Šiandieną pašnekėsime apie tikrą atradimą, kurį 2024 m. atliko Emeriko Hutten-Čapskio vardo muziejaus ekspertės dr. Anna Bochnak ir Agnieszka Smołucha-Sładkowska ir apie tai,kodėl šių metų pradžioje jos nufotografuotos Vilniaus oro uoste, ką ir matote fotografijoje. Bet iš pradžių apie muziejų.Emeriko Hutten-Čapskio muziejus yra seniausias ir didžiausias Krokuvos nacionalinio muziejaus filialas. Pagrindinis jo pastatas–neoklasikiniai Čapskių rūmai, pastatyti 1884 m. pagal Antoni Siedek projektą,kuriuose veikia svarbiausia pasaulyje paroda, pristatanti Lenkijos monetų kaldinimo ir medalių gamybos istoriją.O čia jau turėčiau pridurti, kad kalba yra apie nuostabią LDK monetų kolekciją taip pat. Šiame muziejuje saugomas ir sidabrinis 1533 m. Torunės taleris,kurio aversą su Žygimanto Senojo biustu ir matote.Turbūt jau jaučiate,kad tuoj kalba pasisuks apie šių metų pradžioje ištransliuotą žinią,kad Arkikatedros požemiuose Vilniuje buvo rastas karališkas auksinis medalionas, atkartojantis šios sidabrinės monetos atvaizdą.Apie šį medalioną yra mano ankstesnis filmukas,nuoroda kadro viršuje dešinėje po i raide ir po šiuo video. Kas anksčiau sekdavote tokių monetų praėjimus aukcione,tikriausiai pastebėjote aprašymuose, jog būdavo užsimenama, kad tokia pati,tik auksinė 10 dukatų vertės moneta saugoma Austrijoje.Čia iškarpa iš 1992 m. aukciono ir tai aš pažymėjau raudonai. Jau minėtos mokslininkės nusprendė patikrinti šią informaciją.Po pusę metų trukusių susirašinėjimų ir prašymų pagaliau 2024 m. vasarą mokslininkės savo akimis pamatė Augustijonų vienuolyne Herzogenburgo abatijoje Žemutinėje Austrijoje saugomą monetą. Vienuolyne, kuriame šiuo metu saugoma moneta,gyvenantys vienuoliai nežinojo apie lobį, paslėptą jų abatijos sienose.O štai ką apie tai feisbuke parašė atradėjos. „1533 m. Žygimanto Senojo medalinio talerio kopija iš Herzogenburgo abatijos yra gražiai išlikęs originalas, nukaldintas(!) iš aukso.Todėl tai vienintelis šiuo metu žinomas originalus pavyzdys, pagamintas iš šio metalo.Likusieji buvo sukurti vėliau kaip išlieti iš originalų.Kas stebina?Nedidelė masė,nes tikėjomės sveriančio tiek pat kaip portugalų, t.y 10 dukatų (35 gramai),o šis nukaldintas ant 5 dukatus (17,65 g) sveriančio ruošinio.Lengvesnių kopijų egzistavimas leidžia manyti,kad jų buvo nukaldinta daugiau.Taigi, jei toks yra, galbūt… Žinios apie šias nepaprastas monetas papildytos dar viena detale,nes norime priminti, kad mūsų kolegos ant šios monetos aptiko spaudo autoriaus parašą,kuris, nepaisant numizmatų kartų,ją tyrinėjančių beveik 200 m.,iki šiol nebuvo pastebėtas. Mūsų muziejaus kolekcijoje turime „tik“ sidabro egzempliorių, akivaizdžiai iš Emeryko Hutten-Czapskio kolekcijos.Ir dar keli žodžiai apie šią itin retą monetą,nesvarbu,kokiame tauriajame metale ji nukaldinta.Tai laikoma pirmuoju Lenkijos taleriu, nors ir nebuvo skirta apyvartai,o buvo reprezentacinė moneta.Spaudų autorius Motiejus Šilingas (monograma M-S).Averse pavaizduotas Žygimanto Senojo atvaizdas su šarvais,o aplink – penki skydai su herbais: Lenkijos,Austrijos (jo motinos herbas),Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos. Reverse–Žygimanto Augusto biustas ir herbai: Lenkijos,Sforcų (motinos herbas),Rusijos,Prūsijos ir Lietuvos. Spaudų gamybos vieta–neabejotinai Krokuva.Kur jis buvo nukaldintas?–nebūtinai Lenkijoje. “ Tokia informacija iš Austrijos, todėl aišku,jog šių metų pradžioje sužinojus apie karalių insignijų radinius Vilniaus arkikatedroje,tyrinėtojos norėjo ir juos pamatyti savo akimis ir neužilgo jos jau buvo Vilniuje.Kaip tik todėl 1 nuotraukoje matėte ponias Vilniaus oro uoste.O štai ką jos parašė feisbuke, susipažinę su karališkuoju medalionu.„Štai tokia situacija: Herzogenburgas-daugiau nei pusmetis bandymų pamatyti į vienuolyno kolekciją (pagaliau sėkmingai užbaigta).Vilnius-2 dienos (! ) ir sutikimas užklausai. Herzogenburgas-leista nuotraukas publikuoti FB. Vilnius-deja, leidimo nebuvo gauta (reikia sulaukti oficialaus radinio publikavimo). Herzogenburgas–sveriantis 5 dukatus. Vilnius-sveriantis 10 dukatų. Dar galime pasakyti,kad Vilniaus Žygimanto Senojo medalinio 1533 m. talerio kopija auksinėje versijoje yra-ko nesimato internete paskelbtose nuotraukose-neabejotinai kaldinta ir taip pat gražiai išsaugota kaip ta iš Herzogenburgo.Auselė buvo prilituota nuostabiai tiksliai.“ Taigi,pasaulyje jau rastos 2 kaldintos,o ne lietos,1533 m. talerio auksinės kopijos.Viena– Austrijoje, kita–Vilniuje. Ir,sutikite,tokia išvada dar labiau padidino nekantrumą laukiant,kol mūsų muziejų specialistai oficialiai publikuos radinio aprašymą.Tiek šiandien.Gero Jums kolekcionavimo.