Category: Protėvių takai

Prieš kiek laiko parodžiau Jums filmukus apie amerikietiškame Heritage aukcione išstatytus 1938 m. dviličių su A. Smetonos atvaizdu ir 1936 m. 10 litų monetos su Vytauto atvaizdu bandinius. Nuorodas į juos galite rasti po šiuo video arba kadro viršuje dešinėje po i raide. Pasibaigus aukcionams, kaip ir žadėjau, supažindinau savo Facebook sekėjus su aukciono rezultatais, tačiau netikėtai dalis kolegų numizmatų sureagavo piktai; cituoju:„ Na , visa tai ne aukcionas, kam reikia pūsti burbulą , nesuprantu ; suteikti savininkams nerealius lūkesčius -tiesiog puslapio platintojų merkantiliškų užmojų mazohizmas. Pavadinčiau tai tiesiog gėda .“ arba kita citata: „ Tai kad ir taip peržengė statymai visas sveiko proto ribas, greičiausiai dingo pirkėjas ir dabar siūlo įsigyti taip.“ Todėl šiame filmuke daugiau pašnekėsime apie rugpjūčio 29 d. įvykusio aukciono rezultatus. Čia juos ir matote. 1936 m. 10 litų monetos su Vytauto atvaizdu bandinys aukcione išėjo už 7800 JAV dolerių su aukciono mokesčiais, kurie sudarė 20% nuo laimėjusios kainos, o penki skirtingi 1938 m. dviličių su A. Smetonos atvaizdu bandiniai išėjo nuo 15 000 iki 27 000 JAV dolerių su aukciono mokesčiais, kurie sudarė 20% nuo laimėjusios kainos. Taip, kainos tikrai didelės. Tačiau niekas nepasakys, kiek tokių monetų gali būti numizmatinėje rinkoje. Kelios, keliolika ar keliasdešimt. E. Ivanausko kataloge jos visos turi retumą RRRR, 4 R raides, kas yra aukščiausias retumo laipsnis monetoms. Retesnės gali būti tik unikalios monetos. Ir tai, ką mes dabar matėme, yra labai retų monetų aukcionas, kuris įeis į istoriją. Nežinia, kada ir ar dabartiniai savininkai panorės šias monetas vėl išstatyti pardavimui. Jei monetą įsigijo ne monetų dileris, o kolekcionierius, paprastai tai būna po kolekcininko mirties, kai paveldėtojai, nesidomintys numizmatika, sumano parduoti seną kolekciją. Aukciono puslapyje po monetos kaina Jūs matote rudas ir žalias ikonas, ant kurių parašyta, kad galite pateikti pasiūlymą naujiems monetų savininkams. Daugeliui tai bus naujiena, tai yra šio aukciono specifika, todėl pašnekėkime apie tai plačiau. Šias ikonas aš pabraukiau raudonai. Matote, jos rudos ir žalios spalvos. Ką tai reiškia? Ruda spalva – savininko noras svarstyti ir atsakyti į pasiūlymus dar nebuvo patvirtintas. Žalia spalva – šio daikto savininkas aktyviai peržiūri ir paprastai atsako į pasiūlymus (nors įprastai nebūtinai juos priima). Dauguma šios kategorijos savininkų vis dar aktyviai perka, todėl domisi tik tais pasiūlymais, kuriais jie gali uždirbti (po aukciono 10 % mokesčio) sumą, gerokai didesnę už šiandienos rinkos vertę. Šios kategorijos savininkai retai pateikia priešpriešinius pasiūlymus ir paprastai tiesiog atmeta pasiūlymus, pateiktus dabartine aukciono verte arba mažesne. Šis Heritage aukcionas pasižymi tuo, kad suteikia galimybę siūlyti savo kainą savininkui. Šios sumos nenustatė savininkas ir tai nereiškia, kad jis priims pasiūlymą. Minimali pasiūlymo suma, nebent savininkas ją pakeistų, yra pirkimo kaina plius 25 % (mažiausiai 300 USD), o po 7 dienų ji padidėja iki 50 %. Jei ankstesnis pasiūlymas šiai prekei buvo atmestas, nauja minimali pasiūlymo suma automatiškai padidėja iki 5 % didesnės nei ankstesnis pasiūlymas (arba 10 % prekėms, kurių kaina mažesnė nei 1 000 USD). Ir žmonės jau po aukciono siūlo naujas kainas, norėdami perpirkti monetas (čia bus atsakymas tiems, kurie galvoja apie dingusius pirkėjus, pastačiusius dideles sumas). Pavyzdžiui, pažiūrėkime šio 1936 m. 10 litų monetos su Vytauto atvaizdu bandinio aukciono rezultatus. Moneta parduota už 7800 JAV dolerių su aukciono mokesčiais. Dešinėje skaitome, jog jau yra vienas pasiūlymas naujam savininkui, ir dabar didžiausias pasiūlymas už šią monetą būtų 11 500 JAV dolerių. Lygiai tokia pat situacija su šiuo 1938 m. dviličio su A. Smetonos atvaizdu bandiniu. Moneta parduota už 18600 JAV dolerių su aukciono mokesčiais. Dešinėje skaitome, jog jau yra vienas pasiūlymas naujam savininkui, ir dabar didžiausias pasiūlymas už šią monetą būtų 24 000 JAV dolerių. Tokia tad yra šio aukciono specifika. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Turbūt jau matėte mano filmuką apie 1938 m. dviličius su A. Smetona amerikiečių aukcione. Ten išstatytos penkios skirtingos dviejų litų monetos. Ir ne tik jos. Kolega Mindaugas, pažiūrėjęs aukciono pasiūlą, paprašė pašnekėti apie šeštą ten išstatytą lietuvišką monetą – štai šį 1936 m. 10 litų su Vytautu. Ir, kaip matote, tai irgi tikrai nepaprasta moneta. Jau pavadinime parašyta, kad tai irgi bandinys, PCGS greidas SP63. Ir pradinė kaina 700 JAV dolerių. Daugiau informacijos rasite slabo etiketėje. Matote, kaip ir dviličių atveju pateikiamas Krauzės katalogo numeris KM-Pr6 PE . Lygus gurtas. Šią monetą galite rasti 2013 m. E. Ivanausko kataloge kaip 10PR1-1, retumas kataloge RRRR, 4 R raidės, vietoje kainos stovi brūkšnys. Moneta kaldinta Belgijos karališkoje kalykloje, sidabras AG 750, skersmuo 32 mm, svoris 18 g. ir taip pat akcentuojama, kad lygus gurtas. Apie tai ir pašnekėsime plačiau. Turbūt kiekvienas savo kolekcijoje turite 1936 m. 10 litų su Vytauto atvaizdu monetos reverse. Ir pavertę monetą ant gurto skaitote įrašą VIENYBĖJE TAUTOS JĖGA. Tokį, kaip šiame paveikslėlyje. O ant bandinio, išstatyto aukcione, tokio užrašo nėra. Jeigu atsiverstumėte 2013 m. E. Ivanausko katalogo 932 psl., 10PR2-2 numeriu rastumėte pažymėtą monetos bandinį su užrašu ant gurto. Tačiau tai yra tik ratukas be atvaizdų monetos averse ir reverse. 