Category: Mums svarbios kitų kraštų monetos

LDK heraldika ant svetimų kraštų monetų – labai įdomi kolekcionavimo tema. Šiandien aš probėgšmais apžvelgsiu tokias monetas. Ir pradėsiu nuo jau matyto ankstesniuose video dr.Tomo Baranausko viduramžių Lietuvai skirtame puslapyje pavaizduoto Europos žemėlapio, kuriame parodyta Jogailaičių valdoma Europa. Jogailos vaikai ir anūkai valdė didelę Europos dalį, kaldino ir monetas su lietuviška heraldika. Žemėlapio vakarinėje dalyje, prie Čekijos sienos, Silezijoje, galima rasti Gloguvo kunigaikštystę, kur dar jaunas Žygimantas Senasis, būdamas Gloguvo kunigaikščiu, kaldino štai tokius grašius su Vyčiu. Yra žinoma nemaža šių monetų atmainų, vienos nedatuotos, kitos su taisyta data, todėl jas įdomu rinkti, na, o šios monetos su 1506 m. data vadinamos pirmosiomis datuotomis lenkiškomis monetomis. Žemėlapio pietuose matote Vengrijos karalystę. Jogailos sūnus ir Žygimanto Senojo dėdė Vladislovas, valdęs Vengriją 1440-1444 m., kaldino štai tokius denarus su Vyčiu reverse. Matote, ant vienų monetų yra vien Vytis, kitur jis derinamas su kitais herbais ir yra monetos reverso apačioje. Žinomos ir vertinamos Europoje lietuviškos monetos buvo ir kopijuojamos. Mano video jau matėte Moldovos valdovo Eustratijaus Dabižos monetas. Tai 17 amžiaus antroji pusė. Ant jų irgi matome lietuvišką Vytį, lyg ir nukopijuotą nuo Jono Kazimiero šilingų, tačiau aplink jį – legenda su Eustratijaus Dabižos vardu. Šių monetų yra labai daug atmainų, jos gerai katalogizuotos. Čia irgi matote paveikslėlį iš šių monetų katalogo. Beje, lenkiškuose aukcionuose, kur šios monetos pasitaiko neretai ir išeina nepigiai, averso piešinys tiesiai ir vadinamas lietuvišku Vyčiu, kaip matote šiame paveikslėlyje. Stanislovo Sajausko ir Domininko Kaubrio „LDK numizmatikos“ pirmajame tome su nuoroda į Emeriką Huten-Čapskį pamatysite iš pirmo žvilgsnio Žygimanto Augusto ketvirtoką, tačiau , perskaitę monetos legendas, suprasite, kad tai Tesanoje, Italija, 17 a, pradžioje kaldinta Antonio Maria Tissone 1/8 scudo nominalo moneta, piešiniu atkartojanti lietuvišką originalą, tačiau reversas paverstas aversu ir jame iškaltas valdovo vardas, o Žygimantas Augustas monetos reverso legendoje pavadintas šv. Vladislovu. Negalina nepaminėti ir Gothardo Ketlerio Kurše, Mintaujoje, kaldintų monetų. Formaliai Kuršo ir Žiemgalos hercogystė buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalu, tačiau hercogas siuzereno heraldiką traktavo labai laisvai. Taip ant 1577 m. šilingų matome Žygimanto Augusto monogramą, nors karalius pasaulį paliko 1572 metais, vėliau sekė Henriko Valua valdymo laikotarpis, jis buvo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi 1574-1575 metais, o nuo 1576 metų šalį valdė Steponas Batoras. Stepono Batoro monogramą matome ant 1578-1579 m. Kuršo dvidenarių, bet apie šias monetas yra mano atskiras video. Iš pateiktų pavyzdžių matome, kad LDK heraldiką galima atsekti ant nemažo kiekio Europos monetų, tai ypač įdomi kolekcionavimo tema. Tek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.

