Category: Monetų padirbiniai

Šis klaikus monetos padirbinys persekioja mane kaip blogas sapnas. Susiduriu su jais keistu pastovumu. Tik prasidėjo metai, o kolega panoro pasigirti naujausiu pirkiniu ir vėl parodė TOKĮ… na, pasakiau jam apie tai viską, ką galvojau, gal per griežtai, kolega sumišo, paprašė nepublikuoti jo daikto nuotraukų ir nusprendė daiktą grąžinti pardavėjui. Dėl to čia matote analogiško daikto nuotraukas iš mano pernykščio filmuko. Bet, jei daiktas bus grąžintas pardavėjui, jis išliks Lietuvos numizmatinėje rinkoje, ir jį vieną dieną gali pasiūlyti ir Jums. Todėl nusprendžiau vėl pakelti seną temą – iš pradžių dar kartą pažiūrėkite mano pernykštį filmuką, juolab jis trumpas, o po to papasakosiu apie naujausius mano pastebėjimus apie šį daiktą. Mano filmo tikslas buvo įspėti bent jau Lietuvos kolekcionierius nepirkti aukcione išstatyto daikto. O dabar pažiūrėkite, už kiek išėjo aukcione filmuke parodytas daiktas. Taip, už 84 JAV dolerius, ir buvo net 9 statymai. Vadinasi, kurk nekūręs filmukus, pinigų neturintys kur dėti kolekcionieriai kaip džiugino, taip ir džiugina falšų pardavėjus. O jau pats loto pavadinimas turėjo sukelti įtarimą. Ne tik dėl to, kad 1551 m. tokie dvidenariai nebuvo kaldinami, tai turėtų žinoti kiekvienas LDK monetų kolekcionierius, bet ir kad teigiama, jog tai Žygimanto Vazos moneta. Iš istorijos turėtumėte žinoti, kad Žygimantas Vaza į sostą įžengė 1587 metais, t.y., praėjus daugiau nei 30 metų nuo datos ant šio daikto. Atsimenu, po filmuko pasirodymo feisbuke įvyko karšta diskusija apie šį daiktą. Ačiū kolegai Dariui, kuris parodė tokį daiktą iš savo kolekcijos. Jį čia ir matote. Į draugų pastebėjimus, jog prieš perkant tokį daiktą reiktų bent paguglinti, atsakė, jog jis pirktas dar ikiinternetiniais laikais. Taip šios grožybės ukrainiečių ir baltarusių kolekcininkų forumuose apsišvietė labai seniai, bet iki šiol atsiranda jas dabar perkančių lengvatikių. O dabar pažiūrėkit į šį rusų aukcioną. Irgi įvykusį pernai pavasarį, bet gerokai vėliau, nei prieš tai nagrinėtas aukcionas. Mums pažįstamas daiktas kartu su lietuvišku Žygimanto Augusto 1548 metų pusgrašiu išėjo už 2442 rublius. Turint omenyje, kad tada euras kainavo apie 80 rublių, išeitų, jog lotas kainavo šiek tiek daugiau nei 30 eurų. Tikrai per daug už pavargusį 1548 m. pusgrašį…. Ir buvo net 36 statymai. Reiškia, lotas sudomino žmones…. Ir dar: atkreipkite dėmesį į dažnai padirbinėtojų taikomą pardavimo technologiją. Padirbinys parduodamas viename lote su gerai žinoma, bet nereta moneta. Tai turėtų susilpninti pirkėjų budrumą ir padėti brangiau įkišti padirbinį. Matote, jau trečias šiandien filmuke parodytas vienaštampis 1551 dvidenario padirbinys. Reiškia, jis nebuvo pagamintas kaip vienetinis egzempliorius, ir kas žino, kiek tokių dar laukia savo eilės pardavimui. Todėl mes su Jumis turime įsisąmoninti viena – 1551 metais nebuvo kaldinami lietuviški dvidenariai ir visi tokie, kuriuos matome, tik padirbiniai, siekiant apgauti patiklius kolekcionierius. O žiūrėdamas į negrabiai išraižyta Vytį (jis kairėje), prisiminiau ir taip pat aukcione brangiai parduotą 1607 m. dvidenario padirbinį ( jo reversas dešinėje). Dar grubesmis, dar schematiškesnis, bet ir tai nesustabdė pirkėjo. Todėl aš noriu, kad Jūs pažintumėte dažniausiai pasitaikančius LDK monetų padirbinius ir neužkibtumėte ant padirbinėtojų kabliuko. Aš ne be reikalo paskutinius tris metus ypatingai stebiu LDK monetų padirbinius, pasirodančius numizmatiniuose aukcionuose ar kolekcionierių forumuose. Sukūriau nemaža filmukų apie juos ir visus sudėjau į vieną playlistą . Nuorodos į jį yra po video.    • Atsargiai – falšai   Peržiūrėkite tuos 30 filmukų, jie turi padėti atskirti originalias monetas nuo padirbinių, skirtų apgauti kolekcionierius. Noriu, kad Jums nenutiktų kaipo mano kolegai, pirmomis metų dienomis pasigyrusiam apie klaikaus padirbinio įsigijimą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Jau savaitę ūžia numizmatinė visuomenė, renkanti LDK monetas. Kadangi esu vienas iš lietuviškų 1495-1536 m. monetų katalogo autorių, man tai vienas , tai kitas numizmatas siunčia nuorodas į šį aukcioną ir prašo jį pakomentuoti. Taip, lapkričio 27 d. Varšuvos aukcionų namų aukcione (WDA) aplaužytas 1522 ar 1523 m. lietuviškas pusgrašis, numizmatiniu požiūriu visiškai bevertis, buvo parduotas už 4958 eurus su aukciono mokesčiais. Na, iš pradžių aš buvau šokiruotas, vėliau pykau, dar vėliau juokiausi, nes supratau, kad tai savotiškas biznio planas, apie kurį su Jumis ir pašnekėsime šiame filmuke. Iš pradžių, o kas yra tas aplaužytas pusgrašis. Apie tai buvo tikrai ne vienas mano filmukas, todėl pažiūrėkime 5 minučių ištrauką iš jų ir pratęskime šio biznio plano aiškinimąsi.

Štai ant mano stalo matote krūvelę monetų. Išsiskiria reti Kazimiero Jogailaičio Torunės šilingai, reti ir brangūs Kazimiero Jogailaičio pusgrašiai su MK po karūna (inicialai reiškia kalyklos pinigų meistro Mikalojaus Kirchenо vardą) , ir daug paprastesnių Kazimiero Jogailaičio ir jo sūnaus Jono Alberto pusgrašių. Visos monetos man pakliuvo iš vienų rankų, teigiant, jog tai neva atskiras kompleksas, tačiau aš jau iš pat pradžių supratau, jog tai padirbiniai, siekiant apgauti pradedančiuosius kolekcionierius, monetos nukaltos 20 amžiaus pabaigoje, ir aš noriu šiame filmuke jas parodyti, kad ateityje neapsigautumėte ir nepripirktumėte pavojingo falšo. Taigi, pradėsiu nuo pačių paprasčiausių monetų ir, kad būtų aiškiau, naudosiuosi šių monetų skenais. Štai Jono Alberto lenkiški pusgrašiai su ratuku ties 6 val. po karūna. Šiaip paprasta moneta, visai dedamus į albumą originalius egzempliorius nesunkiai galima gauti iki 10 eurų. Tačiau mes šnekame apie falšus. Specialiai nevaliau monetų, kad matytųsi, jog jos skirtingai susendintos. Skirtingai iškaltos, ant kai kurių matosi ir dvigubo smūgio pėdsakai. Reverse, matote, ant kai kurių like prikibę kitų monetų paviršiaus detalės – taip būna, kai nemokšiškai atplėšiamos sulipusios monetos. Viskas padarytа, kad apgauti kolekcionierius. Šeši Jono Alberto pusgrašiai su rozete po karūna ties 6 val. Kaip ir ankstesni, vienaštampiai ir skirtingai pasendinti. Originalios monetos irgi labai nebrangios. Čia falšą dar labiau išduoda charakteringas šriftas – vėliau parodysiu to pačio padirbinėtojo darytas lietuviškas monetas, tas pats šriftas labai jaučiamas. Kazimiero Jogailaičio pusgrašiai su rozete po karūna ties 6 val. Šitų monetų originalai truputį retesni. Irgi vienaštampiai, irgi skirtingai atkalti, skirtingai pasendinti – viskas, kad apgauti pradedantįjį kolekcionierių. Tokių, paieškoję, atrasite ir lenkiško allegro ir amerikoniško ebay archyvuose. Padirbiniai žinomi ne pirmą dešimtmetį ir plačiai paplitę po pasaulį. Priėjome prie įdomiausių monetų. Kazimiero Jogailaičio Torunės šilingai. Vėl visi vienaštampiai, vėl skirtingai pasendinti. Averse, matote, dvigubas Jogailaičių kryžius skyde, reverse kalaviją iškėlęs Erelis skyde. Jau ir taip reta ir kolekcionierių ieškoma moneta, o šie dar turi skirtingą, nei aprašyta knygose, atmainą legendoje. Pažiūrėkite į ją iš arčiau. Prie Erelio, nuo 6 iki 12 val. Kataloguose aprašytas miesto pavadinimas TORVNENSIS ar