1936 m. 10 litų su Vytauto biustu reverse monetos bandinį rasite ir Numista internetiniame kataloge. Ir mums įdomu, kad prie monetos aprašymo pateikiamas paveikslėlis iš Heritage aukciono. To paties, kuriame tokia moneta išstatyta ir dabar. Katalogas duoda ir nuorodą į 2020 m. įvykusį Heritage aukcioną. Matote, 2020 m. aukcione buvo išstatyta dar aukštesnio greido, PR64 moneta. Priminsiu, už poros dienų ten bus parduota moneta, įvertinta PR63. 2020 m. monetos kaina buvo 6600 JAV dolerių su aukciono mokesčiais, įdomu, kokia ji bus šį kartą. Čia galite matyti monetos slabą. Ir vėl atkreipsiu dėmesį, kad moneta į jį įdėta amerikietiškai, t.y. amerikiečiai įpratę, ir visada traktuoja, kad monetos aversas- pusė su portretu. Europiečiai gi, jei tai ne monarchijos moneta, monetos aversu laiko pusę su valstybės ženklais. Šiuo atveju tai bus pusė su Vyčiu. Taigi, už poros dienų aukcione išeis šešios tikrai svarbios Lietuvos numizmatikai monetos. Norėtųsi, kad jos grįžtų į Lietuvą. Seksiu aukcioną. Ir laikysiu sukryžiuotus pirštus, kad monetas nusipirktų kažkas iš mūsiškių. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Filmuką sukurti paskatino kolegos prašymas padėti susiorientuoti vieno aukciono pasiūloje pagal E. Ivanausko katalogą. Manau, tai bus įdomu daugeliui. Čia matote mano sudarytą lentelę iš seno filmuko, kuriame pasakojau apie 1938 m. lietuviškas 2 litų monetas su A. Smetonos atvaizdu. Beje, nuorodą į jį galite matyti kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo filmuku. Jei to filmuko nematėte, rekomenduoju jį pažiūrėti netgi prieš žiūrint šį filmuką, bus tikrai daug aiškiau. O lentelėje yra 2013 m. E. Ivanausko kataloge išskirti septyni 1938 m. lietuviškų 2 litų monetų su A. Smetonos atvaizdu numeriai ir paaiškinimas, kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Matote, čia didelę reikšmę turi ne tik monetų aversai (atsimenate, europiečiai, skirtingai nuo amerikiečių, monetos aversu laiko ne pusę su prezidento atvaizdu, o pusę su valstybės simbolika), bet ir monetų gurtai. Už penkių dienų amerikietiškame Heritage aukcione bus parduotos penkios 1938 m. lietuviškos 2 litų monetos su A. Smetonos atvaizdu. Visos jos įvertintos PCGS ar NGC, turi nuo UNC details iki SP64 greidus. SP- tai Specimen arba bandinys lietuviškai. Tačiau ant etikečių užrašyti Krauzės katalogo numeriai, nėra E. Ivanausko katalogo numerių, todėl kolega ir prašė mano pagalbos, kad lengviau būtų susigaudyti. Čia visos penkios monetos viename kadre. Pabandysime jas panagrinėti po vieną. Ir pradinė informacija bus užrašai ant etikečių, pagal kuriuos pabandysime atsekti E. Ivanausko katalogo numerius. 1 moneta. Matote, SP61 PCGS įvertinimas, averse Gediminaičių Stulpai, o etiketėje skaitome KM-Pn11, Ag PE. Išvertus 11 Nr. Krauzės kataloge, sidabras, lygus gurtas. Ši moneta bus 8PR2-2 E. Ivanausko kataloge. 2 moneta. Matote, SP63 PCGS įvertinimas, averse Vytis, o etiketėje skaitome KM-Pn10, Ag PE. Išvertus 10 Nr. Krauzės kataloge, sidabras, lygus gurtas. Ši moneta bus 8PR4-4 E. Ivanausko kataloge. 3 moneta. Matote, SP64 PCGS įvertinimas, aukščiausias iš visų, averse Vytis, o etiketėje skaitome KM-Pn8, Ag RE. Išvertus 8 Nr. Krauzės kataloge, sidabras, rantytas gurtas. Ši moneta bus 8PR6-6 E. Ivanausko kataloge. 4 moneta. Matote, SP62 PCGS įvertinimas, moneta skiriasi nuo kitų, kad yra nebe sidabrinė, o žalvarinė, averse Vytis, o etiketėje skaitome KM-Pn7, Brass LE. Išvertus 7 Nr. Krauzės kataloge, žalvaris, gurtas su raidėmis. Ši moneta greičiausiai bus 8PR8-8 E. Ivanausko kataloge, nes ten metalas nebuvo tiksliai nurodytas. 5 moneta. Matote, UNC Details (Cleaned) NGC įvertinimas, averse Vytis, o etiketėje skaitome Lettered Edge. Išvertus gurtas su raidėmis. Ši moneta bus 8PR5-5 E. Ivanausko kataloge. Reiškia, aukcione išstatytos 5 skirtingos 1938 m. lietuviškos 2 litų monetos su A. Smetonos atvaizdu. Matote, visų jų kaina šią minutę viršija 1000 JAV dolerių. Įdomu, kokia bus galutinė kaina. Priminsiu, mano ankstesniame filmuke buvo apkalbėta lietuviškame Numisbalt aukcione išstatyta 8PR4-4 moneta pagal E. Ivanauską, reiškia, sidabrinė, averse Vytis ir lygus gurtas. Pradinė monetos kaina buvo 10 000 eurų ir aukcione ji išėjo už 15 500 eurų be aukciono mokesčio. Šiame aukcione jis yra 20% nuo galutinės loto kainos ir sudarė 3100 eurų. Taigi, galutinė monetos kaina su aukciono mokesčiais buvo 18 600 eurų. Taigi, sėkmės tiems, kas sumanys dalyvauti amerikietiškame aukcione ir gero Jums kolekcionavimo.