Turbūt atsimenate, prieš 9 metus šventėme Mėlynųjų Vandenų mūšio 650 metines. Ta proga ir buvo išleistas šis lietuviškas pašto ženklas. Taip, 1362 metais Algirdo vadovaujama kariuomenė prie Mėlynųjų Vandenų, dabartinės Ukrainos teritorijoje sutriuškino Chadžibėjaus, Kutlubugos ir Dmitrijaus vadovaujamą Aukso Ordos ir jų vasalų kariuomenę ir atsikovojo plačias žemes, vėl prijungdama jas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Į Kijevo sostą Algirdas pasodino savo sūnų. Šaltiniuose atsekama, kad jis buvo krikštytas Kijeve Vladimiro vardu. Nežinome, koks buvo jo vardas iki tol, ar jis buvo baltiškas, gal kada nors pasiseks atrasti ir tai. Kijevą Vladimiras valdė iki 1395 metų. 1390 m. jis nesutiko pripažinti Vytauto kaip Didžiojo kunigaikščio siuzereniteto, galbūt dėl to, kad jau buvo prieš porą metų tapęs Jogailos vasalu, o 1395 metais , Vytauto ir Skirgailos kariuomenei priartėjus prie Kijevo, pasidavė jiems ir vėliau buvo išsiųstas valdyti Kopylio kunigaikštystės prie Minsko. Kijeve Vladimiras Algirdaitis pradėjo kaldinti monetas, imituojančias aplinkinėse žemėse plačiai paplitusius chano Džanibeko dangus. Kaip teigia tyrinėtojai, tai netgi nėra konkrečios monetos imitacija, o iš kelių monetų tipų sudėtinis vaizdas. Štai keletą tokių monetų matote ir ant mano stalo. Tiesa, tai nėra ankstyviausios emisijos monetos – jų sumažinta masė, dydis, o ir supaprastintas piešinys tai aiškiai parodo. Ir, beje, konkrečios monetos nebėra reikalingos jų dabartiniam savininkui – jei jos ką iš Jūsų domina, parašykite man asmeninę žinutę, pateiksiu savininko koordinates ir galėsite tartis. Apversime kelias iš monetų, matote – abiejose pusėse labai supaprastinta arabiškos legendos imitacija. Dar geriau tai matosi nuskenavus vieną iš monetų ir panagrinėjus jos skeną. Šios konkrečios monetos skersmuo – apie 10 mm, masė – 0,35 g. Šios monetos puikiai išnagrinėtos ankstesniuose Dzmitry Huletski darbuose. Jei kas turite, pvz., šią ankstesnę jo knygą, galite joje perskaityti apie šių monetų kalybą nuo keturiolikto amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios iki jo pabaigos, kai buvo baigtos kaldinti imitacinės monetos, visas monetos dizaino supaprastinimo stadijas ir surasti dar daug įdomaus apie Vladimiro Algirdaičio monetų kalybą. Tikrai rekomenduoju. Ir, autorių sutikimu, atskleisiu vieną paslaptį. Darbas su Vladimiro Algirdaičio monetomis dar vyksta, ir labai intensyviai. Pasižiūrėkite, kaip kruopščiai nagrinėjami monetų averso ir reverso piešiniai ir averso/reverso santykiai. Autoriai pasakojo, jog jiems pavyko perpiešti visų matytų Džanibeko imitacinių monetų piešinius ir sudaryti jų pilniausią iki šiol katalogą. Ir tai ne tik apie Vladimiro Algirdaičio monetas. Šių metų pabaigoje turėtų išeiti štai toks Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėniškų žemių 14 amžiaus pabaigos monetų katalogas. Knyga bus išleista rusų kalba, vėl internacionalinis autorių kolektyvas – baltarusis Dzmitry Huletski, ukrainietis Andrejus Andrejevas ir rusas Konstantinas Petruninas. Kaip jau rašiau, knygoje bus pateikti išsamūs monetų vaizdinių piešiniai, ją sudarys virš 300 puslapių ir tai bus pilniausias iki šiol rusėniškos LDK monetų kalybos katalogas. Jei kas susidomėjote šia būsima knyga, irgi galite man parašyti. Arba tiesiog čia, po video, arba asmenine žinute. Aš bendrauju su knygos autoriais, todėl manau, jei Lietuvoje kils susidomėjimas ir atsiras norinčių šią knygą įsigyti, galėsiu dalį tiražo užsakyti Lietuvos kolekcionieriams ir tarpininkauti ją įsigyjant ne knygyno, o autorių kaina. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.

Šiandieną pakalbėsime apie kolekcionierių folkloro legendomis apgaubtą paslaptingąjį 1578 m. Kuršo dvidenarį „be kablio“. Prieš akis matote keletą Kuršo ir Žiemgalos hercogystės 1578-1579 m. dvidenarių. Ant visų jų averso po valdovo Stepono Batoro monograma matote Kuršo ir Žiemgalos hercogo Gothardo Ketlerio herbą – kablį. Štai taip atrodytų įvairūs Ketlerių herbo variantai. Beje, pagal legendą su pavaizduotu prietaisu- kabliu pakabinti katilui – turi ryšį ir Ketlerių pavardė. Tačiau Stanisovo Sajausko ir Domininko Kaubrio 1992 m. LDK monetų kataloge galima pamatyti identišką, tik be kablio 1578 m. monetą, autorių prielaida galbūt kaldintą Vilniuje. Ir dabar kartas nuo karto kolekcionieriai pasigiria matę tokią monetą. Kaip yra iš tikrųjų? Iš tiesų tokia moneta egzistuoja. Ji yra labai reta, bet kartą į porą-trejetą metų pasirodo aptarimuose. Matote kelis jos egzempliorius iš įvairių kolekcionierių kolekcijų. Taip, visuose juose nematome kablio, labai charakteringas Vytis, toks pats, kaip nuotraukoje minėtame kataloge. Tačiau jos yra kaldintos Mintaujoje, Kurše, o ne Vilniuje, 1578 metais. Tai ne Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir ne Stepono Batoro moneta, nors jo monograma ir pavaizduota reverse – tai Kuršo ir Žiemgalos hercogo Gothardo Ketlerio moneta. Jos istorija prasidėjo 1578 m., kai Nuro miesto Lenkijoje seniūnas Jeronimas Filipovskis išsirūpino leidimą nukaldinti Mintaujoje, Kurše, monetų už 30 000 markių gryno sidabro. Ir šios monetos buvo kaldinamos du metus, buvo leidžiamos į Lietuvos rinką, bet nepasižymėjo kokybe ir buvo mažesnio svorio, nei lietuviški dvidenariai (0,46-0,63 g prieš 0,57-0,76 g.), Lietuvos kancleris Mykolas Radvila ir Lietuvos Seimas 1579 m. pasirūpino, kad jų kalyba būtų sustabdyta. Tokia būtų šios dienos istorija. Gero Jums kolekcionavimo.