Category: Žygimanto Augusto monetos

Šiandien turiu pasitaisyti ir pasakyti, kad vakarykščiame filmuke padariau neteisingas išvadas. Matyt, man neverta lįsti iš mano Aleksandro ir Žygimanto Senojo lietuviškų monetų burbulo. Ir štai kodėl. Atsimenate, vakar pasakojau apie galimai apipjaustytą pusgrašį, išstatytą aukcione. Nuorodą į tą filmuką galite rasti iš karto po video. Tačiau mano išvadas nubrauks štai šios nuotraukos, kurias pateikė monetos savininkas. Matote, monetos averse Erelis aiškiai mažesnis, nei yra ant pusgrašio, o Vytis tokio paties dydžio. Taigi, kas tai per moneta? Šiame filmuke tai ir išnagrinėsime. Monetos savininkas atkreipė dėmesį į mano klaidą – aš nesilaikiau monetų dydžio mastelio. Taip, pusgrašio skersmuo 20 mm., dvidenario skersmuo 14 mm., o denaro skersmuo 12 mm. Čia ir matote 1563 m. pusgrašio reversą, 1566 m. dvidenario reversą ( tokio tipo Vytis buvo kaldinamas ant 1566-1567 m. dvidenarių) ir 1563 m. denaro pusę su Vyčiu ir data. Šis Vyčio tipas atsirado 1563 m. ir buvo naudojamas ant denarų, datuojamų tik 1563 m. Matote, jog Vytis ant dvidenario aiškiai mažesnis, nei naudoti 1563 m. ant pusgrašio ir denaro. Pažiūrėkime šių monetų puses su Ereliu. Matote, ant 1563 m. denaro naudotas Erelis aiškiai mažesnis, nei naudotas ant 1563 m. pusgrašio. Ir tokią monetą, kaip pavaizduota dešinėje, rasime E. Ivanausko kataloge. Tai 1563 m. denaras, 2SA22-10, katalogo autorius Vytį ant jo vadina keturiasdešimt ketvirtuoju, retumas RR, kataloginė kaina 80-150 USD arba Eur (tai duomenys iš 2013 m. E. Ivanausko dvitomio). Pažiūrėkime tokių monetų praėjimus aukcionuose. Lapkričio 8 d. tokia moneta bus parduota lenkiškame Stary Sklep aukcione. Pradinė kaina 48 eur. Moneta sertifikuota, turi PCGS AU58 įvertinimą. Tie patys Vyčio ir Erelio tipai, kaip ant mūsų vakar nagrinėtos monetos. Matote, tokia moneta buvo neparduota šių metų balandžio mėn. lietuviškame Numisbalt aukcione. Kaip matote, pradinė loto kaina buvo 20 eurų. Iš viso, aš pastebėjau, kad Numisbalt aukcionas – gera vieta pirkti. Čia kainos dažnai būna mažesnės nei analogiškuose lenkų aukcionuose. Tokia, tik dar blogesnio stovio moneta, už 24 eurus nerado pirkėjo ir 2024 m. vasario lenkiškame Coinsnet aukcione. Čia aprašyme irgi atkreiptas dėmesys, kad Vyčio tipas naujas, palyginant su naudotu ant anksčiau kaldintų Žygimanto Augusto lietuviškų denarų. Už 45 eurus su aukciono mokesčiais tokia pati moneta buvo parduota lenkiškame 2024 m. birželio mėnesio Marčiniak aukcione. Atkreipiu dėmesį, kad moneta taip pat prasto stovio. Na, ir kad užsitikrinti, jog aukcionuose išstatytos monetos yra tokios pat, kaip apkalbėtoji vakar, laikantis mastelio palyginkime jų paveikslėlius. Monetos savininkas parašė, kad vakar apkalbėtoji moneta (ji tamsiame fone, kairėje viršuje) yra 10 mm skersmens, šiaip denaro kataloginis skersmuo 12 mm. Čia matote monetų puses su Vyčiais. Galime teigti, jog Vyčiai to paties tipo. O čia monetų pusės su Ereliais. Irgi vienodos. Visi Ereliai mažesni, nei kaldintas ant pusgrašio. Reiškia, tikrai vakar apkalbėtoji moneta – 1563 m. lietuviškas denaras. O data dalinai nepateko ant monetos, dalinai nutrinta. Na, o dabar apie tai, kur monetos aversas, kur reversas. Žinote, averse pavaizduotas valstybės simbolis. Ir todėl, kad tai Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės, atskiro vieneto (atmenate, Liublino unija, kuria LDK ir Lenkijos karalystė sujungtos į vieną valstybę, pasirašyta 1569 m.) 1563 m. nukaldinta moneta, manau, kad monetos aversas – pusė su Vyčiu. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Niekaip nesuprantu, kodėl Jūs nesimokote iš mano filmukų. Toks įspūdis, kad 4 metus dirbu tik sau. Jūs pažiūrite, bet nedarote jokių išvadų ir kartojate klaidas. Ir sprendžiu tai iš paskutinio pavyzdžio. Matote, ukrainiečių aukcione vėl pasirodė apipjaustytas pusgrašis, ir vėl yra statymai, žmonės vėl susidomėjo paprasčiausiu padirbiniu, skirtu apgauti mus su Jumis. Jau 4 metus kuriu filmukus apie tokias apgavystes. Nuorodas į juos galite rasti po šiuo video. Atsimenate, yra filmukas ir apie apipjaustytą pusgrašį, kurį žymi numizmatinė firma įsigudrino sertifikuoti ir kuris vėliau buvo parduotas už 4958 eurus…. Na, o šio kūrinio pavadinimas – „Žygimanto Augusto Vilniaus denaras su dvidenario reversu“.