Šiandieną norėčiau, kad mes su Jumis išsklaidytumėme dar vieną mitą, susijusį su Lietuvos istorija ir jos numizmatika. Ir čia svarbiausia gali būti paieškomis su metalo detektoriais užsiimančių asmenų pagalba, todėl visų pirma kreipiuosi į Jus. Visi žinote mažąsias Europos valstybes – Monaką, San Mariną, Vatikaną. Tačiau turbūt mažai kas žinote, kad 18 amžiaus pabaigoje tokia pati mažoji Europos valstybė 25 metus (nuo 1769 iki 1795 m.) egzistavo šalia Vilniaus – dabartiniame Šalčininkų rajone, Merkinėje. Ir vadinama ji buvo Paulavos arba Pavlovo Respublika. Visiškai oficiali – pripažinta ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, jos konstituciją arba, tiksliau, nuostatus patvirtino ATR Seimas. Apie Paulavos respublikos istoriją galite rasti daug informacijos internete. Savo Paulavos (Pavlovo) dvare (dabar Merkinės kaimas, Šalčininkų rajono savivaldybė) respubliką įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, Turgelių klebonas P. K. Bžostovskis. Jo portretą čia ir matote. Romoje įgijęs teologo išsilavinimą iš Italijos jis parvežė ir pažangių Šviečiamojo amžiaus idėjų. Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (140 valakų, arba 3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. 18 a. 10 dešimtmečio pradžioje Paulavos respublikoje buvo daugiau kaip 90 valstiečių ūkių, apie 800 gyventojų, keli malūnai, milo vėlykla, degtinės varykla, trys smuklės. Pagal 1769 ir 1791 nuostatus (juos 1791 patvirtino Ketverių metų seimas) Paulavos respubliką valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Paulavos respublika turėjo vėliavą, herbą, antspaudą; buvo suburta uniformuota, šautuvais ir keliomis patrankomis ginkluota valstiečių milicija (kariuomenė; apie 150 žmonių). Per 1794 sukilimą Paulavos respublikos valstiečių milicija tris kartus atrėmė kazokų antpuolius. Sukilimui pralaimint P. K. Bžostovskis 1795 emigravo į Saksoniją, grįžęs klebonavo Turgeliuose, Rukainiuose. Paulavos respubliką galutinai panaikino Rusijos valdžia dėl to, kad valstiečiai masiškai dalyvavo 1794 ir 1830–1831 sukilime. Paulavos respublika neturėjo precedento Vidurio ir Rytų Europoje, jos įkūrimas buvo viena radikaliausių 18 a. antros pusės Abiejų Tautų Respublikos valstiečių reformų. O mums svarbiausia, kad kiekviename straipsnyje apie Paulavos respubliką minima, kad ji turėjo savo pinigus, ir Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams. Ši informacija keliauja iš straipsnio į straipsnį, tačiau įdomiausia, kad niekas nėra matęs Paulavos respublikos pinigų. Nėra jų nei muziejuose, nei žinomose privačiose kolekcijose. Tai šiuolaikinis mitas, kurį mes su Jumis ir išsklaidysime. Paulavos respublikos pinigų problema tikrai plačiai išnagrinėta Šarūno Subatavičiaus tinklaraštyje Praeities paslaptys. Tikrai rekomenduoju perskaityti. To straipsnio išvados: Paulava atskiros valiutos neturėjo arba ji neišliko; 1786 m. baigtos kurti dvaro piniginės sistemos faktas galėjo būti būti neteisingai interpretuotas, kaip valiutos įvedimas;Nauja valiuta buvo tik Bžostovskio ateities planuose; Apyvartoje galėjo būti naudojami kontrasignatai. Beje, kas tie kontrasignatai. Numizmatai žino, kad XVIII a. pabaigoje rytinėse Abiejų Tautų Respublikos teritorijose buvusių stambesnių dvarų valdose gana dažnai naudoti įvairūs privatūs pinigai. Dažnai tai buvo tiesiog herbu kontrasignuotos valstybinės monetos, kurias anuomet dvarų valdose mėgdavo naudoti to meto didikai. Tokias ir matote paveikslėlyje iš ukrainiečių numizmato Andrijaus Boiko- Gagarino kontrasignatų katalogo, kurį irgi galite susirasti internete. Nagrinėjant kontrasignatų klausimą labiausiai gali padėti metalo detektorininkai. Priminsiu, kad Paulavos respubliką sudarė Merkinės dvaras prie Merkio upės (3040 ha žemės, 34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių klebonijos palivarku. Manoma, kad į jos teritoriją pateko Valakininkai, Balandiškės, Malakonys, Ustiškės, Žemaitiškės. Galbūt metalo detektorininkams, kasinėjusiems šiame rajone, į rankas pakliuvo dar neidentifikuoti kontrasignatai ant monetų? Tada prašyčiau parašyti šio filmuko aptarime – pabandytumėme juos identifikuoti. Tiktai atminkite, kad pats Merkinės dvaras yra raudonojoje zonoje KPD žemėlapiuose. Tai čia ir matote. Ir, kaip žinote, bet kokios privačios paieškos su metalo detektoriais raudonosiose ir buferinėse apsaugos zonose uždraustos. Bet aš manyčiau, kad visgi niekas neparodys nieko naujo; Paulava atskiros valiutos neturėjo ir prašomų parodyti radinių nebuvimas tai tik patvirtins. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Šiandien pažiūrėjau, kurie mano Youtube kanalo filmukai turi daugiausiai peržiūrų. Nustebau ir sumaniau sąrašu pasidalinti su Jumis.
