Žygimantas Augustas pasaulį paliko 1572 metais bevaikis, su juo baigėsi Jogailaičių dinastija. Abiejų Tautų Respublikai reikėjo naujo karaliaus, o Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei – naujo Didžiojo kunigaikščio. Vyko rinkimai. 1573 m. birželio 19 d. prancūzas Henrikas Valua tapo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Henrikas Valua – ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus. Brolis – Prancūzijos karalius Karolis IX. 1574 vasario 21 dieną Henrikas buvo oficialiai karūnuotas Krokuvoje. Tapo ir Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. Dienas čia dažniausiai leido puotaudamas ir pramogaudamas, nevengdamas iššvaistyti didelių iždo lėšų, į LDK teritoriją taip ir nebuvo atvykęs. Krokuvos dvaras buvo šokiruotas naujojo karaliaus papročių. Su juo į konservatyvią Lenkiją atvyko vadinamieji „meilučiai“ (les mignons prancūziškai), jauni dvariškiai, savo manieromis ir išvaizdа labai panašūs į mano jaunystės laikų britų atlikėją Boy George iš Culture Club grupės. Nuo jo skyrėsi gal tuo, kad buvo tikri špagos meistrai. Čia kelių iš jų portretas. Plačiau apie tai tikrai galite rasti medžiagos internete – ši spalvinga tema buvo eksploatuojama daugelio rašytojų ir tyrinėtojų. O pats karalius, žinodamas apie silpną brolio, Prancūzijos karaliaus Karolio IX sveikatą, vis laukė žinių iš Prancūzijos. Dar išvykdamas jis pažadėjo, jei ką, grįžti į Paryžių. Karaliavęs vos 5 mėnesius, Henrikas iš mamos gauto laiško sužinojo, kad mirė jo brolis Karolis IX. Po keturių dienų, slapta, niekam nieko nesakęs, jis išvyko į Prancūziją kur ir sėdo į sostą (jis ten karaliavo Henriko III vardu,). Kai Lenkijos senatorių reikalaujamas jis atgal į Krokuvą nebegrįžo iki nustatytos 1575 gegužės 12 dienos, nebeliko nieko kito, kaip ieškoti naujo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio. Po metų, 1576 m., juo tapo vengras Steponas Batoras. Tačiau Henrikas III iki pat mirties 1589 m. laikė save ir Lenkijos karaliumi, taip kaldino ir ant savo monetų. Štai 1575 m., reiškia, tuo laiku, kai jis buvo ir Abiejų Tautų Respublikos karalius, ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, Prancūzijoje kaldinta testono vertės moneta, kurios averse galime perskaityti, kad Henrikas III Dievo valia yra Prancūzijos ir Lenkijos karalius. Tai galime matyti ir Henriko III herbe. Matote, du skydai. Kairėje- Prancūzijos herbas, trys auksinės lelijos mėlyname fone, dešinėje – mums puikiai pažįstamas Abiejų Tautų Respublikos herbas – lenkiškas Baltasis Erelis ir lietuviškas Vytis. Lenkų numizmatai Henriko Valua Prancūzijoje kaldintas monetas senai priskiria ir savo numizmatikai. Pažiūrėkite būsimo WCN aukciono pasiūlą: kairėje matote, kad Henrikas Valua minimas tarp kitų Lenkijos valdovų ir aukcione išstatytos net trys Prancūzijoje kaldintos jo monetos. Tačiau nieko apie Henriko Valua monetų vertinimą negirdėjau iš LDK numizmatų. Taigi: ar tai LDK numizmatikos dalis? Tarp išstatytų įdomiausias bus auksinis ekiu, kaldintas 1578 m. Ruane (Prancūzija). Jo averse taip pat perskaitysime, kad Henrikas III yra Prancūzijos ir Lenkijos karalius. Matote, aukciono sudarytojai tikisi, kad ši moneta aukcione išeis už daugiau nei 2000 eurų. Kaip matote aprašyme, moneta įtraukta ir į lenkiškus katalogus. Parašykite aptarime, ką manote šia tema. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.