Lotas papuoštas tokiomis nuotraukomis. Na, sakykit, mielieji, kaip dar Jums įrodinėti, kad tai apipjaustytas pusgrašis, bevertis, vertas kaip 0,24 g. 375 prabos sidabro laužas. Kiekvienas, kuris bent kiek domisi LDK monetomis, turėtų tai atpažinti iš pirmo žvilgsnio.

Nežiūrint į tai, štai toks loto aprašymas, jį cituoju netaisydamas: „Jūsų dėmesiui įdomus denaras iš Žygimanto Augusto valdymo laikų. Monetos averse matome Erelį, kaip ir ant Vilniaus monetų kalyklos denaro, o averse – Vytis, nukaldintas tos pačios monetų kalyklos dviejų denarų monetos spaudu. Labai įdomus ir retas derinys, savo praktikoje su tokiu susidūriau pirmą kartą. Sidabras, svoris 0,24 g, skersmuo apie 10 mm. Moneta išstatyta nuo 1 UAH, be rezervinės kainos.“ Na, kas pavaizduota lietuviškų monetų averse, o kas – reverse, būtų galima pasiginčyti, bet tai ne šio filmuko tema. Be to, apie tai irgi šnekėjau ankstesniuose filmukuose. Ir moneta aptariama forume.

Čia išstatytos tos pačios nuotraukos, tas pats pavadinimas ir klausimas: „Sveiki, pasakykite man, ar kas nors susidūrė su tokia moneta. Denaro reverse iškaltas Vytis nuo dviejų denarų monetos. Iš anksto dėkoju už atsakymus.“

O labiausiai glumina kolekcininkų atsakymai. Nežinau, ar čia sąmoningai norėta suklaidinti skaitančiuosius, bet vėl pacituosiu. 

„Retas“. „Aleksandro Jogailaičio, o ne Žygimanto denaras. Variantas be raidės „A“, svoris ir dydis standartiniai.“ „Laba diena. Temos autorius pateikė tikslų denaro aprašymą. Aiškus plunksnų aprašymas priklauso Žygimanto Augusto denarui. Žirgas, kuriam monetoje nukirstos kojos ties keliais, priklauso Žygimanto Augusto dvidenariui. Su pagarba.“ Skaitydamas pradedi abejoti rašiusiųjų geranoriškumu. Negi tai to paties žaidimo detalės? Ar rašo visiški profanai LDK monetose?