1. Kodėl ant Vyčio skydo dvigubas kryžius? Почему на щите Погони двойной крест? https://www.youtube.com/watch?v=IluPuCHZrzM 5141 peržiūra;
2. Algirdaičių ir Kęstutaičių Vyčiai. Погони Ольгердовичей и Кейстутовичей. https://www.youtube.com/watch?v=8Dobs_gDtl8 3191 peržiūra;
3. Brangiausia atseit lietuviška moneta https://www.youtube.com/watch?v=eLVfqPSjAQ8 2976 peržiūros;
4. Apie 10 brangiausių lietuviškų monetų. 10 самых дорогих литовских монет. https://www.youtube.com/watch?v=iQ8KuetECyA 2870 peržiūrų;
5. Penki patarimai pradedantiems numizmatams. Пять советов начинающим нумизматам. https://www.youtube.com/watch?v=UOjAsXYuv_g 2272 peržiūros;
6. 1570 m. dvidenarių Platinos ir Kerleino spaudų skirtumai. Различия штемпелей П.Платины и А.Керлейна. https://www.youtube.com/watch?v=FkrqSb6Bemw 2236 peržiūros;
7. Dar apie LDK monetų katalogus. https://www.youtube.com/watch?v=haOGZubLddE 2123 peržiūros;
8. Monetų padirbinėtojai veža . Фальшивомонетчики жгут . https://www.youtube.com/watch?v=t0ZPmMqq_aQ 2020 peržiūrų;
9. Русскоязычная версия обозрения книги Lithuanian Coins 1495-1536 https://www.youtube.com/watch?v=dXzXdB7bUfk 1757 peržiūros;
10. Arkikatedros požemiuose rastas medalionas. Медальон, найденный в подземелье Архикафедры. https://www.youtube.com/watch?v=t7dIU1cUkSI 1623 peržiūros.
Ir pirmas dvi vietas pagal peržiūrų skaičių užima ne numizmatiniai o bendraistoriniai filmukai. Ar tai reiškia, kad jie Jums aktualesni už numizmatinius? Padiskutuokime apie tai ir siūlykite temas, kurios Jums įdomios. Vis dar daugiau nei 40 % peržiūrų vyksta įjungus rusiškus titrus. Manau, kad tai irgi savotiškas švietimas, todėl iki Ukrainos pergalės kare vis dar rusiškų titrų neatsisakysiu.

Šiandieną užėjau į Valdovų rūmų muziejaus knyginėlį ir nustebau – puikią knygą, Eberhardo Windeckės „Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai“ galima nusipirkti tik už 8 eurus. Kadangi turėjau tikrai didelį malonumą kadaise skaityti šią knygą ir manau, jog ji tikrai turėtų būti parankinė knyga tiems, kas domisi 15 amžiaus Lietuvos ir Europos istorija, nusprendžiau sukurti šį filmuką ir rekomenduoti knygą Jums. Beje, knygos viršelyje pavaizduotas Žygimanto Kaributaičio žygis į Prahą, matote ir Vyčio vėliavą virš raitelių. Pažiūrėjau kitose internetinėse prekyvietėse – knygą galima įsigyti už 10-11 eurų. Tiems, kas knygą sugalvos siųstis paštu, būtų svarbu ir jos dydis ir svoris. Knyga tikrai didelė, viršelio matmenys 24x29x3,2 cm., svoris – 2,3 kg. Todėl apgalvokite ir logistikos klausimus. Na, o dabar apie pačią knygą. Kaip ją pristato Valdovų rūmų muziejus, šia publikacija Valdovų rūmų muziejus tęsia Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Lietuvos dailės muziejaus pradėtą tradiciją – skelbti nežinomus arba Lietuvos praeities tyrinėjimų lauke nepakankamai pažintus senuosius tekstus ir vizualinius šaltinius, kurie svarbūs tiek valstybės politinei istorijai bei tarptautiniams ryšiams pažinti, tiek kultūros ir meno paveldui aktualinti. Knygos pirmoje dalyje spausdinamus įvadinius tekstus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai ir senųjų šaltinių specialistai – profesoriai Jūratė Kiaupienė ir Rimvydas Petrauskas. Leidinio antroje dalyje publikuojamos Eberhardo Vindeckės „Imperatoriaus Zigmanto knygos“ fragmentų faksimilės, jų vertimas ir komentarai. Matote, atvertus lapą kairėje – knygos faksimilė lotynų kalba ir paveikslėliai, dešinėje – vertimas į lietuvių kalbą. Tai mažai žinomas ir svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vietos XV a. pradžios Europos valstybių sistemoje bei Lietuvos valdovų europinių pozicijų atspindys. Rašytinė kronikininko informacija derinama su išraiškingomis iliustracijomis. Leidinys atspindi svarbius XV a. istorinius įvykius – Konstanco bažnytinį susirinkimą, husitų judėjimą, Šimtametį karą ir kt. Šiame paveikslėlyje irgi matote Žygimantą Kaributaitį. Ir dar įdomu – knygoje neretai minimas Lenkijos karalius ir pateikiami jo paveikslėliai. Žinote, kad knygoje aprašomu metu Lenkijoje karaliavo Jogaila. Paveikslėliuose parodomas barzdotas vyras, visiškai nepanašus į mums įprastą Jogailos vaizdavimą, o virš jo herbe – Vytis, o ne Lenkijos Baltasis Erelis. Kai vartysite knygą, atkreipkite į tai dėmesį. Dar vienas paveikslėlis. Čia išvardintos dovanos, kurias Vytautas ir jo žmona Ona padovanojo imperatoriui Zigmantui.Kaip matote, daug detalių, praplėsiančių istorija besidominčių akiratį. Arba