Prieš savaitę žiniaskaidoje paskelbta, kad KPD šiemet atliko visas procedūras, būtinas atlikti įrašant kilnojamąsias vertybes – praėjusių metų gruodį Katedros požemiuose rastas vertybes – į Kultūros vertybių registrą (KVR), vadovaujantis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis: KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos specialistai, bendradarbiaudami su Bažnytinio paveldo muziejaus specialistais, įvertino, aprašė, išmatavo radinius ir pateikė Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai. Rugpjūčio 1 d. žengtas paskutinis žingsnis – Kultūros ministro įsakymu vertybės įrašytos į KVR. Buvimas KVR garantuoja, kad kultūros paveldo specialistai nuolat tikrins eksponuojamas ar fonduose saugomas vertybes, vertins jų būklę bei laikymo sąlygas. Informacija suintrigavo, ir nusprendžiau pasižiūrėti šį vertybių sąrašą. Beje, Jūs ir patys nesunkiai galite jį rasti KPD puslapyje pagal šią nuorodą https://kpd.lrv.lt/public/canonical/1… O susipažinus su pateikta medžiaga apėmė įvairūs jausmai. Tačiau, kadangi mūsų kanalas skirtas numizmatikai, šiame filmuke panagrinėkime tik numizmatines vertybes iš sąrašo. Iš 58 sąraše esančių vertybių trys priskirtinos su LDK istorija siejamoms numizmatinėms. Ir jas panagrinėkime įdėmiau. 4 nr. sąraše įtraukta ši moneta. Na, matosi, kad ją aprašinėjo tikrai ne numizmatas. Ir į akį rėžiančias klaidas ir netikslumus atkreipsiu Jūsų dėmesį. Visų pirma, net pradedantysis numizmatas žino, kad moneta turi tris puses: aversą, reversą ir gurtą. Ir aprašant monetas svarbu atkreipti dėmesį į visas tris. Šiuo atveju matome lietuviško Aleksandro pusgrašio reverso nuotrauką, aprašyme kažkodėl neįvardintas monetos pavadinimas, ji pavadinta tik „ Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro laikų moneta“, nors monetą identifikuoti labai lengva. Moneta kaldinta Vilniaus monetų kalykloje ir tikrai klaidingas žodis aprašyme „liejimas“. Žinote, kad tuo metu galėjo būti liejami papuošalai pagal monetų atvaizdus, liejimo būdu iki šiol gaminami monetų padirbiniai, bet šiuo atveju užtenka pažvelgti į monetą, kad pasakyti, jog ji kaldinta, o ne lieta. Monetos svoris šiek tiek per didelis. Manau, kad po restauravimo moneta neteks tų nuotraukoje matomų žalių prielipų ir ši pozicija taip pat bus patikslinta. Pagaliau, nesunku būtų pateikti ir šios monetos numerį numizmatiniame kataloge, pagal kurį tikrai būtų aišku, kokia moneta įrašyta į sąrašą. 17 nr. sąraše yra jau daug apkalbėtas karališkasis medalionas. Tai žinomo 1533 m. prūsiško talerio auksinė kopija. Taip, ji kaldinta Motiejaus Šilingo raižytais spaudais, tik juvelyras tuo metu dirbo Torunės monetų kalykloje, į Vilnių jis persikėlė gerokai vėliau. O dabar labai svarbi, netgi kertinė detalė. Tik atradus valdovų insignijas, pasižiūrėti šio medaliono į Vilnių atvyko iš Krokuvos Emeriko Hutten-Čapskio vardo muziejaus ekspertės dr. Anna Bochnak ir Agnieszka Smołucha-Sładkowska. Ir jos konstatavo, kad tai ne lietas, o kaldintas egzempliorius. Numizmatikoje tai labai svarbu. Lietų auksinių šio talerio kopijų žinoma nemažai, o vat tokio svorio kaldinta šiai dienai yra unikali. Apie šį medalioną yra ir keli mano filmukai. Nuorodos yra kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Na, ir 3 moneta, 28 sąrašo numeris. Jos aprašymas nereikalauja jokių komentarų. Taigi, kas tai? Ar atmestinis, kaip vadinome sovietiniais laikais, „valdiškas“ požiūris į tikrai vertingus Lietuvos istorijai artefaktus ar absoliuti nekompetencija? Manau, kol kas vertybes aprašinėjo tikrai ne tas žmogus ir, blogiausia, šis darbas tapo prieinamu visuomenei, tačiau po šio filmuko klaidos bus ištaisytos ir mes matysime tikrai nuodugnius vertybių aprašymus, bet kol kas tai skaityti tiesiog gėda. Ir čia aš kalbėjau tik apie tris numizmatines vertybes. Iš viso, kaip minėjau ir kaip galite pamatyti, jos net 58…. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.