Nesusilaikiau, parašiau, kad tai bevertis apipjaustytas Žygimanto Augusto pusgrašis, pridėjau nuorodą į vieną iš filmukų, ir man autorius atsako: „Laba diena, ačiū už komentarą. Labai įdomus vaizdo įrašas. Tačiau mano atveju vis dar esu įsitikinęs, kad tai yra būtent ta moneta, kurią aprašiau. Atkreipkime dėmesį į „pailgą“ raitelio skydą, padėtą ​​beveik horizontaliai, kuris būdingas dviem denarams ir nebūdingas 1562–1565 m. Lietuvos pusgrašiams. Raitelio šalmo forma, kuri yra ne ant pusgrašių, o ant dviejų denarų ir pan. Ant pusgrašių erelio galva išeina už punktyruoto krašto, o pats erelis ant pusgrašių atrodo visiškai kitaip – ​​ilgos kojos, kitokia uodegos forma. Prisegu nuotrauką palyginimui. Su pagarba.“ O pridėtos nuotraukos visai kito tipo monetų ir palyginimui netinka. Todėl aukcione išstatytą monetą panagrinėkime įdėmiau.

Ar atsimenate šio tipo 1563 m. lietuvišką pusgrašį? Ivanausko kataloguose toks Vytis vadinamas tridešimt penktuoju ir juose rasite keliasdešimt tokių monetų variantų, lenkiškuose šaltiniuose dažnai minimas kaip „mažas Vytis“, Kopicki kataloge toks pusgrašio variantas žymimas kaip Kop 3269.

O dabar pažaiskime. Uždėkime mūsų vadinamojo „denaro“ nuotraukas ant tokio pusgrašio. Ką galvojate? Aišku, monetos ne vienaspaudės, skiriasi ir Erelio kaklo plunksnos ir žirgo galva, bet turint omenyje milžinišką spaudų kiekį  ir Erelį ir Vytį galima priskirti tiems patiems ant pusgrašių naudotiems tipams. Na, tikiuosi, to užteks, kad filmuką matę žmonės suprastų, kokia moneta išstatyta aukcione. O bendrai, Jums čia dar viena pamoka. Skaitykite teisingas knygas,o, jei tingite, bent jau žiūrėkite mano filmukus. Jų jau virš 650 LDK numizmatikos temomis ir, manau, jie padės Jums nedaryti kritinių klaidų kolekcionuojant šias monetas. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo. 

Apie apipjaustytas monetas ir jų pavojus. Про обрезанные монеты и их опасности.  https://www.youtube.com/watch?v=XNqPJ_URdPQ&list=PL0pZRcV40pLRJC15wjpWbDdKJ6EwGCAVC&index=39&t=447s

Dar kartą apie apgavystę– apipjaustytus pusgrašius. Еще раз про обман– обрезанные полугроши.  https://www.youtube.com/watch?v=bXqrWeDwLek&list=PL0pZRcV40pLRJC15wjpWbDdKJ6EwGCAVC&index=50

Kaip apipjaustytą pusgrašį parduoti už 4958 eurus? Как продать обрезанный полугрош за 4958 евро?  https://www.youtube.com/watch?v=STOvDgY3kOo&list=PL0pZRcV40pLRJC15wjpWbDdKJ6EwGCAVC&index=54&t=22s