TORUNENSI, čia gi matome THORVNESI. Aišku, tokia moneta turės papildomą kolekcionierių susidomėjimą ir didesnę kainą, nežiūrint į prastą stovį. Ir matote, pernai metais viename lenkų aukcione moneta, vienaštampė mano rodomoms, išėjo už 133 eurus. Youtube galite rasti ir filmuką apie ją. Na, jeigu jau apsigauna rimtų kolekcionierių aukcionų sudarytojai, tai dar kartą įrodo, kokios pavojingos yra šios monetos ir kaip svarbu žinoti jas „iš veido“. O čia reti ir brangūs Kazimiero Jogailaičio pusgrašiai su MK po karūna (inicialai reiškia kalyklos pinigų meistro Mikalojaus Kircheno vardą). Originalios monetos yra labai retos. Ne kiekvienas kolekcionierius tokią matė gyvai, matyt, tuo ir naudojasi padirbinėtojai. Ir čia ne šiaip monetos, o monetos su klaida legendoje, kas turi sukelti papildomą susidomėjimą. Pažiūrėkite iš arčiau. Matote, vietoje POLONIE yra iškalta POLNIE. Tai yra skiriamasis monetos bruožas, kurį verta atsiminti, kad neprisipirkti viemaštampių šiems padirbinių. Tokių padirbinių praėjimus įvairiuose aukcionuose irgi galite nesunkiai rasti internete. Štai originali moneta buvo išstatyta lenkų aukcione 2017 metais. Matote, susidomėjimas buvo milžiniškas ir tada moneta išėjo už 1300 eurų sumą. Monetos yra brangios, todėl jos visada bus padirbinėtojų taikiklyje. O dabar, kaip žadėjau, parodysiu to paties padirbinėtojo lietuviškų monetų galeriją. Rasite ir padirbtą 1529 m. pusgrašį, ir Žygimanto Augusto, ir Žygimanto Vazos monetas. Žodžiu, atminkite šį monetų padirbinėtojo stilių ir saugokitės tokių monetų. O nuotraukas lydinti muzika į temą vadinsis „Raganų šokis“. Gero Jums žiūrėjimo ir gero kolekcionavimo!

Transcript

Gal prisimenate mano seną filmuką apie Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo monetų padirbinius. Jei ne, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Jame pasakojau, kaip lenkų numizmatas Marcin Žmudzin dar 2017 metais aprašė Aleksandro Jogailaičio lietuviško pusgrašio padirbinį,ir žinomą ne viename egzemplioriuje, labai panašų į šiuolaikinį, skirtą apgauti pradedančius numizmatus. Nuo to laiko mačiau vienaštampes šiai monetas išlendančias tai viename, tai kitame aukcione. Kartais jos buvo vadinamos kopijomis, o kartais, matyt, gaudė naujokus kolekcionierius. Maža to, pasižiūrėkite, čia paveikslėlis iš p. M. Žmudzino straipsnio, šią monetą įvertino žymi numizmatinė firma, suteikė aukštą MS-62 greidą ir tuo patvirtino monetos originalumą. Manau, tai labai grubi specialistų klaida. O vėliau pamatysite, panašu, jog ši firma tikrai neturi gerų LDK monetų specialistų. Štai, pagal numerį monetą nesunkiai atrasime firmos interneto puslapyje. Ir galime perskaityti aprašyme, kad tai 1501-1506 m. (mes geltonojoje knygoje pateikiame kitokias datas) kaldintas Aleksandro I pusgrašis, pateikiamas tik lenkiško E. Kopicki katalogo numeris, na ir šalis – Lenkija. Kai 19 a. pirmoje pusėje savo monetų katalogus rašė grafas E. Guten- Čapskis, jis Vilniuje kaldintas lietuviškas monetas priskyrė Lenkijos numizmatikai. Bet kai šis naratyvas eina iš lenkiško katalogo į katalogą ir kartojamas 21 amžiuje, tai jau nonsensas. Juolab yra ir E. Ivanausko katalogas, ir mūsų geltonoji knyga, kur aiškiai LDK numizmatika atskiriama nuo lenkiškosios. Tie, kas žiūri mano video žino, kad lietuviški pusgrašiai su lenkiškais turėjo tiek pat bendro, kaip Australijos doleriai su JAV doleriais. Iždas kitas, kalykla ir vertė kita…. atmenate, kad lietuviškas pusgrašis buvo 20% brangesnis už lenkišką….. O dabar priežastis, dėl ko aš ir sukūriau šį filmuką. Moneta pateko į gero mano kolegos, lietuvių numizmato