta Habsburgiete (Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukra) turėjo 13 vaikų, iš kurių 11 sulaukė pilnametystės. Apie juos ir pašnekėsime.

Manęs dažnai klausia, kodėl daug kur, tame tarpe ir Eugenijaus Ivanausko kataloge tokia keista valdovų numeracija – Aleksandras II Jogailaitis, Žygimantas II Senasis, Žygimantas III Augustas, Žygimantas IV Vaza. Atsakyti tikrai nesunku – matyt, kalbama apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovus. O jų numeracija yra kitokia, nei Lenkijos karalių. Trumpai tai apžvelkime. Pirmasis Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandro vardu, aišku, buvo Vytautas Didysis, šiuo vardu krikštytas 1386 metais. LDK valdė 1392-1430 metais. Jo valdymo metu kaldintas monetas atrasite minėtame kataloge. Todėl ir Jogailos anūkas, Lenkijos karaliaus Kazimiero IV sūnus Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras, valdęs LDK 1492-1506 m. kataloge vadinamas Aleksandru II Jogailaičiu. 1501 metais jis tapo ir Lenkijos karaliumi, Lenkijoje žinomas Aleksandro Jogailaičio vardu. Dabar apie Žygimantus. Šaltiniuose rasite ir Žygimantus ir Sigismundus ir Zigmantus, bet kalbama apie tuos pačius asmenis ir tai tiesiog vardų transkripcija skirtingomis kalbomis. Šnekant apie Lietuvos valdovus man labiausiai patinka Žygimanto versija. Pirmasis Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimanto vardu buvo Žygimantas Kęstutaitis, Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu buvęs 1432-1440 metais. Apie jo valdymo metu kaldintas monetas mеs nežinome, o ir į Lenkijos sostą jis neįžengė. Todėl kataloge minimas Žygimantas II Senasis, Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu buvęs nuo 1506 m., mirus jo broliui Aleksandrui. Lenkijos karaliumi jis išrinktas irgi tais pačiais metais, ir Lenkijoje žinomas kaip Žygimantas I Senasis. Iki to laiko nebuvo Lenkijos karalių Žygimanto vardu. Kataloge minimas Žygimantas III Augustas, Žygimanto Senojo sūnus, 1529 m. dar 8 metų amžiaus paskelbtas Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. Nors tais pačiais metais jis išrinktas ir Lenkijos karaliumi, faktiniu valdovu jis tapo po tėvo mirties 1548 metais. Lenkijoje jis žinomas kaip Žygimantas II Augustas. Na, ir kataloge minimas Žygimantas IV Vaza, Žygimanto Senojo anūkas ir Žygimanto Augusto sūnėnas. 1587 metais jis tapo Lenkijos karaliumi, žinomas kaip Žygimantas (arba Zigmantas) III Vaza, Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu jis tapo 1588 metais. Ir dabar patys galite paskaičiuoti, kad Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras bus Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu Jonu I Kazimieru. Tiek apie Aleksandrus, Žygimantus ir skaičius. Gero Jums kolekcionavimo.

Žygimantas Augustas pasaulį paliko 1572 metais bevaikis, su juo baigėsi Jogailaičių dinastija. Abiejų Tautų Respublikai reikėjo naujo karaliaus, o Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei – naujo Didžiojo kunigaikščio. Vyko rinkimai. 1573 m. birželio 19 d. prancūzas Henrikas Valua tapo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Henrikas Valua – ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus. Brolis – Prancūzijos karalius Karolis IX. 1574 vasario 21 dieną Henrikas buvo oficialiai karūnuotas Krokuvoje. Tapo ir Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. Dienas čia dažniausiai leido puotaudamas ir pramogaudamas, nevengdamas iššvaistyti didelių iždo lėšų, į LDK teritoriją taip ir nebuvo atvykęs. Krokuvos dvaras buvo šokiruotas naujojo karaliaus papročių. Su juo į konservatyvią Lenkiją atvyko vadinamieji „meilučiai“ (les mignons prancūziškai), jauni dvariškiai, savo manieromis ir išvaizdа labai panašūs į mano jaunystės laikų britų atlikėją Boy George iš Culture Club grupės. Nuo jo skyrėsi gal tuo, kad buvo tikri špagos meistrai. Čia kelių iš jų portretas. Plačiau