Po paskutinio filmuko gavau keletą karštų asmeninių žinučių nuo įpykusių žemaičių: atseit aš išsigalvoju apie lokį, kaip Smolensko herbą, o lokys per amžius buvo Žemaitijos herbu. Galbūt, atsakyčiau, bet jokių duomenų, tai patvirtinančių, nėra, netgi priešingai, vykdami į Konstanco bažnytinį susirinkimą žemaičiai prašė Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą leisti naudoti jo heraldiką, nes neturi savos, o tas lokys, kurį matote ir šiame paveikslėlyje ant Lietuvos valdovų herbų – be jokios abejonės Smolensko žemės herbas. Ši žemė nuo 14 amžiaus buvo Lietuvos ir Moskovijos ginčų objektas, pereidinėjo iš rankų į rankas, todėl Lietuvos valdovams buvo svarbu herbe parodyti savo saitus su ja. Kad lokys – Smolensko žemės herbas, matome ne viename Europos herbyne. Kad ir šis paveikslėlis – Belgijos nacionalinėje bibliotekoje Briuselyje saugomo herbyno Armorial Gymnich (1430-ieji metai) piešinys. Matote užrašą virš herbo apie priklausomybę Smolensko žemei. Perskaitysite Smolenghe (Smolensko). Po antro pasaulinio karo šį herbyną Briuselyje surado lenkų heraldikos tyrinėtojas Adamas Heymowski. Na, o jei netikite manimi, gal patikėsite žymiausiu šiandienos Lietuvos heraldikos žnovu dr. Edmundu Rimša. Čia matote jo knygas heraldikos temomis viemane iš internetinių knyginėlių. Beje, jei norite, galiu padaryti knygos apie Vytauto herbus apžvalgą. Parašykite apie tai diskusijoje po filmuku. Jei bus Jūsų pageidavimai ir noras, padarysiu filmuką. Taigi, dr. Edmundas Rimša sako, kad tą patį rodo visai neseniai paskelbti didžiųjų kunigaikščių Aleksandro, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto didieji antspaudai, kuriuose šalia meškos kaspinuose įrašyta, kad ji priklauso Smolenskui, žodžiai Smolnen ir Smolne. Na, o dabar apie Žemaitijos herbą ir vėliavą. Dr. E. Rimša sako, kad XVI a. antroje pusėje Žemaitijos žemės vėliavos antroje pusėje buvo pavaizduota juoda meška. Ir ji, matyt, vėliavoje atsirado anksčiau, negu ją užfiksavo dabar turimi šaltiniai. Lenkijos ir Lietuvos herbyno sudarytojas Bartošas Paprockis bene pirmasis 1584 m. užsiminė, kad Žemaitija naudoja raudoname lauke juodą lokį su balta grandine ant kaklo. Bielskio kronikoje, kuri buvo išleista XVI a. pabaigoje, jau buvo tvirtinama, kad Žemaitijos baltos vėliavos vienoje pusėje vaizduojamas Lietuvos raitelis, kitoje – raudoname lauke juodas ant užpakalinių kojų stovintis lokys su balta grandine ant kaklo. Tas pačias žinias XVIII a. pirmoje pusėje pakartojo Kasparas Niesieckis. Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija. Pagal ją viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. ursus – meška). Lietuvos heraldikos komisija pritarė Žemaičių kultūros draugijos pasiūlymui, kad būtų reglamentuotas ir oficialiai įteisintas šis heraldikos palikimas. Remiantis istorine ir ikonografine medžiaga, mažojo ir didžiojo herbų etalonus padarė dailininkas Algis Kliševičius. Juos Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1994 m. liepos 21 d. Na, ir dar: senuosius herbų vaizdinius ne pro šalį vertinti pakankamai kritiškai. Čia matote dešinėje vokiškame herbyne nupieštą Vytauto herbą. Dailininkas žinojo, kad reikia nupiešti Stulpus, tai ir pavaizdavo kolonas už žirgo…. Na o apatinis vargano vaizdo riteris su ietimi ant balto žirgo simbolizuoja rusėnų žemes…Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.