štai tokia batalinė scena. Matote, tekste minimas Lietuvos hercogas Švitrigaila, padėjęs nugalėti turkų kariuomenę. Matyt, čia aprašomas vadinamojo Pietų Dunojaus karo, vykusio 1420-1432 m., vienas iš mūšių. Dabar apie autorių. Eberhardas Vindeckė , XV a. 4 deš. parašęs „Zigmanto knygą”, šiandien laikomas vienu iškiliausių vokiečių istoriografijos atstovų, nes paliko daugiasluoksnį vėlyvųjų Viduramžių istorijos liudijimą. Jo kūrybos tyrinėtojas, pirmasis rankraštinės „Zigmanto knygos” teksto publikuotojas Vilhelmas Altmanas, palyginęs veikalą su kitomis kronikomis, pabrėžė, kad reikšmingiausia tai, jog E. Vindeckė, parašęs savo gyvenamojo laiko – XV a. pirmos pusės – istoriją, tarsi tapo tikru Naujųjų laikų istoriku. E. Vindekė pats dalyvavo svarbiuose XV a. pirmos pusės Europos politinio gyvenimo įvykiuose arba juos stebėjo. Na, o mums svarbiausia, kad knygoje yra ir Lietuvai bei iškiliausiems jos politikams skirtų puslapių. Jame ne kartą aprašomi ir vaizduojami Lietuvos valdovai ir kunigaikščiai Jogaila, Vytautas, Švitrigaila ir Žygimantas Kaributaitis. Taigi, rekomenduoju Jums šią knygą. Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Dabar tyrinėtojams vienbalsiai sutarus, kad pirmąsias Lietuvos monetas kaldino Lietuvos valdovas Algirdas,ne vienas pradedantis kolekcininkas prašė apie jas pakalbėti plačiau.Iš pradžių apie patį valdovą.Gedimino sūnus,Lietuvą valdęs 1345-1377 m.Ir pav. matote 1998 m.50 litų monetą,skirtą Algirdui.Tiesa, gerokai glumina užrašas, jog Algirdas–Lietuvos didysis kunigaikštis.Žinote,kad tai sovietinių istorijos vadovėlių naratyvas-pirmuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iš tiesų buvo Vytautas ir šį titulą jam sukūrė Jogaila. O kunigaikščiu Lietuvos valdovas galėjo prisistatinėti maskvėnams, kurie nesuprasdavo kitokio titulo.Lygiai taip pat,kaip V. Europoje Algirdas buvo žinomas kaip karalius,o Konstantinopolyje– kaip imperatorius.Kunigaikščiu savo valdovą galėjo vadinti ir rusėnai Algirdo pavaldiniai,ką ir pamatysime rusėniškų Algirdo monetų legendose. Ir šnekėdamas apie jo kaldintas monetas vėl remsiuosi šiomis 2 knygomis:2022 m.Dz.Huletski angliškai parašyta knyga „Lithuanian Grand Ducal Coins before 1401“ ir 2024 m.dr.E. Česnulio ir E.Ivanausko lietuviškai parašyta knyga„Lietuviškos Gediminaičių monetos 1345-1492 m.“Apie kiekvieną iš jų yra mano atskiri filmukai,galite paieškoti mano Youtube kanalo archyve arba tiesiog rasti nuorodas po šiuo video.Matysite paveikslėlius iš Dz. Huletski knygos,o juos lydės informacija pagal dr.E.Česnulio ir E. Ivanausko knygą.Manyčiau,taip bus pilniau. E.Ivanausko prielaida,1372 m. Algirdas pradėjo kaldinti šias monetas su graikiškos abėcėlės „ Ω“ raide centre,simbolizuojančia pirmąją valdovo vardo raidę rusėniškai-Olgerd.Reverse–iš Algirdo sūnaus Jogailos monetų mums gerai žinomas žvėris ir mazgas virš jo.E.Ivanausko nuomone,tai simbolizuoja sudėtingus Lietuvos ir Aukso Ordos santykius.Matote,knygos paveikslėlyje Jūsų patogumui po monetos atvaizdu yra jos piešinys,kad geriau galėtumėte įžiūrėti monetos detales. E.Ivanausko nuomone,neužilgo pradėtos kaldinti ir monetos su dviemis graikiškomis Ω raidėmis „ωω“ averse,o reverso vaizdinys toks pats,kaip tik ką išnagrinėtas.Dz.Huletski knygoje pateikiami kelių skirtingų tokio tipo monetų atvaizdai.E.Ivanauskas galvoja, kad šios raidės buvo pagrindu, iš kurio išsivystė mums puikiai pažįstami Gediminaičių stulpai–Vytauto asmeninis ženklas. Greitai buvo pradėtos kaldinti ir monetos, kurių averso centre stilizuota Ω – ω, o aplink ją rusėniška legenda, reiškianti kunigaikščio antspaudą ar tiesiog kunigaikštį. Čia matote Dz.Huletski knygoje pavaizduotų Algirdo monetų,kurių reverse–žvėris ir mazgas,aversų/reversų jungtis.Prie kiekvienos jungties yra ir monetos atmainos numeris tame kataloge.Matote, piešinėliai tikrai geriau perteikia skirtingų atmainų ypatybes. E.Ivanauskas Algirdo kalybai priskiria ir šias monetas,kurias Dz. Huletski priskiria jo broliui Kęstučiui.Čia jau nebėra mazgo ar totoriškos pynės virš žvėries,E.Ivanausko vadinamo Vladimiro (miestas rusėnų žemėse) liūtu,o averso motyvui,stilizuotam iš Ω raidės, galėjo turėti įtakos ir genujiečių monetose naudojamas pilies vaizdinys. O taip Dz.Huletski knygoje pavaizduoja monetas,kurių reverse– žvėris be mazgo,aversų/reversų jungtis.Totoriškos pynės dingimą nuo monetų E.Ivanauskas taip pat sieja su Lietuvos politiniais santykiais su Aukso Orda ir rusėnų kunigaikštystėmis.Dr.E.