Gal prisimenate mano seną filmuką apie Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo monetų padirbinius. Jei ne, nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Jame pasakojau, kaip lenkų numizmatas Marcin Žmudzin dar 2017 metais aprašė Aleksandro Jogailaičio lietuviško pusgrašio padirbinį,ir žinomą ne viename egzemplioriuje, labai panašų į šiuolaikinį, skirtą apgauti pradedančius numizmatus. Nuo to laiko mačiau vienaštampes šiai monetas išlendančias tai viename, tai kitame aukcione. Kartais jos buvo vadinamos kopijomis, o kartais, matyt, gaudė naujokus kolekcionierius. Maža to, pasižiūrėkite, čia paveikslėlis iš p. M. Žmudzino straipsnio, šią monetą įvertino žymi numizmatinė firma, suteikė aukštą MS-62 greidą ir tuo patvirtino monetos originalumą. Manau, tai labai grubi specialistų klaida. O vėliau pamatysite, panašu, jog ši firma tikrai neturi gerų LDK monetų specialistų. Štai, pagal numerį monetą nesunkiai atrasime firmos interneto puslapyje. Ir galime perskaityti aprašyme, kad tai 1501-1506 m. (mes geltonojoje knygoje pateikiame kitokias datas) kaldintas Aleksandro I pusgrašis, pateikiamas tik lenkiško E. Kopicki katalogo numeris, na ir šalis – Lenkija. Kai 19 a. pirmoje pusėje savo monetų katalogus rašė grafas E. Guten- Čapskis, jis Vilniuje kaldintas lietuviškas monetas priskyrė Lenkijos numizmatikai. Bet kai šis naratyvas eina iš lenkiško katalogo į katalogą ir kartojamas 21 amžiuje, tai jau nonsensas. Juolab yra ir E. Ivanausko katalogas, ir mūsų geltonoji knyga, kur aiškiai LDK numizmatika atskiriama nuo lenkiškosios. Tie, kas žiūri mano video žino, kad lietuviški pusgrašiai su lenkiškais turėjo tiek pat bendro, kaip Australijos doleriai su JAV doleriais. Iždas kitas, kalykla ir vertė kita…. atmenate, kad lietuviškas pusgrašis buvo 20% brangesnis už lenkišką….. O dabar priežastis, dėl ko aš ir sukūriau šį filmuką. Moneta pateko į gero mano kolegos, lietuvių numizmato rankas. Ir šis vienu plaktuko smūgiu ištaisė garbingos numizmatinės firmos klaidą. Žiūrėkite – mėtosi plastmasės nuolaužos , o moneta išlaisvinta iš dėžutės su neteisingu užrašu. Ryžtingas žingsnis, tiesa? Dabar belieka, kad firma panaikintų šį numerį iš savo archyvų ir pripažintų klaidą, kaip jau buvo po mano filmukų. Na ir štai – išvaduota iš plastmasės moneta. Matote, nieko benдro su originalu. Ir Vytis ir Erelis ne tokie, ir legendos šriftas ne toks. Gal tik svoris atitinka – 1,11 g. pilnai atitinka galimą originalaus Aleksandro pusgrašio svorį. Todėl knieti dar patyrinėti monetą. Įdomu būtų atlikti metalo lydinio rentgenofluorografinę analizę. Ir būtinai informuosiu Jus, kai paaiškės kas nors įdomaus apie šią monetą. Tiek šiandien. Gero Jums kolekcionavimo.