Mielieji, svyra rankos. Rodos taip neseniai, šių metų birželio pabaigoje savo filmuku Jus įspėjau apie rinkoje vėl pasirodžiusį ir ne pirmą kartą 1555 m. pusgrašio šiuolaikinį padirbinį, skirtą apgauti kolekcionierius, O dabar peržvelgiau baltarusių aukciono archyvus ir pamačiau, jog mūsų išnagrinėtoji moneta rugpjūčio mėnesį buvo parduota aukcione, buvo net 11 statymų ir moneta išėjo už Baltarusijos rinkai visai normalią net originaliai, bet aplaužytai, kaip ši monetai 10 eurų kainą. Reiškia, mano filmukai buvę nebuvę, į įspėjimus nereaguojate, gal per maža filmukų sklaida (todėl, prašau, pasidalinkite nuorodomis į juos su bendro hobio draugais, kad jie neprisipirktų tokių nesąmonių). O aš dar kartą parodau mano birželio filmuką, kuriame kalbėjau apie šią monetą. Ar atsimenate mano seną filmuką, kur rodžiau, atrodytų, tokios elementarios ir nebrangios monetos, kaip Žygimanto Augusto 1555 m. pusgrašis, šiuolaikinį padirbinį, skirtą apgauti kolekcionierius. Ir štai šiandien atsidariau Baltosios Rusios metalodetektorininkų forumą – vėl tokia pati moneta. Ir asmuo įdėjo į forumą kelias jos nuotraukas – pasigrožėkite. Žmogus klausia apie jos retumą ir galimą kainą. Tie, kas temoje, iš karto monetą apibūdino kaip dabartinį padirbinį. Jie ją pažįsta „iš veido“. O pradedantiesiems kolekcininkams dar parodysiu mano seno filmuko ištrauką. Beje, tame forume vienas kolega palygino nagrinėjamos monetos detales su analogiškomis originalios monetos detalėmis. Pažiūrėkite patys. Ir, kaip jau ne kartą minėjau, išmokite tokias monetas pažinti „iš veido“, kad Jūsų neapgautų piktavaliai. Tam padės ir teisingų katalogų, ir monetų praėjimų aukcionuose nagrinėjimas. O dabar, skambant muzikai, dar pažiūrėkite į monetų palyginimus. Viršuje ir kairėje dabartinis padirbinys, o apačioje ir dešinėje – originali moneta. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo. Štai taip aš šnekėjau birželio mėnesį. Bet, nežiūrint mano pastangų, rugpjūtyje padirbinėtojai įgyvendino savo purviną planą- kažkam iš kolekcininkų aukcione pardavė šį monetos padirbinį. Ne kartą savo filmukuose pasakojau Jums, kad, kol nesate tikri specai, gebantys atskirti padirbinius, geriau nepirkite monetų rytų šalių aukcionuose. Taip, žinau, dabar problematiška ten pirkti, bet mieli kolegos įsigudrina rasti tarpininkų, pagalbininkų, ir taip vėl nudega. O apie baltarusių aukcioną ir jame parduodamą falšą turėjau atskirą filmuką, manau, metas jį prisiminti. Džiugu, kad žiūrite mano video ir reaguojate į juos. Užvakar išėjo mano video apie padirbinius Ukrainos aukcione, ir štai parašė Baltosios Rusios kolekcionierius ir atsiuntė šias nuorodas, kurias matote ekrane. Maždaug „tie padirbiniai dar nieko, o pažiūrėkite, kokie mūsų aukcionuose“. Taip, peržiūrėjęs supratau, kodėl tarp kaimynų gyva patarlė, jog visi pasaulio padirbiniai daromi Bobruiske. Kai kurie jų lengvai atskiriami, kai kurie labai pavojingi, galintys suklaidinti net įgudusį specą. Kai kurie pasendinti. Ir visi jie parduoti aukcione, reiškia, kažkas papildė savo kolekcijas padirbiniais, skirtais apgauti kolekcionierius. Todėl dar kartą prašau pradedančiuosius, kol netapo specais, neiti į rytų kaimynų aukcionus. Pažiūrėkite patys mano parinktus paveiksliukus su linksma muzikėle slaviškais motyvais. Neapsigaukite, rinkdami neteisingas monetas. Gero Jums kolekcionavimo. Ir pabaigai priminsiu Jums šį šiuolaikinį 1529 m. pusgrašio padirbinį, matyt, to paties meistriuko kūrinį. Bet ši moneta skiriasi nuo tos, kurią rodžiau filmuke, galite patys įsitikinti, atsisukę pirmą seną filmuką. Ir šią monetą taip pat galite užtikti numizmatinėje rinkoje. Taigi, dar kartą kartoju: šias monetas reikia pažinti „iš veido“. Ir būkite budrūs, neleiskite saves apgauti.