Česnulio ir E.Ivanausko naujajame kataloge yra išskirtos 32 skirtingos Algirdo monetos. Ir čia vieta pakalbėti apie monetas, kurios ir man,ir kitiems tyrinėtojams kelia daug papildomų klausimų.Štai Dz.Huletski kataloge 16 nr. pavaizduota tokia varinė moneta.Autorius ją irgi priskiria Algirdo kalybai,bet reikia dar labai išnagrinėti,ar tai ne to,arba galbūt net ir šio laikmečio monetų padirbinėtojų kūrinys. Lygiai taip pat dr.E.Česnulio ir E.Ivanausko naujojo katalogo 16 psl., o po to kaip 6G1-1 pačiame kataloge aprašoma labai keista moneta su kirviu averse ir rusėnišku užrašu bei valdžios obuoliu reverse.Jei norėsite,jos atvaizdą rasite knygoje.Man ji irgi kelia daug klausimų. Kaip ir ši atseit Algirdo moneta.Ją irgi aprašė Dz.Huletski,nors pateikė atskirai,ne kataloge.Apie ją aš jau pasakojau viename iš ankstesnių filmukų, pažiūrėkime jo ištrauką. Taigi,tokia būtų informacija apie Lietuvos valdovo Algirdo monetas. O jei norite jos gauti daugiau,skaitykite knygas,kuriomis aš rėmiausi kurdamas šį filmuką.Apie šias monetas aš papasakojau tikrai ne viską,kas ten rašoma.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.

Praeitą savaitę daugelis numizmatinių feisbuko grupių aptarinėjo išskirtinį Lietuvos numizmatikos įvykį – šeštadienį lietuviškame Numisbalt aukcione buvo parduota 1938 m. bandomoji 2 litų moneta su Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos atvaizdu. Daug kas spėliojo, už kokią kainą moneta išeis aukcione. Na, tai mano filmuke pamatysite vėliau. Matote, moneta sidabrinė, slabuota, turi PCGS SP62 įvertinimą. SP- sutrumpintas angliškas žodis Specimen, reiškiantis tiesiog bandinį. Šitokią monetą atrasite 2013 m. E. Česnulio ir E. Ivanausko kataloge ir ten pamatysite aprašytus net 7 šios monetos variantus. Jūsų patogumui sudariau tokią lentelę, kurioje pamatysite visų 7 monetos variantų skirtumus, kas norite, galite ją išsisaugoti, nukopijuodami iš monitoriaus ekrano. Matote, jog kataloge aprašyti 5 sidabriniai, Ag680 (atsimenate, jog 1925 m. 2 litai nukaldinti iš Ag500 sidabro) ir 2 variniai monetos variantai. Dviejų sidabrinių monetų averse yra Gediminaičių stulpai, kitų variantų aversuose – Vytis. Trejopas gurtas: ir lygus, ir rantytas ir su užrašu LIETUVA. Visų 7 variantų retumas kataloge RRRR, 4 R raidės ir vietoje kainos yra brūkšnys. Taigi, monetų kainą geriausiai parodys aukcionas. Taigi, Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga buvo rengtasi į apyvartą išleisti sidabrines 2 litų monetas su A. Smetonos atvaizdu. Gipsinius modelius 2 litų monetoms parengė skulptorius Juozas Zikaras, kūręs ir visas ankstesnes prieškario Lietuvos monetas. Monetų spaudai buvo pagaminti Briuselyje. Atsiverskime D. Grimalauskaitės ir E. Remeco knygą „Pinigai Lietuvoje“. Turbūt pastebėjote, kad savo filmukuose ne kartą ją citavau, padės ji mums ir šį kartą. Knygos 387 psl. skaitome, kad „su A. Smetonos portretu norėta išleisti 2 litų monetą 1938 m. (tam būtų buvęs pritaikytas Monetų įstatymo pakeitimas, pakėlęs šio nominalo prabą iki 680), tačiau Belgijos monetų kalykloje buvo nukaldintos tik 23 mm skersmens skirtingų metalų bandomosios monetos su skirtingais aversais (Vytis ir Gediminaičių stulpai). Dalis bandinių turi įrašą gurte „LIETUVA “, kuris, kitaip nei kitose Lietuvos monetose, išdėstytas vertikaliai. Išbandytas ir kitas averso ir reverso ašių santykis.“ Monetinis, o ne medalinis, kaip ant kitų Lietuvos Respublikos monetų. (Tą puikiai galite matyti ant slabuotos monetos aukcione). Šios monetos taip ir liko bandomosiomis. Kodėl 2 litų moneta su A. Smetonos atvaizdu taip ir nebuvo išleista į apyvartą, iki šiandien nėra žinoma. Na, ir atėjo laikas pažiūrėti, kaip šiai monetai sekėsi aukcione. Matote, aukcione buvo išstatyta 8PR4-4 moneta pagal E. Ivanauską, reiškia, sidabrinė, averse Vytis ir lygus gurtas. Pradinė monetos kaina buvo 10 000 eurų ir aukcione ji išėjo už 15 500 eurų be aukciono mokesčio. Šiame aukcione jis yra 20% nuo galutinės loto kainos ir sudarys 3100 eurų. Taigi, bendra monetos kaina su aukciono mokesčiais bus 18 600 eurų. Dar kartą pažvelkite į monetos paveikslėlį. Matote, slabo etiketė yra toje pusėje, kur matomas A. Smetonos biustas, o kadangi averso/reverso santykis yra monetinis (averso ir reverso viršūs į skirtingas puses), mes matome, kad slabe į viršų nukreiptas A. Smetonos biustas. Tai būtų buvę teisinga , jei mes kalbėtumėme apie monarchijos monetą. Ant