apie tai tikrai galite rasti medžiagos internete – ši spalvinga tema buvo eksploatuojama daugelio rašytojų ir tyrinėtojų. O pats karalius, žinodamas apie silpną brolio, Prancūzijos karaliaus Karolio IX sveikatą, vis laukė žinių iš Prancūzijos. Dar išvykdamas jis pažadėjo, jei ką, grįžti į Paryžių. Karaliavęs vos 5 mėnesius, Henrikas iš mamos gauto laiško sužinojo, kad mirė jo brolis Karolis IX. Po keturių dienų, slapta, niekam nieko nesakęs, jis išvyko į Prancūziją kur ir sėdo į sostą (jis ten karaliavo Henriko III vardu,). Kai Lenkijos senatorių reikalaujamas jis atgal į Krokuvą nebegrįžo iki nustatytos 1575 gegužės 12 dienos, nebeliko nieko kito, kaip ieškoti naujo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio. Po metų, 1576 m., juo tapo vengras Steponas Batoras. Tačiau Henrikas III iki pat mirties 1589 m. laikė save ir Lenkijos karaliumi, taip kaldino ir ant savo monetų. Štai 1575 m., reiškia, tuo laiku, kai jis buvo ir Abiejų Tautų Respublikos karalius, ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, Prancūzijoje kaldinta testono vertės moneta, kurios averse galime perskaityti, kad Henrikas III Dievo valia yra Prancūzijos ir Lenkijos karalius. Tai galime matyti ir Henriko III herbe. Matote, du skydai. Kairėje- Prancūzijos herbas, trys auksinės lelijos mėlyname fone, dešinėje – mums puikiai pažįstamas Abiejų Tautų Respublikos herbas – lenkiškas Baltasis Erelis ir lietuviškas Vytis. Lenkų numizmatai Henriko Valua Prancūzijoje kaldintas monetas senai priskiria ir savo numizmatikai. Pažiūrėkite būsimo WCN aukciono pasiūlą: kairėje matote, kad Henrikas Valua minimas tarp kitų Lenkijos valdovų ir aukcione išstatytos net trys Prancūzijoje kaldintos jo monetos. Tačiau nieko apie Henriko Valua monetų vertinimą negirdėjau iš LDK numizmatų. Taigi: ar tai LDK numizmatikos dalis? Tarp išstatytų įdomiausias bus auksinis ekiu, kaldintas 1578 m. Ruane (Prancūzija). Jo averse taip pat perskaitysime, kad Henrikas III yra Prancūzijos ir Lenkijos karalius. Matote, aukciono sudarytojai tikisi, kad ši moneta aukcione išeis už daugiau nei 2000 eurų. Kaip matote aprašyme, moneta įtraukta ir į lenkiškus katalogus. Parašykite aptarime, ką manote šia tema. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Na, turbūt visi pažinote šią beveik identiškų žmonių porą. Taip, tai Rusijos valdovas Nikolajus II ir Jungtinės Karalystės valdovas, o liaudiškai, Anglijos karalius, Jurgis V. Giminės, kas ir matosi, o panašumas stulbina. Matyt, jaunystėje panos neatskirdavo 😊 O štai dar du valdovai, taip pat giminės ir taip pat nepaprastai panašūs. Švedijos valdovas Gustavas Adolfas II ir mūsų ne kartą minėtas Žygimantas III Vaza. Ir panašumas tiek akivaizdus, kad vieno valdovo monetas kaldino su kito valdovo atvaizdu. Manote, juokauju? Štai Michalo Niemčyko aukcione birželio 25 d. bus išstatytas šis Gustavo Adolfo II 1631 m. Elbingo tridukatis. Tiesa, ten bus ir daug puikių LDK monetų, bet apie tai kitame video. Matote, nepaprastai reta moneta, R8 lenkų kataloguose. O kartais Jums nieko neprimena valdovo biustas? Ar tai Gustavas Adolfas II? Pažiūrėkime monetą iš arčiau. Taip, tie, kas renka Žygimanto III Vazos Gdansko ortus , šį biustą puikiai žino. Taip, tai Žygimanto III Vazos biustas, paimtas nuo Gdansko orto, o legendoje perskaitysime Gustavo Adolfo II vardą ir titulus. Okupavę Lenkijos dalį švedai, pastebėdami valdovų panašumą, net nesistengė keisti spaudų su valdovų biustais, apsiribojo nauja legenda. Tokį patį stebuklą pamatysite, pvz., ir ant Elbingo 1631 trečiokų ar ortų, tik šis tridukatis, išstatytas aukcione, yra nepaprastai reta moneta. Įdomu, už kiek jis išeis. Pradinė kaina 190 000 zlotų, kas būtų virš 40 000 eurų. Seksime aukciono rezultatus. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Šiandieną pašnekėsime apie šį paveikslą. Matote, ant paveikslo apvado parašyta, kad tai Vladislovo II Jogailos portretas, kurį nutapė Marcello Bacciarelli 1790 metais. Priminsiu, kad Vladislovas Jogaila mirė 1434 m. , reiškia portretas tapytas praėjus 356 metams po valdovo mirties. Italui, pasamdytam tapytoju Lenkijos karaliaus dvare, matyt, per sunku buvo surasti tikslius senųjų meistrų kūrinius, kuriais remdamasis, jis galėtų nutapyti senų laikų valdovus. Ir paveiksle pavaizduotas tikrai ne Jogaila. Kodėl taip teigiu? Pažiūrėkime, kaip Jogailą apibūdina 15 amžiaus lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas, Jogailos vaikų mokytojas Janas Dlugošas, „ Jis buvo vidutinio ūgio, ilgo ir plono veido, susiaurėjusiu smakru, maža, ilga ir smailia galva, beveik visiškai nuplikęs, su juodomis, mažomis, visada neramiomis akimis, kurios nuolat tam tikru būdu judėjo savo orbitose. Jo ausys buvo ilgos, balsas stiprus ir greitai kalbėjo, kūnas lieknas ir dailus, ilgas kaklas.“.Ne visai panašu į šį portretą, tiesa? Tačiau aprašymas pilnai atitinka atvaizdą marmuriniame bareljefe ant valdovo sarkofago Vavelio katedroje, nuostabiame Lenkijos viduramžių skulptūros kūrinyje, sukurtame dar valdovui esant gyvam. Internete rasite ir daugiau šios skulptūros atvaizdų. Dar vienas Jogailos atvaizdas yra rusėnų menininko tapytoje freskoje Liublino pilies koplyčioje. Jis datuojamas maždaug 1418 m., t.y., valdovui esant gyvam. Jame matome klūpintį nuplikusį neaukštą žmogų, išoriškai atitinkantį Jano Dlugošo aprašymą. Tikriausiai pagal atvaizdą ant sarkofago tapytas ir šis Jogailos karūnavimo atvaizdas iš Krokuvos, datuotinas 1475-1480 m., t.y., jau po valdovo mirties. Ir visi trys šie atvaizdai tikrai atitinka Jano Dlugošo aprašymą. O kas gi atvaizduotas mūsų pirma parodytame neva Jogailos portrete? Kadangi mes esame LDK numizmatikos kanale, matyt, dauguma Jūsų be abejonės jau atpažino šį žmogų. Pažiūrėkite į portretą ant 1568 m. lietuviško ketvirtoko. Be jokios abejonės, portrete atvaizduotas Jogailos proanūkis Žygimantas Augustas. Žygimantas Augustas mėgo meną ir yra išlikę daug valdovo portretų, tapytų iš natūros. Pažiūrėkite į šiuos portretus – be jokios abejonės tai tas pats žmogus, kaip matėme, viename iš portretų po 356 m. po mirties neteisingai įvardintas kaip Vladislovas Jogaila. Tik čia pamatysite teisingus užrašus – tai yra Žygimantas Augustas. Irgi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, kaip ir jo prosenelis Vladislovas Jogaila. Ir tai ne vienintelė Marcello Bacciarelli klaida, tapant Lietuvos ir Lenkijos valdovus. Brangūs LDK monetas renkantys numizmatai, pagal žinomus karalių biustus ant monetų pabandykite atspėti, kas yra šis valdovas? Turbūt atspėjote iš karto, buvo nesunku. Pagal 17 a. pradžios drabužius ir pažįstamą veidą sakysite, kad tai Žygimantas III Vaza. Tačiau, pagal parašą po portretu pasirodo, tai Marcello Bacciarelli nutapytas Žygimantas Augustas….. kaip ant delno dar viena tapytojo klaida….na, galbūt tapytoją nebent suklaidino Žygimanto vardas ant seno portreto, kurį jis kopijavo, juolab tikrojo Žygimanto Augusto portretas jau buvo užimtas – jį dailininkas pavadino Jogaila….. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Nuo Trijų Karalių kunkuliuoja bent kiek istorija besidominti Lietuvos visuomenė. Ir žiniaskaidoje ir iš lūpų į lūpas kartojamas Barboros Radvilaitės vardas ir man vėl kyla klausimas, o kaip mes turime vadinti šią iškilią Lietuvos istorijoje asmenybę, Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę. Truputis istorijos. Žinoma, kad Barbora Radvilaitė gimė gruodžio 6 d., tačiau metai nėra tiksliai žinomi – 1520 arba 1523 m. 1536 m. jos tėvas Rodūnėje sudarė sutartį su Goštautų šeima, pagal kurią ji turėjo ištekėti už Alberto Goštauto sūnaus Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto, kuris nuo 1539 m. tapo Trakų vaivada. Vedybos su 29 metų Stanislovu Goštautu įvyko 1537 m. gegužės 17 d. Geranainyse (netoli Vilniaus, dabar Baltarusija). Taigi, nuo tada ją turėtumėme vadinti Barbora Goštautiene. 