Vakar Vilniaus kolekcionierių klube prisėdęs jaunas kolega, matyt, prisižiūrėjęs Džošo Geitso laidų per Travel Channel televizijos kanalą, paklausė, ar Lietuvoje yra dingusių miestų. Aš jam tai patvirtinau ir pagalvojau, kad tema gali būti įdomi ir Jums. Visų pirma į galvą ateina dingusio Vilniaus Kreivojo miesto istorija. 1390 m. Vytautas, kurį Jogaila nušalino nuo valdžios, padedamas kryžiuočių , Livonijos ordino ir garbingų svečių , tarp kurių buvo ir būsimas Anglijos karalius, Derbio grafas Henrikas, taip ir nepaėmė Vilniaus tvirtovės , kurioje įsitvirtino Jogaila. Už tai sudeginta Kreivoji pilis ir Kreivasis miestas (Curvum Castrum metraščiuose), galimai buvę dabartinio Kalnų parko teritorijoje. Vilniaus panoramą iš šios vietos ir matote. Pasak Konrado Valenrodo, Kreivajame mieste galėjo gyventi 3000 žmonių, o Jogaila skunde Konstancos suvažiavimui mini net keliolika tūkstančių žmonių. Šis miestas po to neatstatytas, o ilgainiui ir užmiršta, kur jis yra buvęs. Galimai su šiuo Vytauto ir Vakarų riterių žygiu į Vilnių susijęs ir pernai rastas ir eksponuotas Nacionaliniame muziejuje vadinamasis Raišių lobis. Lauksime jo aprašymo, bet monetų datavimas atitiktų prielaidą, kad jis paslėptas kaip tik tuo metu. Bet yra ir kitas dingęs miestas, tikrai mažiau žinomas – Bareikiai (Borayki) Žemaitijoje. Dingusio Bareikių miesto tema romantiškai išdėstyta elektroniniame žurnale „Skuodo kraštas“, autorius Pranas Šarpnickis. Ten yra visas straipsnių rinkinys, kviečiantis įdėmiau pažvelgti į Skuodo krašto žemę. Dalimi ten spausdintų minčių aš ir pasinaudosiu šiame pasakojime. Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka Jonas Chodkevičius prie savo valdų 1568 m. prijungė Grūstės valstybinį valsčių. Grūstės valsčiuje (netoli Ylakių) įkūrė, o gal tik pervadino Bareikių miestą, galimai pavadintą Chodkevičių giminės pradininko Bareikos vardu , o šalia Skuodo dvaro įkūrė Johanesbergo miestą, kuriam davė savo vardą ir išrūpino Magdeburgo teises (dabartinis Skuodas). Bareikiai – miestas buvęs (iki XVII a.) netoli Skuodo, prie Luobos upės, ties dabartiniu Erkšvos kaimu. Minimas 1568 m. Jokūbo Laskovskio sudarytame Grūstės valsčiaus inventoriuje . Tuo metu jame buvo 6 gatvės– Skuodo, Gėsalų, Livonijos, Bažnyčios, Platelių ir Dvaro. Bažnyčia, turgavietė, iš viso 93 sklypai su namais. Galėjo gyventi 1000 gyventojų. Miestui priklausė 86 valakai ir 20 margų žemės (valakas – apie 21 ha, margas – 0,71 ha, tikrai didelė teritorija). 1568 m. sudarytas Grustės valsčiaus žemėlapis rodo, kad Bareikiai užėmė dvigubai didesnį plotą negu tuometinis Skuodas ar Salantai, ir ribojosi su Kaukolikų, Medsedžių, Vabalių ir kitais kaimais. Bareikių miesto išnykimo aplinkybės nėra aiškios. Pagal liaudies aiškinimus jį sugriovė švedai. Tačiau dar prieš švedų karus, 1643 m. sudarytame Skuodo (buvusios Grustės) valsčiaus inventoriuje jau Bareikiai neminimi. Gal čia pasidarbavo maras, gal Chodkevičių pykčiai su kaimynais, kas dabar pasakys. Miestas dingo. Neaiški ir jo buvimo vieta. Ties Erkšvos kaimu yra Alkos kalnas su senkapiais (u. k. 3242), valstybės saugomas objektas. Pagal gyventojų pasakojimus čia buvęs Bareikių centras. Tai viena iš versijų. Kitas versijas, jei sudomino, siūlau paskaityti anksčiau minėtame straipsnių cikle elektroniniame žurnale „Skuodo kraštas“, autorius Pranas Šarpnickis. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.