jų monetos aversas – pusė su valdovo atvaizdu. Tačiau dabar mes šnekame apie Lietuvos Respublikos monetą, ir čia monetos aversas – pusė su valstybės herbu ir pavadinimu. Na, aukciono šeimininkai negalėjo monetos parodyti kitaip, jie turėjo taikytis prie slabo, bet čia aš parodau, kaip būtų monetą eksponuoti teisingiau. Kairėje paprastai vaizduojamas monetos aversas, „geroji pusė“, dešinėje – monetos reversas arba „antra pusė“, kurioje šiuo atveju yra A. Smetonos portretas. Štai taip, žiūrėdami į aukcione išstatytą monetą, prisiminėme ir numizmatikos abėcėlę. Ir dar: jei netyčia savo namuose rastumėte 2 litų monetą su A. Smetonos atvaizdu – žinokite, kad Jūsų rankose tikras lobis! Ir tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Su kolega Knygų mugėje šnekėjome apie lietuvių- maskvėnų 1534-1537 m.karą,apie tai,kad lietuviams nesisekant,dalis jų kariuomenės iždo galėjo patekti maskvėnams į rankas ir iš lietuviškų monetų šie nusikalė savo češuikas,ar žvynelius, kaip tai skambėtų lietuviškai.Kolega pasidomėjo,o kas tos češuikos, ir sumaniau apie tai papasakoti šiame filmuke.Šias ypač mažas maskvėnų sidabrines monetas matote paveikslėlyje,galite palyginti su šalia palyginimui gulinčia 1 cento moneta. Maskvėnai dar nebuvo atradę Sibire esančių sidabro rūdos klodų,todėl sidabro žaliava pirmiausia buvo užsienio,iš vakarų ateinančios sidabrinės monetos. Žaliavos apdirbimas būdavo pradedamas išlydant monetas į luitus,juos preliminariai išvalant nuo priemaišų,kad būtų gautas 960 prabos sidabro mėginys.Luitai, gauti po perlydymo,apdorojami,ištempiami į vielą, kuri supjaustoma reikiamo ilgio fragmentais.Tada jie lyginami ir atkaitinami,kad būtų užtikrintas plastiškumas.Ruošiniai siunčiami į monetų kalyklą.Pats kalybos procesas vyko labai panašiai,kaip ir ankstyvųjų LDK monetų. Atsimenate, ruošinys patenka tarp dviejų spaudų,viršutinio ir apatinio, kuriuose yra veidrodiniai monetos averso ir reverso vaizdiniai ir mechaninio smūgio pagalba šie vaizdiniai atsispaudžia ant ruošinio. Galime kaip pavyzdį pasekti Ivano IV Žiauriojo,ar Rusčiojo,kaip jis dar buvo vadinamas(1533-1584),mūsiškio Vytauto Didžiojo 3 eilės proanūkio monetų kalybą.Beje, ir jo motina buvo Elena iš Glinskių giminės–dar viena pavardė,gerai žinoma iš LDK istorijos.Kiekvieno nominalo svoriui buvo taikomi standartai: 0,68 g kapeikai,0,34 g dengai ir 0,17 g poluškai. Maskvėnų monetų kalykla buvo atvira:kiekvienas,turėjęs sidabrinių užsienio monetų,sidabro dirbinių ar luitų,galėjo ten ateiti ir iš sidabro išlieti pinigų. Taip buvo užtikrintas tikslus maskvėnų monetų svoris ir grynumas– atnešusieji sidabrinius dirbinius tiksliai žinojo,koks tai metalas,kiek jis sveria ir kiek monetų iš jo galima pagaminti.Dėl to kalyklos meistrai negalėjo padaryti monetų lengvesnių ar pridėti pigesnių metalų, kad nukaldytų daugiau pinigų. Na,nebuvo LDK su maskvėnais draugais,todėl jau 15-16 amžiuose stebime veiksmą,panašų į dabartines vakarų sankcijas Rusijai.O kadangi sidabras į maskvėnų žemes iš Vakarų Europos keliavo per LDK žemes,jos valdovai galėjo tuo pasinaudoti,pablogėjus santykiams su maskvėnais.Apie tai įdomiai aprašyta Eugenijaus Ivanausko knygoje „Lietuvos monetų kalybos istorija nuo 1495 iki 1769 m.“, kurios paskutinio leidimo viršelį ir matote. Papasakosiu keletą istorijų iš knygos.Su monetų kalyba yra glaudžiai susijęs sidabro išvežimo į užsienį iš LDK teritorijos uždraudimas.Aišku, tai buvo svertas LDK valdovų rankose santykiuose su Maskva.Taip 1495 m. Maskvos pavaldinys možaiskietis Jakušas Malyškinas,važiavęs iš Vilniaus, sulaikytas Smolenske,ir Lietuvos valdovo dvariškis Petras Deržkovas iš jo atėmė 22 markes sidabro( o 1 markė lygi beveik 200 g.),pareikšdamas,kad uždrausta vežti sidabrą iš Lietuvos į Maskvą.Reikalas pasiekė valdovus. Maskvos valdovas Ivanas III 1495 m. gegužę ir rugpjūtį du kartus kreipėsi į Lietuvos Didįjį kunigaikštį Aleksandrą Jogailaitį,prašydamas sidabrą grąžinti maskvėnui ir panaikinti draudimą jį išvežti.Aleksandras Jogailaitis atsakė tik 1496 m. kovą.Nurodė, kad sidabrą maskvėnui pardavė Vilniaus pilietis,pažadėjo,jį suradus,išreikalauti atlyginimą maskvėnui už prarastą sidabrą ir pakartojo,jog sidabrą uždrausta išvežti į visas šalis.1497 m. Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį nepraleisti į Maskvą brangiųjų metalų. 