Už keturių dienų Damjano Marčiniako aukcione bus parduotas šis 1564 m. lietuviškas taleris.

https://marciniak.onebid.pl/…/monety-zygmunt-ii…/2350299 Kol kas jo kaina – 23 810 eurų. Įdomu, už kiek jis išeis aukcione?

Mano filmukas apie šį aukcioną, kuriame išstatyta daug įdomių lietuviškų monetų https://www.youtube.com/watch?v=vacZfQv8fM8

Mano filmukai apie ankstesnius 1564 m. lietuviškų talerių pardavimus aukcionuose https://www.youtube.com/watch?v=54_TKDVwoSA , https://www.youtube.com/watch?v=N8lhrPxHIa0

Vos tik šiandien baigėsi šis aukcionas, pasipylė kolekcionierių skambučiai su klausimu, kodėl moneta išėjo taip brangiai. Kadangi aukcioną sekiau jau anksčiau, atsakyti buvo nesunku, tačiau kiekvienam klausiusiam juokais papriekaištavau, kodėl jie neįdėmiai žiūrėjo mano ankstesnį filmuką apie retus Žygimanto Augusto pusgrašius. Nuoroda į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Pažiūrėkite į monetos aversą. Taip, Erelis su karūna. Tai ne tiek reta, kiek kultinė ir kolekcionierių ieškoma moneta, stabiliai laikanti labai aukštą kainą. Jos, palyginus, neretai pasirodo aukcionuose, bet visada išeina labai brangiai. Pažiūrėkim lenkiško WCN aukciono archyvą. Matote keturis praėjimus, ir galutinės kainos nuo 1700 iki 2800 zlotų. Ir, pastebėkit, praėjimai seni, vėliausias 2017 metais. O štai pernykštis vasario mėn,. praėjimas. Irgi lenkų aukcione. Moneta, ir tikrai nekolekcinio stovio, išėjo už 562 eurus. Brangu. Todėl, mielieji, matydami 1564 m. pusgrašį, nepatingėkite jį apversti ir pažiūrėti į Erelį. O gal Jums pasiseks ir jis bus su karūna… Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.

Visi, kas yra susidūrę su Žygimanto Augusto 1570 m. lietuviškais dvidenariais, žino, kad spaudus jiems raižė du meistrai – Albrechtas Kerleinas ir Petras Platina. Ir kad Platinos raižytais spaudais kaldintos monetos yra retesnės ir brangesnės. Tačiau, kai ateina laikas atpažinti tokias monetas, ieškoma pagalbos. Ir į mane bent kartą į savaitę kreipiasi kolegos, prašydami padėti. Todėl sukūriau šį filmuką.