1540 m. mirė jos tėvas, o 1542 m. po trumpos ligos netikėtai mirė ir vyras. Gal po metų Barbora susipažino su Žygimantu Augustu. Radvilos 1547 m. rugsėjo mėnesį sulaukė Žygimanto Augusto vizito pas seserį, pakvietė kunigą ir slaptai sutuokė karalių su Barbora. Nuo to laiko pagal lietuvišką tradiciją ją turėtumėme vadinti Barbora Žygimantiene (analogija su mums puikiai žinoma istorine asmenybe Ona Vytautiene). 1548 m. balandžio 17 d. Žygimantas Augustas Vilniuje Barborą oficialiai pristatė kaip savo žmoną ir Lietuvos didžiąją kunigaikštienę. Barbora Lenkijos karaliene karūnuota buvo tik 1550 m. gegužės 7 d. Krokuvoje. Po karūnacijos Barbora sunkiai susirgo ir 1551 m. mirė. Lietuvių kalbos rašybos taisyklėse aiškiai išdėstyta, kaip mes turime vadinti karūnuotus asmenis. Karalių ir karalienių vardai (krikščioniškos tradicijos) lietuvių kalboje paprastai vartojami tradicinėmis lietuviškomis formomis, žr. leidinio „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“, patvirtinto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190), 8.1.1.1 punkto 5* komentarą. Jame rašoma: karalių, karalienių (krikščioniškos tradicijos), popiežių ir šventųjų vardų paprastai vartojamos tradicinės formos, pvz.: Ispanijos karalius Pilypas VI (isp. Felipe VI), Švedijos karalius Karolis Gustavas (šved. Carl Gustaf), Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (angl. Elizabeth II), popiežius Pranciškus (lot. Franciscus), šventasis Petras, šventasis Jonas, šventoji Teresė. Taigi , taip pat ir Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora. Tačiau mes užsispyrę ją vadiname Barbora Radvilaite. Lietuviška mergautine pavarde. Pagal lietuvišką tradiciją tokią ji turėjo pirmus 14 ar 17 gyvenimo metų, iki vestuvių su Stanislovu Goštautu. Tačiau kodėl mes taip ją vadiname, kalbėdami apie visą karalienės Barboros gyvenimą? Ir ar tai pagarbu? Sakysite, taip istoriškai susiklostė. Na, jeigu tai pažodinis vertinys iš lenkų kalbos, nesigilinant į lietuvių kalbos tradicijas ir taisykles, tai nieko čia gero. Juolab, lenkų kalboje įsišaknijęs Barbaros Radziviluvnos vardas kadaise turėjo ir neigiamą atspalvį – tuo buvo pabrėžiama nekarališka karalienės Barboros kilmė. Sakysite, istorijos mokslui svarbūs dinastiniai ryšiai, kuriuos galime atsekti pagal giminės vardą. Atsimenate Moskovijos didžiąją kunigaikštytę Eleną, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro žmoną? Niekur neužtikau, kad lietuviškai ją vadintų Elena Ivanaite (pagal tėvą, Ivaną III), maža kur ją vadina Elena Aleksandriene (pagal vyrą Aleksandrą) arba Elena Riurikaite (pagal Riurikaičių dinastiją, kuriai ji priklausė). Dažniausia ji vadinama tiesiog kunigaikštiene ar karaliene Elena. Ir visi supranta, apie kokį asmenį kalbama. Tai čia dvigubi standartai? O gal Lietuvos didžiąją kunigaikštienę, o vėliau Lenkijos karalienę Barborą mes vadiname mergautine pavarde, kad atskirti nuo jos uošvio Žygimanto Senojo antrosios žmonos vengrės Barboros Zápolya? Suprantu, lietuviškos Radvilų giminės akcentas buvo labai svarbus tarpukaryje, kai jauna Lietuvos valstybė tvirtino savo identitetą prieš tuos, kurie „ tupi ant kalniuko, akys žiba kaip velniuko“( čia ištrauka iš tarpukario folkloro ). Tada buvo svarbu pabrėžti lietuvišką Barboros kilmę, paminint jos giminės vardą. Tačiau dabar niekam nieko nereikia įrodinėti. Manau, kad iš pagarbos lietuvių kalbai ir pačiam asmeniui, įrašytam į Lietuvos istoriją, tikslinga Barborą Radvilaitę vadinti Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, Lenkijos karaliene Barbora, jeigu mes nekalbame apie jos paauglystės metus. O ką apie tai manote Jūs? Padiskutuokime šio filmuko aptarime, labai laukčiau Jūsų atsiliepimų. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.