1506 m.pabaigoje pakartotas draudimas išvežti į užsienį sidabrą, alavą ir vašką,o 1507 m.draudžiamų išvežti strateginių prekių sąrašas papildytas švinu ir šarvais.1507 m.dėl aptariamų prekių išvežimo uždraudimo pasirašyta Lietuvos ir Livonijos miestų sutartis.Kaip matote,ir tada sankcijos nedraugiškoms valstybėms buvo tarptautinės. Grįžkime prie maskvėnų monetų.Apie jas nepaprastai daug rusakalbės medžiagos internete,labai nuodugnūs internetiniai katalogai,kuriuose nagrinėjami net atskirų spaudų skirtumai.Tai tikrai ne mano tema,ir aš nesiplėsiu šių monetų identifikavime pagal valdovus, jei norėsite, viską lengvai atrasite internete. Čia kaip tik ir matote vieną iš tokių puslapių, kur atrasite kiekvieno maskvėnų valdovo kaldintus žvynelius. Apie šių monetų kainas.Jos tikrai įvairios.Neretai aukcionuose parduodami dideli šių monetų lotai už tikrai nedidelę kainą,kaip ir šiuo atveju estų aukcione.Matote juos kairėje.Tačiau yra ir labai retų ir labai brangių monetų.Dešinėje matote, kaip viena retesnė Ivano IV moneta išėjo aukcione už 92 JAV dolerius.Nesunkiai rastumėte ir dar didesnių retesnių egzempliorių kainų,bet tai tikrai ne mano tema,o internete yra begalė Jums galinčios padėti medžiagos, jei susidomėtumėte šiomis monetomis.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.

Sukurti filmuką paskatino šis puikus vengriškas dukatas arba vengriškai forintas, už 4500 eurų tik ką išėjęs lenkų aukcione. Tai auksinė lenkų ir vengrų karaliaus, Jogailos sūnaus Vladislovo (Lenkijoje jis – Vladislovas III, Vengrijoje – Vladislovas I) moneta. Man – viena gražiausių monetų su Vyčiu. Beje, šios monetos buvo apyvartoje ir pas mus, Aleksandro dvaro sąskaitų knygose šios monetos vadinamos „aureos Hungaricales“, „floreni Hungaricales“. Pažiūrėkite dar kelis dukatus arba forintus. Matote – reversai skiriasi. Kitokios raidės abipus šv. Vladislovo atvaizdo, iš kurių galima nustatyti monetų kalyklą. Bet man svarbiausia – Vytis karaliaus herbe averse. Dabar turime pašnekėti apie karalių Vladislovą, vėliau pramintą Varniečiu. Įdomu, kad 1440 m. Lietuvoje be lenkų žinios Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu paskelbus jo brolį Kazimierą, tokį pat titulą nešiojo ir jo brolis Lenkijos karalius Vladislovas. Iš čia ir Vytis jo herbe. Istorijoje rasite, kad devyniolikmetis karalius Vladislovas žuvo 1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos. Tiesa, jo kūnas taip ir nebuvo rastas. Galbūt tai turėjo įtakos romantiškai hipotezei, kad karalius, pralaimėjęs Varnos mūšį, iš gėdos negrįžo į Lenkiją, emigravo net į Portugaliją, ten vedė kilmingą senjorą, o jo sūnus – ne kas kitas, o visiems žinomas Kristupas Kolumbas…… Savo ankstesniame video apie lietuvišką heraldiką ant kitų kraštų monetų ( nuoroda į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video) aš probėgšmais pasakojau, kad Jogailos sūnus Vladislovas kaldino dviejų tipų denarus su Vyčiu. Juos ir matote mano paveikslėlyje. Kairėje- monetos reverse trys skydai: vengriškos keturios Arpadų juostos, lenkiškas Erelis ir lietuviškas Vytis. Dešinėje – monetos reverse tiktai skydas su Vyčiu. Šios monetos ne taip retai pasirodo aukcionuose, tačiau visada turi pasisekimą. Ir nenuostabu – jos yra svarbios kelių šalių numizmatams. Visų pirma Vengrijos numizmatams – nes tai vengriškos monetos, istoriškai menančios svarbų šalies kovų su turkais laikotarpį, Lenkijos numizmatams, nes Vladislovas buvo ir Lenkijos karalius, o ant monetų jo herbe matome ir Lenkijos herbą – Baltąjį Erelį ir Lietuvos numizmatams, nes ant jų matome ir lietuvišką Vytį. Dėl šių priežasčių, ką ir matote mano parinktuose paveikslėliuose, nors aukcionuose šie denarai nereti, jų kainos yra palyginus didelės, o labai gražaus stovio ar slabuotos monetos yra tikrai labai brangios. Tačiau grįžkime prie Vladislovo Varniečio dukato. Štai dar vienas, irgi skirtingas nuo anksčiau rodytų, pernai aukcione išėjo už 5000 eurų sumą. O Vengrijos bankas pernai išleido monetų seriją, skirtą karaliui Vladislovui I. Ją sudaro trys monetos: vario-nikelio 2000 forintų vertės moneta, auksinis 50000 forintų nominalo dukatas, sveriantis 3,491 gramo ir auksinis tokio paties nominalo dukato keturių dukatų vertės pjedfortas, sveriantis 13,964 gramo. Na, ir ant kiekvienos monetos karaliaus Vladislovo I herbas, o jame – lietuviškas Vytis. Čia galite pamatyyti pjedforto gurtą. Tikrai rimta ir nepaprastai graži moneta. Manau, Lietuvos kolekcionieriai, renkantys auksines monetas, dėl Vyčio ant šios monetos turėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.