rankas. Ir šis vienu plaktuko smūgiu ištaisė garbingos numizmatinės firmos klaidą. Žiūrėkite – mėtosi plastmasės nuolaužos , o moneta išlaisvinta iš dėžutės su neteisingu užrašu. Ryžtingas žingsnis, tiesa? Dabar belieka, kad firma panaikintų šį numerį iš savo archyvų ir pripažintų klaidą, kaip jau buvo po mano filmukų. Na ir štai – išvaduota iš plastmasės moneta. Matote, nieko benдro su originalu. Ir Vytis ir Erelis ne tokie, ir legendos šriftas ne toks. Gal tik svoris atitinka – 1,11 g. pilnai atitinka galimą originalaus Aleksandro pusgrašio svorį. Todėl knieti dar patyrinėti monetą. Įdomu būtų atlikti metalo lydinio rentgenofluorografinę analizę. Ir būtinai informuosiu Jus, kai paaiškės kas nors įdomaus apie šią monetą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Turbūt atsimenate, viename iš ankstesnių video nerekomendavau pirkti ankstyvąsias LDK monetas Baltosios Rusios ir Ukrainos aukcionuose. Sakiau, kad ten ypač daug pasirodė dabartinių ankstyvųjų monetų padirbinių ir nepatyręs kolekcionierius gali nukentėti. Ne, aš neturiu omenyje tokių grivnų, kaip mano paveikslėlyje, kurias irgi galite nusipirkti aukcione. Tai yra oficialios kopijos , tiesa labai panašios į tikras, ir turinčios dokumentus, kuriuose, kaip matote parašyta, kad šie kūriniai išleisti 500 egz. tiražu, jos nėra sidabrinės, bet išlydytos iš alavo, todėl ir svoris neatitinka tikros grivnos svorio. Tokios grivnos apgauti negali. Aš kalbu apie štai tokias baisybes, kurios aukcionuose, o dar dažniau iš rankų į rankas parduodamos kaip tikros monetos. Matote Rusios kunigaikštysčių, kurias valdė LDK kunigaikščiai, dabartinius monetų padirbinius. Aišku, jie labai nemokšiški, bet, kadangi ir pačios monetos buvo primityvios, pradedantį kolekcionierių, gerai nežinantį teorijos, neįsigilinusį į monetų kalybos subtilybes, jie gali suklaidinti. Būkite atsargūs. Pastaruoju metu ypač daug aukcionuose pasirodė tokių neva Vytauto pinigėlių. Matote, visi aukcionai baigėsi sėkmingai, reiškia, šie padirbiniai surado naujus pirkėjus ir, deja, dalis jų vienais ar kitais keliais nusėdo ir Lietuvoje. Vienas kitas kolekcionierius man jas rodo, prašo, kad įvertinčiau, kai kurios baisenybės sąmoningai pasendintos, kad jas sunkiau būtų atskirti nuo tikrų. Aš kadaise paprašiau dr. Andrijaus Boiko- Gagarino iš Ukrainos, parašiusio štai šią knygą ir toliau besigilinančio į senovinius ir modernius monetų padirbinius, kad jis ištirtų tokį kūrinį rentgenofluorescenciniu metodu. Mano spėjimas pasitvirtino, tyrimas parodė, kad šių kūrinių kepėjai net nesivargino parinkti metalą, panašų į originalų, kepė savo kūrinius iš paprasčiausio lydmetalio. Beje, labai pravartus metalo lydinio sudėties tyrimo būdas – nepažeidžiant bandinio, jo paviršius bombarduojamas rentgeno spindulių pluoštu ir tiriamas jo atspindys, iš kurio daromos išvados apie metalo lydinio cheminę sudėtį. Šis būdas taikomas ir Lietuvoje. Tiesa, firmos nepriima bandinių iš privačių asmenų, o iр įkainiai nėra maži, bet, manau, tai vienas iš būdų pasitikrinti, ar Jūsų kolekcijose neįsimaišė piktadarių padirbta atseit senovinė moneta. Jei tarp Jūsų atsirastų asmenų, kurie norėtų taip patikrinti savo kolekcijos egzempliorius, galėtume kooperuotis, tada ir vieno bandinio kaina mažėtų, ieškočiau galimybės vienu metu šiuo būdu patikrinti daugiau bandinių. Jei paaiškėtų, jog kai kurie bandiniai visgi padirbti, galima būtų jų pavyzdžius parodyti plačiąjai kolekcionierių visuomenei, kad ant to paties kabliuko neužkibtų kiti žmonės. Parašykite aptarime, ką apie tai galvojate. Šiuo klausimu ir baigiu. Gero Jums kolekcionavimo.