Vos tik pasirodė mūsų naujasis Aleksandro ir Žygimanto Senojo lietuviškų monetų katalogas, padariau filmuką pavadinimu „ Kuo naujoji knyga skiriasi nuo ankstesnės“, nuoroda į jį kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video ir jau galvojau, kad pateikiau Jums pakankamą informaciją. Tačiau Jūsų atsiliepimai ir laiškai rodo, kad informacijos vis vien trūksta. Dalis Jūsų nėra susipažinę su pirmuoju katalogo leidimu ir tada, aišku, jiems sunkiau suprasti, apie ką aš kalbėjau. Todėl šiandien kartu su Jumis pavartysime knygą ir galbūt tai padės nuspręsti, ar ją verta įsigyti. Taigi, 388 psl. lietuviškų Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetų katalogas, anglų kalba, ko gero, pilniausias iš esančių, jame aprašyti 21 Aleksandro denaro variantas, 178 Aleksandro pusgrašio variantai, 1315 Žygimanto Senojo pusgrašių variantai ir 244 Žygimanto Senojo grašių variantai. Matote turinyje, Aleksandro denarai skirstomi į gotikinio ir romaninio arba renesansinio stiliaus, Aleksandro pusgrašiai į gotikinio , romaninio (renesansinio) ir mišraus stiliaus, Žygimanto Senojo pusgrašiai išdėstyti pagal metus, nuo 1508 iki 1529 metų, Žygimanto Senojo grašiai irgi išdėstyti pagal metus, 1535 ir 1536 m. Prie visų monetų aprašomi ir jų to laiko padirbiniai, išskyrus Žygimanto Senojo grašius, kurių padirbinių mes nematėme ir nežinome, ar šios monetos iš viso buvo padirbinėjamos, nes kaldinamos buvo vos vienerius metus. Knygos pradžioje pateikiamos žinios apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jos pinigų sistemą. Kaip kataloge aprašomos monetos, matote Aleksandro denarų pavyzdžiu. Visų pirma išskiriami Vyčio ir Erelio tipai, pavaizduoti jų šešėliai ir tarpusavio jungtys, toliau lentelėje parodyti svarbiausi legendos skiriamieji bruožai, šiuo atveju monetos klasifikuojamos pagal A raidės tipą, lentelėje pateikiamas mūsų nustatytas monetos retumas. Naudojame retumo klases nuo 1 (tai rečiausios, dažnai unikalios monetos) iki 10, taip žymimos dažniausios monetos, vėliau pateikiami monetų paveikslėliai. Naujojoje knygoje rasite visai kitą Aleksandro denarų klasifikaciją, lyginant su pirmuoju katalogo leidimu, ir mes ją pakeitėme pagal Jūsų pastabas. Aleksandro pusgrašiai. Kaip matote, ant Vyčio/Erelio tipų šešėlių raudonai išskyrėme charakteringus bruožus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, šiuos tipus identifikuojant, lentelėje, kur aprašome monetų legendas, raudonai išskyrėme klaidas legendose. Remdamiesi baltarusių numizmato Aleksandro Hramykos pateikta monetų kaldinimo chronologija prie kiekvieno monetų tipo pateikiame galimus kaldinimo metus. 22 psl. Lentelėje matote, kad vienos pozicijos legenda pavaizduota pilkame fone. Tai reiškia, kad moneta mums žinoma, bet knygoje nerasite jos paveikslėlio. Priežastys gali būti įvairios, apie tai šnekėjau ankstesniuose filmukuose. Lentelėje matote ne tik raudonai pažymėtas klaidas legendose, taisymus legendose mes išskyrėme violetine spalva. 53 psl. Kaip jau minėjau, kataloge skiriame dėmesį ir to laikotarpio monetų padirbiniams. Čia matote Aleksandro pusgrašių padirbinius iš epochos. Į katalogą iš pimojo knygos leidimo mes perkėlėme ir kelis įdomius, Jūsų susidomėjimo susilaukusius straipsnius. Čia matote Aleksandro Hramykos straipsnį apie Aleksandro pusgrašį, kurio reversas atspaustas nežinomos monetos, galbūt dar neaprašyto Aleksandro grašio reverso spaudu ir Valdo Kavaliausko straipsnį apie legendinį 1508 m. Žygimanto Senojo pusgrašį. Taip mes pereiname prie Žygimanto Senojo monetų. Žygimanto Senojo pusgrašiai. Jų aprašymo forma identiška jau išnagrinėtajai. Ir pusgrašiai aprašyti iki pat 1529 m., kai šių monetų kalyba buvo sustabdyta. Prieiname prie Žygimanto Senojo grašių – mūsų katalogo pasididžiavimo. Žinote, kad jie buvo kaldinami metus – nuo 1535 m. vasaros iki 1536 m. vasaros, o mums pasisekė ištirti ir aprašyti net 244 šių monetų variantus. Knygos pabaigoje rasite išdėstytus šio katalogo skirtumus nuo mūsų ankstesnių knygų, padėkas daugiau nei 100 kolekcininkų, padėjusių mūsų knygai savo kolekcijų eksponatų nuotraukomis, padėkas knygos leidimo mecenatams, rėmėjams ir pagalbininkams, muziejams, padėjusiems išleisti šią knygą ir jų darbuotojams. Manau, kad mūsų knyga tikrai padės kolekcininkams, susidomėjusiems 1495-1536 m. lietuviškų monetų kalyba, bus paspirtis ir muziejų darbuotojams, dirbantiems šioje temoje, gali būti įdomi ir tiesiog istorijos mėgėjams, besidomintiems Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, o gal ką nors paskatins ir susidomėti LDK numizmatika. To Jums ir linkiu. Gero Jums kolekcionavimo.