Karalienė Barbora ar Barbora Radvilaitė?

Nuo Trijų Karalių kunkuliuoja bent kiek istorija besidominti Lietuvos visuomenė. Ir žiniaskaidoje ir iš lūpų į lūpas kartojamas Barboros Radvilaitės vardas ir man vėl kyla klausimas, o kaip mes turime vadinti šią iškilią Lietuvos istorijoje asmenybę, Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę. Truputis istorijos. Žinoma, kad Barbora Radvilaitė gimė gruodžio 6 d., tačiau metai nėra tiksliai žinomi – 1520 arba 1523 m. 1536 m. jos tėvas Rodūnėje sudarė sutartį su Goštautų šeima, pagal kurią ji turėjo ištekėti už Alberto Goštauto sūnaus Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto, kuris nuo 1539 m. tapo Trakų vaivada. Vedybos su 29 metų Stanislovu Goštautu įvyko 1537 m. gegužės 17 d. Geranainyse (netoli Vilniaus, dabar Baltarusija). Taigi, nuo tada ją turėtumėme vadinti Barbora Goštautiene. 1540 m. mirė jos tėvas, o 1542 m. po trumpos ligos netikėtai mirė ir vyras. Gal po metų Barbora susipažino su Žygimantu Augustu. Radvilos 1547 m. rugsėjo mėnesį sulaukė Žygimanto Augusto vizito pas seserį, pakvietė kunigą ir slaptai sutuokė karalių su Barbora. Nuo to laiko pagal lietuvišką tradiciją ją turėtumėme vadinti Barbora Žygimantiene (analogija su mums puikiai žinoma istorine asmenybe Ona Vytautiene). 1548 m. balandžio 17 d. Žygimantas Augustas Vilniuje Barborą oficialiai pristatė kaip savo žmoną ir Lietuvos didžiąją kunigaikštienę. Barbora Lenkijos karaliene karūnuota buvo tik 1550 m. gegužės 7 d. Krokuvoje. Po karūnacijos Barbora sunkiai susirgo ir 1551 m. mirė. Lietuvių kalbos rašybos taisyklėse aiškiai išdėstyta, kaip mes turime vadinti karūnuotus asmenis. Karalių ir karalienių vardai (krikščioniškos tradicijos) lietuvių kalboje paprastai vartojami tradicinėmis lietuviškomis formomis, žr. leidinio „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“, patvirtinto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190), 8.1.1.1 punkto 5* komentarą. Jame rašoma: karalių, karalienių (krikščioniškos tradicijos), popiežių ir šventųjų vardų paprastai vartojamos tradicinės formos, pvz.: Ispanijos karalius Pilypas VI (isp. Felipe VI), Švedijos karalius Karolis Gustavas (šved. Carl Gustaf), Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (angl. Elizabeth II), popiežius Pranciškus (lot. Franciscus), šventasis Petras, šventasis Jonas, šventoji Teresė. Taigi , taip pat ir Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora. Tačiau mes užsispyrę ją vadiname Barbora Radvilaite. Lietuviška mergautine pavarde. Pagal lietuvišką tradiciją tokią ji turėjo pirmus 14 ar 17 gyvenimo metų, iki vestuvių su Stanislovu Goštautu. Tačiau kodėl mes taip ją vadiname, kalbėdami apie visą karalienės Barboros gyvenimą? Ir ar tai pagarbu? Sakysite, taip istoriškai susiklostė. Na, jeigu tai pažodinis vertinys iš lenkų kalbos, nesigilinant į lietuvių kalbos tradicijas ir taisykles, tai nieko čia gero. Juolab, lenkų kalboje įsišaknijęs Barbaros Radziviluvnos vardas kadaise turėjo ir neigiamą atspalvį – tuo buvo pabrėžiama nekarališka karalienės Barboros kilmė. Sakysite, istorijos mokslui svarbūs dinastiniai ryšiai, kuriuos galime atsekti pagal giminės vardą. Atsimenate Moskovijos didžiąją kunigaikštytę Eleną, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro žmoną? Niekur neužtikau, kad lietuviškai ją vadintų Elena Ivanaite (pagal tėvą, Ivaną III), maža kur ją vadina Elena Aleksandriene (pagal vyrą Aleksandrą) arba Elena Riurikaite (pagal Riurikaičių dinastiją, kuriai ji priklausė). Dažniausia ji vadinama tiesiog kunigaikštiene ar karaliene Elena. Ir visi supranta, apie kokį asmenį kalbama. Tai čia dvigubi standartai? O gal Lietuvos didžiąją kunigaikštienę, o vėliau Lenkijos karalienę Barborą mes vadiname mergautine pavarde, kad atskirti nuo jos uošvio Žygimanto Senojo antrosios žmonos vengrės Barboros Zápolya? Suprantu, lietuviškos Radvilų giminės akcentas buvo labai svarbus tarpukaryje, kai jauna Lietuvos valstybė tvirtino savo identitetą prieš tuos, kurie „ tupi ant kalniuko, akys žiba kaip velniuko“( čia ištrauka iš tarpukario folkloro ). Tada buvo svarbu pabrėžti lietuvišką Barboros kilmę, paminint jos giminės vardą. Tačiau dabar niekam nieko nereikia įrodinėti. Manau, kad iš pagarbos lietuvių kalbai ir pačiam asmeniui, įrašytam į Lietuvos istoriją, tikslinga Barborą Radvilaitę vadinti Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, Lenkijos karaliene Barbora, jeigu mes nekalbame apie jos paauglystės metus. O ką apie tai manote Jūs? Padiskutuokime šio filmuko aptarime, labai laukčiau Jūsų atsiliepimų. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.