Šiandieną pakalbėsime apie kirvio atvaizdą ant lietuviškų pusgrašių. Dažnai manes pradedantieji kolekcionieriai klausia, kur jį rasti. Todėl ir šis video bus skirtas jiems, aš nesigilinsiu į daugelį kitų monetų detalių ir katalogo numerius. Jei norėsite, visas mano paminėtas monetas rasite Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Taigi, prieš Jus lenkiškas Tarlų giminės herbas – Kirvis. Vienas iš seniausių Lenkijos karalystėje ir plačiai paplitęs. 1555 metais kilmingas Žygimanto Augusto dvariškis Gabrielius Tarla tapo Vilniaus monetų kalyklos valdytoju ir nuo 1562 metų iki jo mirties 1565 metais jo herbas – Kirvis pradėtas kaldinti ant masiškiausios LDK monetos – pusgrašio. Pažiūrėkite šį paveiksliuką. Kairėje – 1562 m. pusgrašiai be Kirvio. Jie skirtingi, vis kitoks Vyčio atvaizdas. Matote, ant viršutinės monetos žirgo uodega nuleista. Mūsų temoje ši moneta nebus nagrinėjama – Kirvio atvaizdas būna tik ant monetų su pakelta žirgo uodega. Tokių – kaip apatinė kairėje. Kuri irgi be Kirvio, bet tokias monetas turėtumėme panagrinėti atidžiau. Dešinėje matote monetą su dažniausiai pasitaikančiu Kirvio atvaizdu ties 6 valanda reverso legendoje. Kirvį Jūsų patogumui čia ir kitur pažymėjau raudonai. Šios monetos yra retesnės už monetas be Kirvio, dėl to labiau ieškomos kolekcionierių. Monetų yra nemaža atmainų, jos skiriasi averso bei reverso legendomis, pasikartosiu, visa tai rasite Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Mes gi akcentuosime patį Kirvio atvaizdą. Įdomu, kad yra įvairių retų Kirvio pozicijos atmainų. Kairėje matote apverstą Kirvį ties 6 valanda, dešinėje Kirvis ties 12 valanda, mačiau ir paverstą Kirvį ties 12 valanda su horizontaliu kotu ant 1562 m. monetos. 1563 m. žinomas ir veidrodinis Kirvio atvaizdas ties 6 valanda. Visos šios monetos yra labai retos ir labai brangios. Tarp kolekcionierių turi milžinišką pasisekimą. Tuo įdomiau tokių ieškoti ir didesnis džiaugsmas suradus. Jei tarp 1562 m. pusgrašių monetos su Kirviu yra retesnės, 1565 m. atvirkščiai – retesnės ir labiau ieškomos monetos be Kirvio. Tokią matote mano paveikslėlio dešinėje. Gabrielius Tarla mirė 1565 m. pavasarį ir kurį laiką buvo kaldinamos monetos be jo herbo. Irgi siūlau į tai atkreipti dėmesį – jei pamatysite tokią, nepraeikite pro šalį. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.

Šiandieną nusprendžiau apžvelgti įdomesnius Žygimanto Augusto pusgrašius ir tuo daugiau negrįžti prie jų temos. Tai nėra mano mėgstamiausios LDK monetos, bet jų įdomių variantų įvairovė prašosi sukurti video ir apie juos. Taigi, praeisime pamečiui nuo 1545 iki 1566 metų, aš parodysiu man įdomesnius variantus, o daugiau apie juos galėsite paskaityti Eugenijaus Ivanausko kataloguose. Pasinaudosiu internete rastais paveiksliukais, dauguma jų iš lenkiško wcn.pl aukciono, kurio vadovai mielai su mumis bendrauja rašant mūsų knygas. Įdomiausias monetų vietas Jūsų patogumui pažymėsiu spalvomis. Pradėsime nuo 1545 metų. Matote, dešinė moneta be datos. Valdovo vardas, o, reiškia, ir aversas yra Vyčio pusėje. Šių metų monetos yra labai retos ir vertinamos. Retos yra ir 1546 metų monetos. Kairėje matote monetą su klaida legendoje MGNI vietoje MAGNI. Siūlau į albumą pasidėti visas 1545 ir 1546 metų monetas, kurios tik pasitaikys – jos retesnės ir brangesnės, lyginant su daugelio kitų metų pusgrašiais. 1547 metai. Apie jų pusgrašius yra mano video. Nuoroda po šiuo video ir kadro viršuje dešinėje po I raide. O paveikslėlyje kairėje pusgrašis su veidrodine N raide, dešinėje – su 1546 m. pavyzdžio Vyčiu. Tai moneta, kurią apžvelgiau ankstesniame video. Tarp 1548 m. man įdomių monetų nematau, o štai 1549 m. moneta su taisymu datoje – devintukas taisytas iš aštuntuko. Bet koks taisymas ar klaidos legendoje suteikia papildomą vertę ir kainą monetai. Tik, aišku reikia išmokti tai atskirti nuo dvigubo smūgio – broko, kuris mažina monetos kainą. Bet apie tai irgi yra mano video. Tarp 1550-1552 metų monetų irgi nematau man įdomių. Bet verta parodyti 1553 ir 1554 metų pusgrašius. Tiesiog tai reti metai, gražios monetos ir labai vertinamos kolekcionierių. Nepraeikite pro šalį, jei tokias pamatysite. 1555 metų monetos irgi manes nesudomino, o štai 1556 m. moneta su klaida MANI vietoje MAGNI. Apie 1557 metų pusgrašius yra mano video. Čia reikia išmokti atskirti ir atkreipti dėmesį į Jorgo Bėmo raižytais spaudais kaldintas monetas. Jų nuotraukos paveikslėlio viršuje. Jos ir retesnės ir labiau vertinamos kolekcionierių. 1558 metų pusgrašis. Čia reverse matote datos taisymą, aštuntukas taisytas iš penketuko, o averse A raidės atspaustos perverstu V puansonu, be vidinio brūkšnelio raidėje. Ši ypatybė matoma nuo pat pusgrašių kaldinimo pradžios ir tęsiaisi iki 1565 metų, bet irgi atkreipkite į tai dėmesį, šios monetos taip pat yra labiau vertinamos. 1559 metų moneta. Klaida reverso legendoje MAGI vietoje MAGNI, o averse matome vėlgi apverstas V vietoje A, apie ką tik ką šnekėjome. 1559 galima užtikti ir santrumpą DVCA vietoj įprastinio DVCAT reverso legendoje. Tokios monetos irgi retos. 1560 metų moneta. Matote averso legendoje santrumpą DV vietoje DVX. Tokią galite užtikti ir kitų metų pusgrašiuose, bet visos šios monetos taip pat bus retesnės. Ir, be abejo, 1560 metų pusgrašių išskirtinė ypatybė – interpunkcija ties 12 valanda kaip averso, taip ir reverso legendoje. Jei tai ne įprastinis trilapiukas, o rozetė, kaip matote mano paveikslėlyje arba kryžius (deja, šiandien ant greitųjų tokios monetos paveikslėlio neradau), tokios monetos irgi yra retos ir vertinamos kolekcionierių. Čia vėl matote DV averso legendoje, šįkart ant 1561 metų pusgrašio. Dar vienas 1561 metų pusgrašis. Šįkart reverso legendoje MAGN vietoje įprastinio MAGNI. Taip pat reta moneta. Apie kirvį ant 1562 metų pusgrašių taip pat matėte mano video. Retas ir vertingas 1563 m. pusgrašis su ilgesne averso legenda, raidėmis D G po valdovo vardo ir LIT reverso legendos pabaigoje. Klaida DVCT vietoje DVCAT, praleista žodyje A raidė ant 1563 metų pusgrašio. Labai retas ir kolekcionierių ieškomas 1564 m. pusgrašis su karūnuotu Ereliu. 1565 metų moneta be kirvio reverso legendoje. Apie jas irgi yra mano video. 1565 metų pusgrašis su klaida DVCT vietoje DVCAT, praleista žodyje A raide. Na, ir, aišku, apžvalgą baigsiu 1566 metų lietuvišku pusgrašiu. Jie kaldinti jau ne Vilniuje, o Tykocine, Lenkijoje. Skiriamasis bruožas – pasaga su kryžiumi po data. Tai herbas Jastrzębiec (Krokuvos vaivados Stanislovo Myškovskio, valdžiusio Tykocino monetų kalyklą, ženklas) . Šie pusgrašiai taip pat turi įvairių atmainų. Tokią būtų įdomesnių Žygimanto Augusto pusgrašių apžvalga. Iš jos lengva suprasti, į kokias monetų detales reikia atkreipti dėmesį, renkant pusgrašius. Sėkmės tiems iš Jūsų, kurie nuspręsite rinkti šias monetas. Tiek šiandienai. Gero Jums kolekcionavimo.